„Pagrindinis įrankis – siuvimo mašina namie man visuomet buvo po ranka, tereikėjo atsisėsti ir pabandyti“, – sako klaipėdietė Laura Šalnienė (32), per motinystės atostogas išpildžiusi savo norą siūti vaikams. Prieš pusantrų metų ji pradėjo kurti vaikiškas palapines – vadinamąsias „teepee“, pavadintas „Ku Kū art“.

Dailės mokslai

Pasak pašnekovės, menai jai visuomet buvo arčiausiai širdies. Kaip ir dauguma vaikų, tėvelių ji buvo vedama į arčiausiai namų esančią mokyklą, tačiau vėliau savo noru ryžosi pereiti į kitą mokyklą su menine pakraipa – Šiaulių universiteto gimnaziją.

„Bėgant metams supratau, kad noriu sieti savo gyvenimą su menu“, – sako L. Šalnienė, vėliau baigusi trikotažo ir drabužių dizaino bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultete. Tą laiką ji vadina kokybiškiausiai ir kūrybiškiausiai praleistais ketveriais metais. 

Pirmąją palapinę pasiuvo dukrytei

Siekdama užsidirbti ir prisidurti prie stipendijos, studijų metu Laura dirbo visokiausius darbus – nuo pardavėjos konsultantės drabužių parduotuvėje iki baristos užsienyje. Po studijų buvo jau rimtesni darbai, susiję dizaino mokslais.

Išėjusi poros metų motinystės atostogų ir joms einant į pabaigą, jauna moteris nutarė pasiūti savo dukrytei vaikišką palapinę, kitaip vadinamą „teepee“. Vyras, pamatęs baigtą dailų gaminį, pasiūlė pabandyti parduoti.

„Pirkėjas atsirado gal per dešimt minučių ir dar su daug kitų mamyčių, norinčių užsisakyti!“ – džiaugsmo neslepia L. Šalnienė. Paakinta sėkmės, ji greitai apsisprendė nebegrįžti į senąją darbovietę, išsiimti verslo liudijimą ir pradėti namie kurti mielus dalykėlius mažyliams ir ne tik: indėniškas palapines, vaikučių metrikus, albumus, krikštynų, vestuvių dekoratyvines dėžes ir kitas dovanėles.

Sugalvojo ir daugiau siuvinių

Pradėjusi siūti vaikiškas palapines, „Ku Kū art“ sumanytoja turėjo nuveikti daug techninių darbų: gaminti lekalus, juos tobulinti, siūti gaminių pavyzdžius, skirti laiko audinių ir kitų medžiagų paieškoms. Sėkmingai įveikusi pasiruošimo darbus, netrukus ji pradėjo siūti ir kitą vaikišką tekstilę: dekoratyvines pagalvėles, naujagimių lizdelius, patalynės užvalkaliukus, pledukus, baldakimus, žaislų krepšius.

Visi artimieji ją palaikė, o labiausiai vyras skatino pradėti ir plėtoti savo verslą. „Nebijau pasakyti, kad nesusidūriau su dideliais sunkumais, turbūt todėl, kad labai mėgstu savo darbą, klientus ir jokie iškilę sunkumai neatrodo sunkūs“, – nuoširdžiai prisipažįsta moteris.

Patinka dėl nuolat lydinčios kūrybos

Jaukių ir mielų vaikams skirtų siuvinių autorė patenkinta savo darbu, nes jis įdomus, kiekvienas užsakymas yra individualus, tad kūrybinė veikla niekuomet nenutrūksta.

„Su kiekviena kliente bandome kartu surasti tinkamiausią audinį, raštą, priderinti prie esamo interjero, – sako meninėms paieškoms daug erdvės suteikianti pašnekovė, todėl ir savo projektą pavadinusi „Ku Kū art“. – Pavadinimo idėją pametėjo mano didžioji pagalbininkė dukrytė, dažnai namie kartojanti žodžius – ku kū!“

Savo gaminių užsakovus namie priimanti ir vaikiškas palapines siuvanti L. Šalnienė pamini, kad pagalvoja ir apie tolesnius veiksmus: kokybišką gaminių pristatymą, surinkimą kliento namuose. „Dabar „Ku Kū art“ gali džiaugtis kokybiška preke nuo pasiuvimo iki nesudėtingo palapinės susirinkimo namie“, – sako ji.

Nuosavo verslo pranašumai

„Man, kaip mamai, didelis nuosavo verslo pranašumas yra tai, kad, sergant vaikams, turiu galimybę pabūti namie, darbus atidėti į šalį. Tuomet džiaugiuosi, kad nereikia niekieno prašyti, kad išleistų iš darbo“, – vieną iš patogumų įvardija L. Šalnienė ir sutinka, kad konkurencija gyvuoja visur ir visada, bet ji tai priima kaip postūmį į priekį.

Verslui besiplečiant, didėjant tempui, siuvinių kūrėjai jau teko nusipirkti keletą naujų siuvimui reikalingų daiktų, bet investicijos, pasak jos, tikrai nebuvo didelės.

Pradedantiesiems savo verslą ar projektą „Ku Kū art“ kūrėja L. Šalnienė pataria: „Manau, svarbiausia daryti tai, ką mėgstate, nesustoti ir ieškoti naujų idėjų. Niekada nebus tinkamesnio laiko, jis yra dabar!“