„Norą kurti ir organizuoti atsinešiau gimdama“, – sako uteniškė Rita Rimkevičienė (36). Ji nuo mažens mėgo būti žmonių apsuptyje, o visas vaikiškas išdaigas mokėjo kūrybingai pateisinti. Subrendusi pradėjo domėtis verslu, ėmė žavėtis sėkmės lydimais organizatoriais. O neseniai, jos teigimu, tapo aišku, kad noras kurti savo verslą jau yra subrendęs ir jį būtina įgyvendinti.

Norėjo įrodyti, kad gali

Prieš žengdama į verslo pasaulį, R. Rimkevičienė dirbo leidykloje dizainere. Ten ją nuvedė įgytas grafikos dizaino išsilavinimas. Pagaliau, tebedirbdama samdomą darbą, moteris suprato, kad pasikliaudama savimi gali daug ką daryti pati ir netgi geriau nei įmonė, kuriai ji dirbo. Tad netrukus buvo įkurta bendrovė „Colorita“, teikianti reklamos, spaudos, dizaino, reklaminių tentų, fototapetų, drobių, graviravimo, automobilių apklijavimo ir kitas paslaugas.

„Draugai kartais priekaištauja, kad verslą baigiu paversti antraisiais namais, nebelieka laiko kitiems dalykams. Tačiau džiaugiuosi ir didžiuojuosi juo, todėl neskaičiuoju daugybės valandų, skirtų idėjoms kurti, joms įgyvendinti, kokybei siekti“

R. Rimkevičienė

„Dabar atskleidžiu save, savo kūrybinę prigimtį, organizatorės savybes. Negalėčiau dirbti, pavyzdžiui, buhaltere. Man reikia bendravimo, diskusijų, naujų technologijų. Vertinu kiekvieną pašnekovą ar užsakovą. Bendravimą laikau dovana, padedančia man tobulėti. Draugai kartais priekaištauja, kad verslą baigiu paversti antraisiais namais, nebelieka laiko kitiems dalykams. Tačiau džiaugiuosi ir didžiuojuosi juo, todėl neskaičiuoju daugybės valandų, skirtų idėjoms kurti, joms įgyvendinti, kokybei siekti“, – tikina pašnekovė.

Verslininkė teigia giliai viduje visada tikėjusi, kad tikrai gali. Tačiau neslepia, kad nerimo buvo. Vis sukosi mintys apie tai, kaip pasiseks suformuoti komandą, kaip priims ją ir jos verslą uteniškiai, ar pasitikės jos gebėjimais ir galimybėmis. Vis dėlto moteris sau giežtai pasakė: „Įrodysiu esanti lanksti, patikima, galinti ir padedanti įgyvendinti kitų svajones.“

Siekti užsibrėžto tikslo R. Rimkevičienei padėjo bene didžiausi jos palaikytojai – šeima. Ypač dukra, kuri, įkūrus įmonę, tapo savarankiškesnė, ėmė daugiau skirti dėmesio mokslams, namams ir net maisto ruošai.

Kovojo su likimo pokštais

Nors vis daugiau moterų Lietuvoje imasi savo verslo, didžiąją verslininkų dalį vis tiek sudaro vyrai. Vis dėlto verslininkė tikina, kad steigdama bendrovę nesusidūrė su jokia diskriminacija. Atvirkščiai, tai, kad ji yra moteris, jai net padeda. „Matote, dauguma mūsų įmonės užsakovų yra vyrai“, – šypsodamasi sako moteris.

Tačiau norui įkurti verslą visgi buvo iškilę kliūčių. Tiesa, jų niekas iš anksto negalėjo numatyti, todėl R. Rimkevičienė jas vadina likimo skirtu išbandymu, kuris turėjo patikrinti apsisprendimo imtis savarankiškos veiklos tvirtumą.

„Dabar tai atrodo juokingas incidentas, tačiau tuo metu šis netikėtumas sukėlė daug streso. Įmonę registravau internetu. Tai darant namie staiga dingo elektra – teko keliauti pas tėvus. Ten, pratęsus registravimo procedūrą, lyg tyčia dingo interneto ryšys. Bet nepasidaviau ir pagaliau šiaip taip užregistravau savo bendrovę“, – prisimena pašnekovė.

Pasiteiravus, kodėl buvo nuspręsta verslą plėtoti periferijoje, o ne ieškoti laimės didmiestyje, R. Rimkevičienė nedvejodama atsako nemananti, kad Utena yra periferija. Pasak verslininkės, jai tai brangiausias pasaulio lopinėlis.

„Čia aš gimiau, mokiausi, čia mano šeima, tėvai. Turiu daug draugų ir pažįstamų, kuriais galiu pasitikėti ar prireikus paprašyti pagalbos. Be to, turiu svajonę – Utenoje savo srities verslą pakelti į aukščiausios kokybės lygį, kuris nenusileistų didžiuosiuose miestuose seniai dirbančioms įmonėms“, – atskleidžia verslininkė.

Pirmasis žingsnis jau žengtas, mat net 60 proc. jos įmonės klientų sugrįžta, t. y. perka paslaugas pakartotinai. Kaip bus toliau, parodys laikas, tačiau mintis, kad ambicingų ir verslių žmonių yra ir mažesniuose Lietuvos miestuose, verčia nevalingai džiaugtis ir išlaikyti viltį dėl mūsų valstybės vystymosi ir geresnio rytojaus.