Kalbėdamas apie prieš pusantrų metų pradėtą šeimos verslą, kaunietis Dalius Barišauskas (30) sako, kad dirbant su šeimos nariais, kurie yra savotiški verslo partneriai, yra daugybė ir pranašumų, ir trūkumų. „Gali jais pasikliauti, bet ne vadovauti, todėl tenka derintis labiau“, – šypsodamasis tikina naminių kibinų, čeburekų, varškės spurgų ir kitų skanėstų kavinės „Kibi Čibi“ įkūrėjas.

Jaunystėje siekė išbandyti savo jėgas

Po mokslų Prienų „Žiburio“ gimnazijoje, kurioje labiausiai patiko matematika ir fizika, D. Barišauskas Mykolo Romerio universitete įgijo viešojo saugumo ir teisės bakalauro diplomą, o dabar siekia magistro laipsnio Vytauto Didžiojo universitete tarptautinio verslo teisės srityje. Padirbėjęs policijoje, jis išvyko užsidirbti į užsienį, o iš ten sugrįžęs nutarė kol kas į policiją negrįžti. „Kol esu jaunas, privalau jėgas išbandyti kažkur kitur. Dabar arba niekada“, – aiškina savo apsisprendimą.

Iki samdomo darbo pašnekovas išbandė trumpalaikius darbus vasaromis. Dar būdamas moksleivis, baigęs dešimt klasių, įsidarbino lentpjūvėje. Darbas buvo fiziškai nelengvas, tačiau tokia praktika naudinga. Dar po metų, per vasaros atostogas, su klasės draugais jėgas išbandė Didžiojoje Britanijoje braškių fermoje. Tai buvo ne tik galimybė gerai užsidirbti, bet ir pakeliauti, pamatyti pasaulio. Vėliau, studijų MRU metu, vasaromis taip pat teko dirbti Anglijoje, Švedijoje.

Darbas patiko labiau nei atlyginimas

Nuo trečio kurso iki mokslų baigimo D. Barišauskas dirbo apsaugos srityje. „Baigęs mokslus įsidarbinau pagal specialybę – policijos pareigūnu. Darbas labai patiko, priešingai nei atlyginimas, todėl, draugui pasiūlius, išsilaikiau autobuso vairavimo teises ir išvykau dirbti į Skandinaviją, kur buvo galimybė, liaudiškai kalbant, prasigyventi, o man tik to ir reikėjo, nes mintys apie kažką savo jau seniai kirbėjo, – apie susiklosčiusią situaciją pasakoja pašnekovas. – Tuo metu mama neteko darbo, prieš tai ji dirbo labai panašų darbą kaip ir dabar – vienoje užkandinėje. Taigi pasitarėme ir nusprendėme, kad atidarysime savo užkandinę, kepsime kibinus ir čeburekus.“

Vertina bendruomeniškumą

Šeima apsvarstė idėją – pasiūlyti žmonėms šviežią, skanų ir nebrangų maistą. Iki šiol savo užkandinėje jie gamina vos keletą patiekalų: įvairių rūšių naminių čeburekų, kibinų, varškės spurgų, vištienos sultinį. Kilusi idėja nebuvo tik dėl nuosavo verslo – gaminti maistą. „Mūsų verslas buvo kuriamas galvojant apie bendruomeniškumą, socialiai atsakingą verslą, kuris aktyviai dalyvauja bendruomeninėje veikloje“, – paaiškina kavinės savininkas.

D. Barišauskas ir jo šeima kol kas išsiverčia be samdomų darbuotojų. Didžiausi verslo partneriai yra žmona, mama ir brolis, kurie visada šalia, kai reikia pagalbos. Verslo kūrėjai jau turi kuo pasidžiaugti: šiais metais Nacionaliniuose atsakingo verslo apdovanojimuose šeimos užkandinė „Kibi Čibi“ tapo „Metų bendruomeniškiausia įmone 2019“ labai mažų ir mažų įmonių kategorijoje. „Kibi Čibi“ buvo įvertinta už socialinio verslo plėtojimą ir pilietines iniciatyvas. Užkandinė įsikūrusi regos negalią turinčių žmonių rajone Kaune, kuriame taip pat gyvena didelė senjorų bendruomenė. Užkandinės klientai ir socialinio tinklo „Facebook“ sekėjai buvo kviečiami prisidėti prie akcijos „Padovanok senjorui pietus“. Per daugiau nei metus trunkančią akciją padovanota daugiau nei 2 tūkst. pietų.

Pradžiai užsidirbo užsienyje

Kavinei atidaryti vidutiniškai reikėjo apie 20 tūkst. eurų, taip pat svaraus pačių Barišauskų darbo indėlio: savo jėgomis remontavo ir įsirengė patalpas, ieškojo, kur pigiau įsigyti baldų ir įrangos. Virtuvei reikalingą techniką norėjo nusipirkti neišlaidaudami, bet naują, kad būtų patikima ir leistų sklandžiai dirbti nuo pat pradžių.

