Kai buvome maži – skubėjome užaugti, o užaugę – norėtume sumažėti. Ne kiekvienas suaugęs gali pasigirti išsaugotu vaikiškumu ir vidiniu džiaugsmu. Tačiau Toma Martinaitienė, įkūrusi „ToToys“, gali. Ji kasdien gyvena žaislų kūrimu, džiugina vaikų širdis, padeda rasti dingusius žaisliukus. Šiame žaislų pasaulyje nėra pykčio ir visi draugiški.

Toma turi buhalterės išsilavinimą, tačiau šioje srityje savęs nematė. O prisėsti prie rankdarbių ją natūraliai vis traukdavo, siūlų grožio gausybė vis kviesdavo kažką išbandyti: nerdavo tapukus, kepures, o kažkada „YouTube“ platformoje atrado žaislų nėrimą. Nors pirmas žaislas nebuvo idealus, bet pabandė ir tiesiog nebegalėjo sustoti. Nerdavo draugų vaikams, siekė tobulumo, džiaugėsi, kai pavykdavo padaryti vienodus, bet niekada neplanavo užsiimti verslu. Patys žmonės prašydavo parduoti. Visi palaikė, gyrė jos darbus, o jai pačiai buvo nejauku kūryba dalintis viešai ir siūlyti pirkti.

Tomos sesuo taip pat drąsino siūlydama dėti žaisliukų nuotraukas į „Facebook“ platformą. Tad pagaliau ji mažais ir nuosekliais žingsneliais pradėjo darbus. Susikūrė savo prekių ženklą „ToToys“ ir žaislų paskyrą „Facebook“.

Tomos žaislai turi sielą

Vos tik sukūrus puslapį, pačią pirmąją savaitę ją susirado vietinis laikraštis ir parašė apie ją straipsnį. Po publikacijos moterį atrado ir televizija, o jos darbai buvo parodyti per vakaro žinias. „Aš nedėjau daug pastangų, tiesiog darau tai, ką mėgstu – neriu“, – pasakoja pašnekovė. Ji ramiai sau dirba ir mėgaujasi tuo, ką daro, o žiniasklaidos atstovai patys jos ieško ir populiarina žaislų verslą.

Toma džiaugiasi susirinkusi puikią auditorija, kuri vertina jos darbus ir žaislų laukia net po kelis mėnesius. Nors per karantiną atsirado nemažai tokius ar panašius žaislus neriančių ir net plagijuojančių, tačiau Tomos klientai grįžta pas ją ir sutinka laukti eilėje. Beje, ji nesiūlo jokių akcijų ar nuolaidų, tik kartais padovanoja siuntimo išlaidas grįžusiems klientams. Kaina nėra pati mažiausia, palyginant su kitų žaislų kūrėjų, bet klientas renkasi ją, nes jos žaislai turi sielą – tokiais atsiliepimais dalinasi pirkėjai ir kantriai laukia rankdarbių.

Verslu rūpinasi viena

Tik pradėjusi kurti žaislus moteris pirkdavo gamybos reikmenis vienam ar dviem žaisliukams. Šiuo metu – siūlų, akių, nosyčių ir visko, ko gali prireikti gamybai, – pilnos lentynos, nes norisi išbandyti įvairiausius variantus ir sudėtingesnes nėrimo schemas.

Moteris darbuotojų neturi, ne tik pati neria žaislus, bet ir rūpinasi „ToToys“ paskyra, bendrauja su klientais, užsakinėja siūlus. Jos „Facebook“ puslapio turinys šiltas ir jaukus, jai puikiai sekasi jį kurti – kaip tikram rinkodaros profesionalui.

Mamytės prašo „surasti“ dingusius žaisliukus

Tai ne šiaip verslas, o verslas, dovanojantis emocijas, saugantis vaikų miegelį, gerą nuotaiką ir mokantis draugauti ir dalintis su kitais žaisliukais. „Ne kartą gavau žinutę, kad užsakomas žaislas buvo skirtas dovanai, bet, pamatęs užsakovės vaikas, nenorėjo jo dovanoti ir teko gaminti dar vieną“, – atskleidžia mažas vaikų ir mamyčių paslaptis pašnekovė.

Berniukas buvo labai susidraugavęs su savo drakoniuku, bet jį pametė, tad mamytė labai prašė žaislų kūrėjos jį „surasti“. Na, žinoma, Tomai pavyko rasti drakoniuką.

Ilgaausiai zuikiai – mėgstamiausia prekė

Kūrėja kuria įvairaus dydžio, ryškiausių, gražiausių spalvų žaislus. Tai ir tigrai, avytės, pandos, drambliukai, dinozauriukai, zebrai, voverytės. Bet klientai labiausiai įsimylėję ilgaausius zuikius – jų pagamina daugiausiai. „Jau trejus metus gaminu ilgaausius zuikius, nes jie yra patys mėgstamiausi. Gal dėl ausų ilgio? Nežinau“, – pasakoja pašnekovė.

Toma siūlo įsigyti ne tik žaislų, bet ir tapukų, kramtukų, čiulptukų laikiklių, pakabučių virš lovytės kūdikiams.

Jos žaislus perka mamos, tėčiai, močiutės, tetos, jie keliauja pas tautiečius, gyvenančius Lietuvoje ir užsienyje. Didelių planų plėstis Toma nekuria, vos spėja suktis su esamais darbais, užsakymų turi du mėnesius į priekį ir naujų kol kas nepriima.

Veikti nuosekliai ir tuo mėgautis

Toma mano, kad verslo sėkmę užtikrina nuosekli veikla, o svarbiausia – mėgavimasis ja. Taip pat labai svarbu tikėti tuo, ką darai, ir nenuvertinti savęs bei savo darbo. „Nunerti žaislą yra tik trečdalis darbo. Pati sunkiausia dalis lieka už kadro. Parduoti lengva tik tada, kai tave žino ir mato. Aš tuo gyvenu, dirbu ir mėgaujuosi“, – pasakoja pašnekovė ir linki skaitytojui stipraus įsikvėpimo darbu, kokį jai pavyko patirti nunėrus pirmąjį žaislą ir kuris liko iki šiol.