Vyrų valdomoje Lietuvos verslo aplinkoje moterims vis dar sunku išsikovoti vietą savo plėtojamai veiklai. Vis dėlto šalyje netrūksta iniciatyvų, įrodančių, kad klestinčiomis verslininkėmis gali būti ir moterys, o džiaugsmą teikianti veikla – nebūtinai vyrų prerogatyva. Vienas tokių pavyzdžių – architektė Ona Januškevičiūtė, vadovaujanti Vilniuje veikiančiai architektūros studijai „Novarchis“.

Svajonės apie architektūra, tapusios verslu

„Manyti, kad moterys negali suvaldyti didelių projektų, vadovauti išskirtinai vyriškam kolektyvui ar plėtoti sėkmingą veiklą, yra mažų mažiausiai klaidinga“, – teigia 29-erių vilnietė. Ji gerai žino, kad nei lytis, nei amžius nėra kliūtis siekti svajonės.

Žiūrint į optimizmo ir energijos nestokojančią moterį, tėvų peršamą teisininkės karjerą iškeitusią į architektės duoną, apima nuoširdus džiaugsmas. Džiaugsmas, lydintis tave kiekvieną kartą sutikus žmogų, kuris gyvenime atrado savo kelią ir pašaukimą.

„Kiek save prisimenu, visada norėjau būti architektė. Priešingai nei kiti kiemo vaikai, kurie pirko lėles ir kareivėlius, aš taupiau plytoms, iš kurių ateityje norėjau pastatyti nuosavą namą. Labai norėjau būti panaši į prosenelį, valdžiusį Plungės plytų fabriką“, – dalijasi vaikystės prisiminimais O. Januškevičiūtė.

Pašnekovė neslepia, kad apsisprendimui susieti gyvenimą su architektūra didžiausią įtaką turėjo šeimoje tvyranti aplinka. Architektės tėvai vertėsi nekilnuojamuoju turtu, tad tėvų namuose nuolat virė kalbos apie statybas, remontus, paveldosaugą. Čia dažnai lankėsi žinomi Lietuvos architektai ir paveldosaugininkai, tokie kaip Eglė Stulpinienė ar Birutė Gudynaitė, kuri mažai Onai įskiepyjo meilę Vilniaus architektūrai ir istorijai.

„Šios iškilios asmenybės, kuriai jaučiau begalinę pagarbą, pasakojimai neapsiribodavo vien eksterjero ir interjero stilių analize. Ponia Birūtė nemažai dėmesio skyrė sostinės namų istorijai, pasakodavo apie žmones, gyvenusius tuose namuose, apie cechus, veikusius pirmuose aukštuose, apie to ar kito laikotarpio interjerus. Bet koks įdomesnės architektūros pastatas atkreipdavo mano dėmesį, priversdavo ir priverčia jį analizuoti ne tik kaip atskirą statinį, bet ir landšaftiniu aspektu, verčia spėlioti apie jo interjerą, kurti jį mintyse“, – sako „Novarchis“ įkūrėja.

Tačiau atėjus studijų laikui vietoj architektūros O. Januškevičiūtė pasirinko dizainą Vilniaus dailės akademijoje. Architektūra moters gyvenime atsirado kiek vėliau. „Taip pasielgiau iš pagarbios baimės šiai mokslo krypčiai“, – netikėto sprendimo priežastis aiškina pašnekovė. Be architektūros ir dizaino studijų, įgimtas žinių troškimas veiklią vilnietę nuvedė ir į paveldosaugos magistrantūrą, kuri, pasak architektūros studijos steigėjos, buvo tarsi „tąsa, pildymas to, ko ji mokėsi visą gyvenimą“.

O. Januškevičiūtė teigia anksti supratusi, kad samdomas darbas, kurio imdavosi studijų laikais, neleidžia iki galo realizuoti savo idėjų. Tačiau didžiausią įtaką būsimos architektės apsiprendimui žengti nuosavo verslo link turėjo architektės darbas Stokholme. Susiklosčius netikėtoms aplinkybėms „Novarchis“ įkūrėjai buvo patikėtas atsakingas darbas – vienai talkinti „Anders Holmberg“ Švedijos architektūros studijos vadovui.

Pasibaigus projektui puikiai susitvarkiusią su patikėtomis užduotimis architektės laukė maloni staigmena. Švedijos įmonės, kurioje dirbo O. Januškevičiūtė, direktorius ne tik negailėjo aukščiausių pagyrų jos darbui, bet ir pareiškė, kad mato ją plėtojančią nuosavą veiklą. Svajojančiai apie verslą moteriai tai buvo didžiausias paskatinimas ir kartu ženklas, kad atėjo metas įgyvendinti senas vaikystės svajones.

Misija – kova su monotonija Lietuvos architektūroje

Nors nuosavo verslo steigimas sukėlė tikrą šoką architektės tėvams, ambicinga vilnietė nepabūgo sunkios verslininkės duonos. Priešingai, sulaukusi didelės draugų paramos ir palaikymo, pašnekovė stačia galva nėrė į nuosavo verslo vandenyną. Taip atsirado naują požiūrį į architektūrą propaguojanti architektūros studija „Novarchis“.

Studijos veiklą jos įkūrėja ir direktorė laiko savotiška misija – padrąsinti Lietuvos žmones atsisakyti nusistovėjusių namų projektų ir interjero dizaino stereotipų. „Su liūdesiu tenka pripažinti, kad formuojant Lietuvos gyvenvietes neretai vyrauja monotonija. Lietuvius kausto baimė formoms ir spalvoms, tarsi žmonėms būtų atimta pasirinkimo galimybė“, – sako O. Januškevičiūtė.

Nauja architektūra jaunai šeimai

Šiandien jos įkurta studija garsėja drąsiais, įvairius stilius, programas ir projektavimo technologijas derinančiais projektais. Jais labiausiai domisi jaunos šeimos, tik svajojančios ar jau įsirengiančios nuosavą būstą. Raumenis Lietuvoje užsiauginusi įmonė artimiausiu metu turi ambicijų plėstis į kitas Europos rinkas.

Dar vienas svarbus bruožas, leidžiantis O. Januškevičiūtės sukurtai kompanijai išsiskirti, yra kompleksiškų paslaugų pasiūla. „Teikiame visas reikiamas paslaugas: architekto, interjero dizainerio, landšafto specialisto. Visa tai neleidžia subyrėti pradinei projekto idėjai, o tai neretai nutinka samdant skirtingus specialistus“, – sako pašnekovė ir priduria, kad jos suburta komanda gali ne tik pastatyti namą, bet ir pasirūpinti jo interjeru, sukurti geriausiai projektą atspindinčią aplinką.

Naują, originalią architektūrą propaguojanti studija pelnė klientų ir partnerių simpatijas. „Projektuojame visa širdimi ir sudedame visą vidinę energiją į kuriamą objektą. Kiekvieną kūrinį vertiname ir išbaigiame iki detalių. Architektūrai neužtenka tiesiog atitikti užsakovo norimą programą ir namui tiesiog išpildyti žmogaus poreikius. Architektūra gali būti graži, kalbanti, teikianti teigiamų emocijų, skirtinga, architektūra gali kurti stebuklus“, – teigia architektė.

Pašnekovė neslepia, kad sėkmė ir pripažinimas nebūtų įmanomi be nuolatinio, atkaklaus darbo, reikalaujančio didelio pasiaukojimo tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime.

„Tačiau, – sako O. Januškevičiūtė, – visos kliūtys įveikiamos, jei to labai nori. Tad nebijokite pasiraitoti rankovių ir kibti į darbus jau dabar.“

NOVARCHIS