Vaikus auginantiems tėvams kyla daugybė įvairiausių klausimų. Atsakymų į juos ar patarimų galima išgirsti iš pažįstamų, šeimos narių, kolegų, draugų. Žurnalistiką baigusi ir ilgai laikraščių bei žurnalų redakcijose dirbusi Jūratė Jadkonytė-Petraitienė (43) šiais metais išleido knygą „Pypliotyra“, kurioje vaikų auginimo tematika kalbasi žinomi Lietuvos konsultantai, psichologai ir psichoterapeutai. Kuo ši knyga skiriasi nuo kitų? „Aš perteikiu psichologinę patirtį su žurnalistiniu įdirbiu“, – atsako knygos autorė.

Žurnalistinė patirtis paskatino išleisti knygą

Vilnietė J. Jadkonytė-Petraitienė pati augina tris vaikus – du sūnus ir vieną dukterį, tad mintis pradėti rašyti šia tema jai buvo aktuali iš asmeninės patirties. Prieš daugiau nei dešimtmetį baigusi žurnalistikos studijas, pašnekovė studijų metais dirbo laikraštyje „Respublika“, taip pat žurnaluose moterims „Laima“, „Ji“, „Edita“, „Mažylis“.

„Daug bendrauju su savo bendraamžėmis, kolegėmis ir kitomis mamomis. Visi išgyvenimai mums, moterims, yra bendri“

J. Jadkonytė-Petraitienė

J. Jadkonytė-Petraitienė prisipažįsta, kad studijų metai buvo labai linksmas laikotarpis, per kurį ji susipažino su daugybe įdomių žmonių. Kurį laiką padirbusi moterims skirtų žurnalų redakcijoje, ji pagaliau įsitvirtino ir daugiau rašyti pradėjo žurnale „Tavo vaikas“, o vėliau tapo jo vyriausiąja redaktore. „Man visuomet buvo įdomus psichologinis šių temų aspektas. Tuo metu darbas man buvo vienas malonumas, tad nieko keista, kad ilgainiui užaugo sparnai, – juokiasi pašnekovė ir priduria: – Gal kai kurie būtų sustoję šioje vietoje, tačiau aš norėjau daugiau – po ketverių metų darbo redaktore nusprendžiau, kad laikas imtis ko nors nauja.“

Sulaukė palaikymo iš šalies

Idėja parašyti knygą pašnekovei niekada nebuvo svetima, tačiau ji puikiai atsimena vieną lemtingą atvejį. „Dirbant redakcijoje teko susidurti su leidyklomis. Viena redaktorė kartą man pasakė, kad augindama savo vaikus pirko žurnalą „Tavo vaikas“ vien todėl, kad ten buvo mano straipsnių. Tai mane įkvėpė ir aš supratau, kad tas įdirbis žurnale gali susidėti į vieną knygą.“ Pašnekovė mano, kad straipsniai vaikų auginimo tematika yra aktualūs, o jų informacija yra nekintama. „Tai yra psichologiniai dalykai, kuriuos patiria visi tėvai“, – tikina ji.

„

Pypliotyra“ nėra debiutinė šios autorės knyga. Pirmąją ji parašė dar 2010 metais. „Laimingos mamos dienoraštyje“ buvo sudėti straipsniai iš žurnalo „Tavo vaikas“. Antroji knyga buvo „Debesėlis, vertas milijono!“ (vaikams apie verslą), o „Pypliotyra“ išleista po penkerių metų ir apima temas, susijusias su vaikų amžiumi nuo gimimo iki mokyklos. Pastarąją knygą leisti norėjo dvi leidyklos, tad autorei teko išspręsti galvosūkį, su kuria jų norėtų labiau dirbti. „Nuėjau į susitikimą su abiejų leidyklų atstovais ir žiūrėjau, su kuria labiau sutampa požiūris. Patiko abi, tačiau viena siūlė didesnį honorarą, o kita – gražesnį knygos formatą. Kaip manote, kas laimėjo?“ – šypsodamasi klausia J. Jadkonytė-Petraitienė. Pašnekovės nuomone, finansiniai dalykai taip pat yra svarbūs, tačiau ji itin kreipė dėmesį į estetiką.

Knyga parašyta tėvams suprantama kalba

„Pypliotyroje“ aprašytos įvairios gyvenimo situacijos. „Pavyzdžiui, vaikas pradeda meluoti arba neklauso, ožiuojasi, pešasi su broliu ir pan. Kaip elgtis, kad šio dalyko neužaštrintume ir jis nustotų taip elgtis? Aš aprašau situaciją, ką vaikas kalba, ką aš jaučiu kaip mama, ką sakau, ir klausiu psichologo nuomonės, kaip reikia tinkamai elgtis“, – pasakoja pašnekovė. Be to, knygoje aptariamos tokios temos kaip pirmieji vaiko mėnesiai: ką jis jaučia, kaip suprasti jo verksmą, nesvetima ir mūsų visuomenei opi vienišų tėvų problematika, senelių reikšmė.

„Daug bendrauju su savo bendraamžėmis, kolegėmis ir kitomis mamomis. Visi išgyvenimai mums, moterims, yra bendri“, – neabejoja J. Jadkonytė-Petraitienė. Knygos autorė stengiasi šią informaciją pateikti patraukliai ir tėvams suprantama kalba. „Svarbu, kad jiems būtų smagu skaityti“, – teigia ji. Moteris pasakoja, kad knygos nebūtina skaityti iš eilės, galima rinktis pagal problematiką: „Psichologinės vaiko problemos susijusios su amžiumi. Iš viso knygoje pataria 12 psichologų –temų per pusę šimto!“

Pavadinimas gimė neatsitiktinai

Pasmalsauju, kaip autorė sugalvojo tokį neįprastą, tačiau žaismingą knygos pavadinimą. Pasirodo, viskas nebuvo taip paprasta. Viename mamų tinklaraštyje buvo paskelbtas konkursas, kurio metu siūlyti knygos pavadinimą galėjo visi norintieji. „Buvo visai įdomių variantų nuo „Tėvyninkystės universiteto“ iki „Vaikus auginti lengva“, – šypsosi pašnekovė. Tačiau dabartinį variantą pasiūlė režisierė, Paryžiaus universitete studijuojanti žodžių darybą. „Tai moksliniu pagrindu paremtas pavadinimas, nors ir atrodo labai paprastas“, – teigia ji.

Ateities planai

Šiuo metu J. Jadkonytė-Petraitienė ruošia dar vieną knygą pavadinimu „Laukiame naujagimio“. „Tai bus instrukcija, kaip naudotis naujagimiu“, – juokiasi ji. Ši knyga jau gana smarkiai skirsis nuo pirmųjų, nes ji bus parašyta labiau iš medicininės pusės. „Leidime dalyvauja VU Santariškių klinikų profesūra – kalbėsime apie naujagimystę, genetinius tyrimus ir vaiko laukimą tiek psichologiniu, tiek fiziologiniu aspektu.“

Pašnekovė prisipažįsta, kad knygų leidyba nėra pelningas verslas, tačiau mano, kad vieną dieną ateina toks laikas, kai gali sau leisti šį tą malonaus. „Matau nišą šioje srityje, o informacijos juk per daug nebūna, – optimistiškai kalba moteris ir pokalbį baigia rimtesniu pamąstymu: – Aš labai palaikau jaunuosius verslininkus, tačiau visur reikalinga patirtis. Negali atsistoti lygioje vietoje ir ką nors sukurti.“