„Dalyvavimas socialinėje veikloje ir darbas su socialiniais projektais praplečia požiūrį į pasaulį ir suformuoja kritinį mąstymą, kuris padeda įvairius dalykus vertinti objektyviai“, – teigia Arūnas Survila, Nacionalinio socialinės integracijos instituto programų vadovas ir socialinio taksi sumanytojas.

Unikali paslauga, padedanti pasijusti judėjimo negalią turintiems žmonėms visaverčiais visuomenės nariais, pelnė visuotines simpatijas ir tapo puikiu socialinių inovacijų pavyzdžiu. Kartu ji pakeitė daugelio požiūrį į socialinio verslo perspektyvas Lietuvoje.

Atėjus sutartu laiku į Gedimino pr. 21 esantį biurą mane pasitinka plačiai besišypsantis vyras, slepiantis smalsų žvilgsnį už madingų akinių. Tai A. Survila, vienas Nacionalinio socialinės integracijos instituto įkūrėjų bei socialinio taksi projekto sumanytojas. 26-erių zarasiškis, persikėlęs gyventi į sostinę studijų metais, apie socialinę veiklą galėtų pasakoti valandų valandas.

„Visi skirtingi – visi lygūs“, „Gyvoji biblioteka“, „Pagalba daiktais“ – tai tik keli projektai, prie kurių paleidimo ir plėtojimo prisidėjo A. Survila.

„Dar mokydamasis mokykloje aktyviai įsitraukiau į įvairių nevyriausybinių organizacijų veiklą, – dalijasi prisiminimais Nacionalinio socialinės integracijos instituto programų vadovas. – Taigi turėjau galimybę bendrauti su įdomiais žmonėmis ir pažvelgti į pasaulį kitaip, nei siūlė švietimo sistema.“

Atvažiavus studijuoti į Vilnių domėjimasis nevyriausybinių organizacijų veikla įgavo pagreitį. Įgyvendinant įvairius socialinius projektus įgyta patirtis ir noras tobulėti paskatino aktyvų vaikiną imtis nuosavos veiklos. Taip 2009 m. su bendraminčių pagalba atsirado Nacionalinis socialinės integracijos institutas – organizacija, kurios pagrindinis tikslas yra padėti daugialypėje visuomenėje integruotis žmonėms iš įvairių pažeidžiamų socialinių grupių.

„Su draugais norėjome gerokai praplėsti patirtį, įgytą dalyvaujant NVO veikloje. Svajojome apie konkrečius, pamatuojamus darbo rezultatus, efektyvius žingsnius, leidžiančius plėtojamą veiklą padaryti dar naudingesnę“, – pasakoja A. Survila.

Būtent taip gimė socialinio taksi projektas, kuris nuo pat atsiradimo šių metų birželį sulaukė didžiulio susidomėjimo. Unikali inovacija akimirksniu pelnė sostinės gyventojų, turinčių judėjimo negalią (kurie aktyviai dalyvavo ir tebedalyvauja įgyvendinant projektą – aut. past.), simpatijas ir buvo teigiamai įvertinta verslo aplinkos, vis labiau besidominčios socialinio verslo plėtojimo Lietuvoje galimybėmis.

„Negalia – tai kliūtis, neleidžianti atlikti tam tikrų veiksmų. Pašalindami kliūtį mes padedame žmogui būti visaverčiu visuomenės nariu. Socialinistaksi.lt projektu norėjome užtikrinti negalią turinčio asmens savarankiškumą ir nepriklausomybę nuo kitų žmonių, giminaičių. Tad mes ne tik vežame, bet ir padedame išeiti iš namų, nunešti daiktus, įsodinti“, – aiškina projekto atsiradimo priežastis jo sumanytojas.

Šiuo metu socialinio taksi paslauga yra vienintelė tokio pobūdžio iniciatyva Baltijos šalyse. Pasak A. Survilos, projektas užpildė spragą, o rezultatai gerokai viršijo lūkesčius. „Nors plėtojame projektą tik nuo šios vasaros pradžios, matome, kad tai buvo šūvis į dešimtuką. Didžiulis susidomėjimas tiek žmonių su judėjimo negalia, tiek verslo pasaulio atstovų skatina plėtoti šią iniciatyvą, imtis naujų žingsnių, gerinti teikiamų paslaugų kokybę“, – sako A. Survila.

Kol kas Vilniaus gatvėmis visą parą važinėja tik vienas specialus automobilis, kurio pirkimą ir pritaikymą žmonių, turinčių judėjimo negalią, reikmėms finansavo privatus Nyderlandų fondas „R.C. Maagdenhuis“ ir VšĮ „OSFL projektai“.

A. Survila tikisi, kad socialinių taksi parkas ateityje didės. Jau kitų metų sausį sostinę turėtų pasiekti dar vienas specialiai pritaikytas automobilis, kurio nekantriai laukia tiek projekto sumanytojai, tiek neįgalieji.

„Džiaugiamės, kad vis daugiau neįgaliųjų sužino apie mūsų teikiamą paslaugą ir ja naudojasi. Žmonės daugiau bendrauja, įvairėja jų kelionių geografija“, – sako A. Survila ir priduria, kad norinčių pasinaudoti socialiniu taksi yra tiek daug, jog jį vairuojantis socialinis darbuotojas (kartu su talkinančiais savanoriais – aut. past.) vos spėja suktis.

A. Survila neslepia, kad jo ir bendraminčių svajonė yra teikti socialinio taksi paslaugą visoje Lietuvoje. Šiuo metu daug pastangų dedama tam, kad projektas būtų pradėtas įgyvendinti Klaipėdoje, Kaune, Panevėžyje ir Šiauliuose: „Socialinio taksi poreikis yra didžiulis. Norime praplėsti ne tik miestų geografiją, bet ir teikti taksi paslaugas ne tik judėjimo negalią turintiems žmonėms. Taigi dalyvaujame įvairiuose konkursuose, ieškome naujų finansavimo šaltinių.“

Jo teigimu, tokio taksi projektas yra puikus socialinio verslo pavyzdys. A. Survila džiaugiasi, kad Lietuvoje vis daugiau verslo žmonių pastebi ir tinkamai įvertina tokio verslo galimybes bei perspektyvas. Kita vertus, aktyvus vaikinas nuogąstauja, kad socialinio verslo sritis vis dar mažai išnaudojama, trūksta specializuotų studijų programų, mokyklose neskiriama arba skiriama per mažai dėmesio socialinės veiklos aspektams nagrinėti.

„Socialinis verslas yra puiki galimybė save realizuoti jauniems žmonėms. Plėtodami tokį verslą jie gali ne tik savanoriauti – tai būdinga nevyriausybinių organizacijų veiklai, – bet ir uždarbiauti, kurti pridėtinę vertę. Kartu tai yra puiki galimybė plėsti mąstymą“, – teigia A. Survila.

Baigdamas pokalbį socialinio taksi projekto sumanytojas visiems „bzn start“ skaitytojams palinkėjo nebijoti įgyvendinti savo idėjų ir svajonių: „Nesvarbu, ar tai būtų nuosava veikla, ar socialinis verslas – reikia išsikelti aukštus kriterijus ir daryti tai, ko niekas kitas nedaro. Kuo originalesnė idėja, tuo lengviau rasti bendraminčių ir rėmėjų, galu gale tuo įdomiau pačiam. Tad nestokokite drąsos, kantrybės ir jums tikrai pasiseks!“