Kaunietis Mantas Skukauskas (37) prieš pusantrų metų gimtajame mieste atidarydamas viešbutį turėjo lūkestį suprasti ar tai, ką sugalvojo, yra reikalinga rinkai. „Nes tai, kas patinka tau, nebūtinai patiks kitiems“, – sako kitokio viešbučio „Very bad Hotel“ savininkas, papildęs savo verslų sąrašą dar vienu.

Penkerius metus praleido svetur, o grįžęs į Lietuvą su draugu pabandė paleisti projektą, kad ir kaip neįtikinamai skambėtų – internete norėjo pardavinėti maldas. „Visai rimtai, – tikina pašnekovas. – Metus laiko dirbome prie to projekto. Siūlėme forumuose turintiems pinigų, bet neturintiems laiko, aukoti, o turintiems laiko, bet neturintiems pinigų, už juos melstis. Tai turėjo būti labdaros organizacija. Londone įsteigėme įmonę. Viskas rimtai buvo, tik nepavyko. Gal smegenų mažai, gal ne laikas buvo, bet nepavyko“, – su atvira savikritika ir humoru savo bandymus vertina netipiškų idėjų mėgėjas.

Atidarė striptizo klubą

Tada, sako verslininkas, teko grįžti prie žemiškų dalykų. Bandymą pardavinėti maldas atsvėrė lyg ir kitas kraštutinumas – su šeima nusipirko striptizo klubą. Pašnekovo mama tapo atsakinga už darbuotojus, sesė už finansus, o Mantas – už klientus. Ši veikla klostėsi sėkmingai, tad po metų pradėjo galvoti apie plėtrą. Antro klubo nesinorėjo, tad įsigijo parduodamą skalbyklą. Taip atsirado dar viena veikla. O trečiąjam verslui – viešbučiui, palankios aplinkybės susiklostė tuomet, kai Manto sesuo sau ieškojo didesnio buto. „Paskambino ir sako, žiūrėk, yra skelbimas, mūsų gatvėje, kurioje augome ir kurioje sesė tebegyvena, parduodamas namas už buto kainą. Nuvažiavome pažiūrėti. Laukdami savininko pamatėme, kad namas stovi ant šlaito, atsiveria gražus vaizdas. Sakau sesei – imam, sugalvosim, ką darysim vėliau. Atvažiavo savininkas ir dėsto: jeigu rimtai domitės, tai, žinokite, perkate mūrinį namą, o žemiau esantis medinis – dovanų. Apžiūrėjome abu namus, išplanavimas buvo tinkamas įrengti daug kambarių negriaunant sienų. Pasiderėjome ir sukirtome rankomis“ – namo pirkimo istoriją prisimena M. Skukauskas.

Karantino metas buvo geras remonto darbams

Skukauskas iš pradžių ketino nieko daug neremontuoti ir užsiimti ilgalaike namo nuoma, svarstė ir apie hostelį, kol galų gale apsisprendė, kad labiausiai nori mažo jaukaus viešbutuko, bed&breakfast stiliaus ar kažko panašaus.

Prasidėjus namo remonto darbams, prasidėjo ir karantinas. Sulėtėjo kiti šeimos valdomi verslai, tad buvo proga daugiau laiko padirbėti pačiam, „su kastuvu palakstyti“ ir per pusantrų metų pavyko remontą pabaigti – praeitų metų sausio pirmąją „Very bad Hotel“ atsidarė. Pavadinimą viešbučiui „paskolino“ draugas, turintis instagrame paskyrą verybadpictures. „Pamačiau, patiko, paklausiau ar neprieštarautų, jeigu pasiskolinčiau pradžiai. Gavau palaiminimą. Šeimyna pritarė ir taip gimė „Very bad hotel“.

Pirmasis klientas buvo kaimynas, gyvenantis už kelių gatvių.

Amžinuose pragaro ratuose

„Aš klientams sakau, kad su viešbučiu – kaip su namo statymu. Pirmas – pardavimui, antras – uošvienei ir tik trečias sau. Bet prie mūsų pavadinimo dar tinka pasakymas, kad jeigu nori turėti gerą viešbutį – tau reikalingas dizaineris, architektas ir t.t., o blogą ir pats gali pasidaryti. Jeigu devyniasdešimt procentų apgyvendinimo įstaigų dažo sienas baltai, turbūt tam yra priežastis ir būtų logiška dažyti sienas baltai ir mums, – svarsto savitos koncepcijos autorius, – bet mes sugalvojome, kad eisime priešinga kryptimi“. Populiaraus Kauno viešbučio šeimininkas nemeluoja, jog taip pat turi keletą kambarių baltomis sienomis, bet jų tik keletas.

Visi verslininko šeimos nariai dirba kartu ir turi savo užduotis, kaskart jas bendrai aptaria. Dirbti tenka daug – septynias dienas per savaitę. „Sunkumai iškyla vien dėl turimo nemažo ūkio, jį reikia nuolatos prižiūrėti. Kažkur kažkas genda, lūžta… Jeigu negenda ir nelūžta, tai nėra klientų arba klientų per daug – netelpa. Amžinuose pragaro ratuose“, – dėsto pašnekovas, į visas gyvenimo puses žvelgiantis su geru humoru.

Įstaiga gerai keistiems žmonėms

M. Skukauskas pripažįsta, kad dauguma pažįstamų kraipė galvą dėl tokio poelgio – kam atidarinėti viešbutuką vidury karantino?

Bet iš esmės pasikalbėjus visi suprato, kad viešbutis puikiai papildo esamų verslų: striptizo klubo ir skalbyklos ekosistemą. Morališkai tik buvo sunku investuoti į verslą, kuris buvo uždarytas dėl covido:  neaišku, kada vėl bus atidarytas, o ir visi kiti verslai neveikia – nėra iš kur paimti pinigų, nes jų tiesiog neuždirbi.

Viešbučio verslas M. Skukauskui įdomus dėl klientų. „Jie labai įvairūs, nuo dešimties iki aštuoniasdešimties. Neišsigandę ir turintys humoro jausmą. Ieškantys spalvų, o ne baltų sienų. Mūsų viešbutukas kaip baltas lapas su klecku pas psichologą. Kiekvienas mato kitą vaizdą. Taip ir pas mus – kiekvienas  šitą įstaigą mato kitaip. Džiaugiuosi, kad mūsų keista įstaiga pritraukia daug gerai keistų žmonių, su kuriais įdomu pabendrauti ir liūdime, kai atvažiuoja nevispročiai“, – blogo viešbučio savininkui deramais žodžiais pasisako M. Skukauskas.

Geriausia, kai rūpi tai, ką darai pats

„Mažiems visada sunku konkuruoti su dideliais. Mes turime surasti priežastį, kodėl žmonės turėtų rinktis mus, o ne didelį viešbutį miesto centre. Mūsų biudžetai mažesni, mes mažiau matomi ir girdimi. Bandome surasti tuos privalumus prieš didelius viešbučius. Bet jau iš striptizo klubo darbo supratau, kad geriausia ant dūšios, kai nesigilini, ką kiti daro, o tiesiog bandai gerai ir teisingai atlikti savo.

Ir norintiems savo verslo „Very bad Hotel“ savininkas M. Skukauskas linki vieno – daryti. „Nes blogiau yra tik nieko nedaryti. Žinoma, vertėtų prieš tai sukaupti šiek tiek žinių ir patirties. Nes reikia atsiminti ir kitą posakį – kas yra blogiau už idiotą? Idiotas su iniciatyva.“