„Mano papuošalai skirti asmenybėms“, – sako juvelyrė Dalia Jucikaitė (33), „Katės akies“ įkūrėja. Jos kuriami papuošalai išsiskiria originalumu, neįprastais medžiagų derinimo būdais ir išraiškingu dizainu. Nelengva verslo pradžia papuošalų kūrėjos neatbaidė, o šiandien ji vos spėja meistrauti papuošalus visiems norintiesiems.

Situacija darbo rinkoje vertė ieškoti išeičių

D. Jucikaitė pasakoja, kad pasukti į juvelyriką ją paskatino nepalanki situacija darbo rinkoje ir praktiškos profesijos poreikis. „2008-aisiais, per pačią krizę, pabaigiau verslo administravimo studijas. Darbo paieškos buvo bevaisės, apskritai jaučiausi nepasirengusi darbo rinkai. Tuo metu sutikau draugę, kuri papasakojo sugalvojusi profesinėje mokykloje mokytis juvelyrikos. Pamaniau, kad ir man reikėtų prisijungti bei pamėginti perprasti juvelyrikos subtilybes“, – pačias „Katės akies“ ištakas prisimena papuošalų kūrėja.

Nelengva pradžia užgrūdino

Kaune pabaigusi juvelyrikos studijas, D. Jucikaitė šiame mieste ir pradėjo savo verslą. Tiesa, jos teigimu, pačią veiklos pradžią vadinti verslu būtų kiek per drąsu: „Pirmieji užsakymai buvo labai paprasti, naudojau pigias medžiagas, tad ir uždarbis buvo menkas.“ Įsivažiuoti buvo nelengva: viską teko daryti pačiai, rėmėjų nebuvo, tačiau ilgainiui pavyko įsigyti reikiamą įrangą, atsirado įdirbis.

„Galiu pamatyti visą nueitą kelią ir tai, kaip patobulėjau.“

D. Jucikaitė.

„Laimei, sulaukiau daug pagalbos ir palaikymo iš draugų. Visi po truputį prisidėjo prie „Katės akies“ atsiradimo ir gyvavimo: kas fotografavo mano darbus, kas padėjo susikurti svetainę, kas konsultavo verslo vystymo klausimais“, – pasakoja pašnekovė.

Vėliau juvelyrė persikėlė į Vilnių ir čia įkūrė savo dirbtuves, kuriose ne tik gimsta papuošalai, bet ir apsilanko klientai. Papuošalų gamyba tapo pagrindine moters veikla. „Neturėjau žinių ir patirties – viskas atėjo pamažu“, – prisimena ji.

Dabar nemažai klientų D. Jucikaitės darbus atranda per rekomendacijas. Ji pastebi, kad kai juvelyrai net neturi savo interneto puslapio ir niekur savo darbų neskelbia, vieni klientai atveda kitus.

Tačiau iš pradžių, kol rekomendacijų nebuvo, juvelyrė apie savo darbus skelbė visur: sukūrė „Facebook“ puslapį, skelbėsi įvairiuose forumuose, grupėse, skelbimų portaluose. „Pradžioje klientą gali pasiekti tik pasitelkęs internetą. Kai kurie mano skelbimai dar tebėra likę – pasižiūrėjus į pirmuosius darbus, pasidaro truputį gėda. Kita vertus, galiu pamatyti visą nueitą kelią ir tai, kaip patobulėjau“, – šypteli juvelyrė.

Išskirtiniai papuošalai asmenybėms

Savo kuriamiems papuošalams D. Jucikaitė naudoja auksą, sidabrą, brangakmenius ir pusbrangius akmenis, o neseniai atrado medį. „Mano vyras gamina baldus, todėl mūsų abiejų veiklos susijungia mano darbuose – pradėjome gaminti bendrus papuošalus. Medžio ir metalų derinys Lietuvoje yra gana neatrastas, manau, ateityje atrasiu dar įdomesnių derinimo būdų“, – sako ji ir tikina nevengianti eksperimentuoti.

D. Jucikaitė pastebi, kad jos papuošalus dažniausiai renkasi nepaprastai įdomūs, savitą stilių turintys, atsipalaidavę, gyvenimu besimėgaujantys ir išties išskirtiniai žmonės – tikros asmenybės.

„Kiekvienas juvelyras turi per ilgus darbo metus susiformavusį braižą, jo darbai tampa atpažįstami, aš – ne išimtis. Mano papuošalai išsiskiria tik „Katės akiai“ būdinga tekstūra ir forma. Mėgstu ryškius, išraiškingus, tūrinius darbus su aiškia tekstūra. Dabar madingas minimalizmas ir paprastumas manęs nežavi“, – savo darbų ypatumus vardija kūrėja.

Juvelyrė pripažįsta: nors ir kaip banaliai tai skambėtų, daugiausia įkvėpimo semiasi iš gamtos, kiekvieną dieną pastebimų daiktų ir kartais gailisi, kad nespėja pasižymėti visų užplūstančių idėjų.

Idealiausia – kiekvienam sava sritis

Kol kas visi „Katės akies“ darbai krinta ant pačios D. Jucikaitės pečių: ji ne tik kuria ir gamina papuošalus, bet ir bendrauja su klientais, rūpinasi prekių ženklo žinomumo didinimu, tvarko buhalterinius reikalus.

Nors tikslių planų dar neturi, D. Jucikaitė svarsto „Katės akies“ apsukas didinti, o tam reikės ir daugiau darbuotojų. „Vienai jau sunku viską suspėti, todėl po truputį prisideda mano vyras. Būtų idealu turėti tiek darbuotojų, kad kiekvienas užsiimtų jam priskirta sritimi: vadyba, dizainu, buhalterija ir pan. Kai viskuo rūpinasi vienas žmogus, sudėtinga užtikrinti kokybę. Todėl ateities planuose neabejotinai yra didesnė komanda“, – aiškina juvelyrė.

Ji pastebi, kad darbas juvelyrikos srityje turi savo specifiką, todėl naujam žmogui įsilieti būtų ne taip paprasta, tektų nusiteikti ilgam mokymuisi.

Sėkmės receptas: daug pastangų, gera idėja ir meilė darbui

Sunki verslo pradžia juvelyrei atsiperka su kaupu – dabar ji vos spėja suktis. Ypač daug užsakymų plūsta vestuvių sezono metu. Tačiau D. Jucikaitė pabrėžia, kad viso to nebūtų buvę be didžiulių pastangų ir sunkaus darbo.

„Reikia netingėti ir įdėti labai daug darbo. Dabar daugelis nori nedėti pastangų ir daug uždirbti, bet verslo taip neišvystysi. Be to, būtina turėti idėją. Jei darysi tą patį, ką ir kiti, nieko neišeis. Reikia išsiskirti, pasiūlyti tai, ko klientai dar nėra matę. Geros idėjos ir darbo derinys būtinai atneš rezultatą, tiesa, greičiausiai ne iš karto“, – svarstantiesiems apie savo verslo pradžią pataria pašnekovė.

D. Jucikaitė taip pat pabrėžia, kad darbas turi teikti malonumą: „Jei dirbi nesidžiaugdamas tuo, ką darai, nedžiugina ir rezultatas. Mano patirtis parodė, kad nereikia imtis užsakymų, kurie nepatinka. Toks darbas būna vilkinamas, daromas be užsidegimo, todėl geriau jo visai atsisakyti.“