Pradėti verslą finansiškai, pasak D. Barišausko, buvo nesunku, nes pinigų tam buvo atsidėjęs po darbo užsienyje, o atidarant kavinę pravertė mamos patirtis: „Nes ji jau žinojo, kaip, kas, kur ir su kuo daroma.“ Todėl, šiek tiek pasidomėjusi reikalavimais maitinimo įstaigoms, išlaikiusi darbų saugos egzaminą ir įvykdžiusi kitus reikalavimus, šeima suvienijo jėgas ir pradėjo dirbti.

„Tiesa, nežinojome, pavyks ar ne, nes iš pradžių buvo tikrai baisu, kaip bus toliau, todėl taupydami pinigus viską stengėmės padaryti patys, pradedant patalpų įrengimu, baldų gamyba ir kt., už ką esu be galo dėkingas artimiesiems. Galiu pasidžiaugti, kad išgyvenome per karantiną ir dirbame jau daugiau kaip pusantrų metų. Karantino metu klientai mus palaikė, nes mūsų mažas verslas itin glaudžiai bendradarbiauja su vietos bendruomenėmis, stengiamės prisidėti prie įvairių bendruomenės iniciatyvų: talkų, nemokamų pietų senjorams ir t. t.“, – apie savo tikslus pasakoja verslininkas.

Abejonės antrajame plane

D. Barišauskas prisimena ir veiklos pradžioje iškilusias abejones: „Prieš nuomojantis patalpas, savininkas labai įtariai žiūrėjo, kelis kartus perklausė, ar tikrai esu apsisprendęs ir ar išties suvokiu, kokia atsakomybė bus, ar galiu užtikrinti, kad laiku mokėsiu nuomą, nes buvau minėjęs, kad tai pirmas toks eksperimentas gyvenime. Po kurio laiko šeimininkas paskambino pasidžiaugti, kad sekasi neblogai, motyvavo nesustoti. Manau, mano mintys labiausiai buvo sukoncentruotos į daugybę darbų, o laiko išsinuomojus patalpas daug nėra, norisi greičiau pradėti, tad net jeigu ir buvo kokių dvejonių iš aplinkinių, stengėmės daryti tai, kas įmanoma, o po to abejoti.“

Kavinės steigėjas atskleidžia ir kur kas smagesnę istoriją apie pavadinimo paieškas: „Vieną vakarą su žmona nusprendėme pasiimti popieriaus lapą ir pradėti kurti logotipą. Idėjų buvo daug ir visokių, tačiau reikėjo kažko trumpo, lengvai įsimenamo ir žaismingo. Nupieštus galimus variantus siuntėme šeimos nariams, klausėme jų nuomonės, vėliau dizainerei, kuri įgyvendino „Kibi Čibi“ idėją vizualiai. Dabar dažnai sulaukiame komentarų, kad pavadinimas žaismingas ir neįprastas. Todėl turbūt pataikėme.“

Pasirengę priimti naujoves

Kavinę įkūręs vyras svarsto, kad verslo atsiperkamumas gali būti skaičiuojamas įvairiai: „Labai priklauso, kiek per mėnesį vertini savo darbą. Aš skaičiuoju, kad per dvejus metus verslas turėtų atsipirkti visiškai, žinoma, jeigu tam nesutrukdys koks karantinas ar kiti įvykiai“.

Pagrindinis patarimas, kuriuo galėtų pasidalinti su pradedančiaisiais verslą, tai atlikti tam tikrus pagrindinius darbus ir kartu būti pasirengusiems priimti naujoves, pokyčius bei netikėtumus. „Derėtų stengtis įgyvendinti savo vizijas nenukrypstant nuo tikslo ir sugebėti prisitaikyti prie pokyčių. Taip pat patarimas nebijoti konsultuotis su verslą prižiūrinčiomis institucijomis. Prieš pradėdamas verslą buvau prisiklausęs įvairių nemalonių istorijų, tačiau mūsų atveju pasitaikė labai kompetentingi ir paslaugūs darbuotojai, kurie patarė, kaip geriau įsirengti patalpas, kaip susitvarkyti visus biurokratinius niuansus. Todėl visi kitų primesti nuogąstavimai išgaravo. Linkiu būti kūrybiškiems, drąsiems ir klausytis vidinio balso, nebijoti klaidų, nes jų bus, per daug neidealizuoti, t. y. ruoštis blogiausiam, bet tikėtis geriausio. O visų svarbiausia pabandyti. Lietuvoje šiuo metu turime daug galimybių, tereikia pastangų, darbo ir drąsos klysti“, – iš patirties kalba D. Barišauskas.