Šalį ištikus neįprastai situacijai ar dar vienai krizei, visas verslas ieško galimybių, ko imtis ir kaip pasiruošti šiam sunkiam laikotarpiui. Kokiomis galimybėmis ar priemonėmis smulkusis verslas gali pasinaudoti ir kokių svarbiausių veiksmų galėtų imtis karantino metu, aptarėme su Nr. 1 žinių centro augančiam verslui „bzn start“ įkūrėja Živile Glaveckaite.

1. Peržiūrėkite nuomos sutartį

Kreipkitės į nuomotoją prašydami sumažinti nuomos kainas. „Paprašykite gerokai sumažinti ar neskaičiuoti komunalinių mokesčių, nes tuo metu jūs atsisakote papildomų paslaugų, tokių kaip valymo, bendrojo naudojimo patalpų priežiūros, sunaudojate mažiau vandens, elektros (tik minimaliai naudojama elektros energija pastato įrenginiams palaikyti, saugumui užtikrinti ir t. t.). Racionaliai pagrįskite, kodėl ir kiek nuomotojas galėtų sumažinti išlaidas, derėkitės, ieškokite kompromiso, nes tokiu metu turime solidarizuotis ir padėti vieni kitiems, o ne siekti pelno. Tuo atveju, jei nuomotojas ims tokį patį mokestį, kai suvartojama daug mažiau elektros ir vandens, jis uždirbs net daugiau nei įprastai, tai būtų labai nesolidaru“, – teigia Ž. Glaveckaitė ir priduria, kad nuomotojas visada turi galimybių sumažinti nuomos kainą tiek, kad nepatirtų nuostolių.

Pašnekovė ragina paskelbti apie nuomotojų prisidėjimą solidarizuojantis ir dalintis, kokie nuomotojai jums pasiūlė palankesnes sąlygas ar, atvirkščiai, atsisakė, pridedant grotažymes #NuomotojoPagalbaVerslui. „Dalinkimės patirtimi ir visi kartu ieškokime galimybių“, – sako Ž. Glaveckaitė ir kviečia visus susitelkti bendriems tikslams.

2. Atidėkite mokesčių mokėjimą

Remiantis LR finansų ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pateikiama informacija, esant laikinų finansinių sunkumų, mokesčių mokėtojai gali kreiptis į mokesčių administratorių su prašymu atidėti arba išdėstyti susidariusią skolą (mokestinę nepriemoką):

a) prašymo pateikimas sustabdo mokėtinų sumų išieškojimą;

b) su mokesčių mokėtoju sudaroma mokestinės paskolos sutartis (toliau – MPS) ir mokesčiai mokami atidėtu (išdėstytu) sutartyje nustatytu individualiu grafiku; 

c) palūkanos, kaip viešai skelbia VMI, nebus skaičiuojamos (sudarius MPS įprastai, palūkanos būdavo skaičiuojamos pagal Finansų ministerijos patvirtintus dydžius). 

Kaip sudaryti šias sutartis ir ką verslui svarbu žinoti dėl mokestinių prievolių vykdymo, paaiškina advokatų kontoros GLIMSTEDT mokesčių teisės ekspertės Agnė Pimpytė ir Jolita Čėsnė informacinėje atmintinėje. Joje teigiama, kad mokestinės paskolos sutartį galima sudaryti, pateikiant prašymą sudaryti MPS bei kitus prašymui nagrinėti reikalingus dokumentus (juose nurodoma skolos suma, pageidaujamas atsiskaitymo grafikas ir priežastys, kodėl šiuo metu nėra galimybės padengti visos mokesčio sumos) elektroniniu būdu per VMI portalo „Mano VMI“ sritį. Prieš priimdama sprendimą dėl MPS sudarymo, VMI kiekvieną mokesčių mokėtojo prašymą ir situaciją vertina individualiai, remdamasi pateikta informacija bei vadovaudamasi patvirtintais kriterijais. Sprendimo priėmimas trunka iki 30 dienų nuo prašymo ir kitų dokumentų pateikimo dienos. Paskelbus teigiamą sprendimą dėl mokėjimo išdėstymo ar atidėjimo, asmuo MPS turi sudaryti per 10 darbo dienų. Šiuo metu yra parengtas pasiūlymas, leisiantis MPS sudaryti ir dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įmokų, kurių mokėjimo terminas yra š. m. kovo 16 diena. Tai ypač aktualu darbdaviams dėl nuo darbo užmokesčio išskaičiuojamo GPM. Iki tol, kol bus priimti teisės aktai, kuriais bus leista sudaryti mokestinės paskolos sutartį dėl GPM (kurio mokėjimo terminas yra š. m. kovo 16 d.), VMI šio mokesčio išieškojimo nevykdys. Aktualūs teisės aktų pakeitimų projektai užregistruoti 2020 m. kovo 16 dieną. 

3. Pasinaudokite kitomis Vyriausybės patvirtintomis priemonėmis

Primename, kad Vyriausybė patvirtino ekonomikos skatinimo ir pagalbos paketą nuo COVID-19 protrūkio nukentėjusiam verslui. Jame numatytos šios mokestinės priemonės:

a) kuo skubiau suteikti mokestines paskolas, atidedant arba išdėstant mokesčius sutartu grafiku, netaikant palūkanų;

b) sustabdyti mokestinių nepriemokų išieškojimo veiksmus, vadovaujantis protingumo kriterijais;

c) atleisti mokesčių mokėtojus nuo baudų ir delspinigių;

d) sudaryti galimybę atidėti arba išdėstyti išskaičiuoto GPM mokestinės nepriemokos sumokėjimą;

rekomenduoti savivaldybėms atleisti mokesčių mokėtojus nuo komercinės paskirties nekilnojamojo turto, žemės mokesčių mokėjimo. 

4. Įvertinkite galimybes ir imkitės veiksmų, susijusių su darbo santykiais

Kokias galimybes turi darbdaviai ir darbuotojai, apžvelgiame remdamiesi advokatų kontoros GLIMSTEDT darbo teisės ekspertų Aušros Maliauskaitės-Embrektės ir Artūro Tuklerio parengtomis rekomendacijomis bei siūlymais. 

 Nuotolinis darbas. Rekomenduojamas darbams, kuriuose egzistuoja objektyvi galimybė dirbti nuotoliniu būdu ir jis iš esmės labiausiai atitinka abiejų šalių interesus. Paprastai nuotolinis darbas įgyvendinamas šalių rašytiniu susitarimu, taip pat kitais būdais (siūlymu, sutikimu ir pan.). Prieš pradedant nuotolinį darbą, rekomenduojame nustatyti tokio darbo taisykles, kaip tai įtvirtinta Darbo kodekso 52 straipsnyje. Prastova taikytina tuo atveju, jeigu dėl objektyvių aplinkybių (sumažėjusių užsakymų, veiklos sustabdymo ir kt.) darbdavys nebegali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. 

Prastova. Ji gali būti skelbiama terminuotam arba neterminuotam laikotarpiui. Be to, prastova gali būti tiek pilnutinė, tiek dalinė. Prastovos atveju apmokama Darbo kodekso 47 straipsnyje nustatyta tvarka: už pirmą dieną mokamas vidutinis darbo užmokestis, už antrą ir trečią dienas – 2/3 vidutinio darbo užmokesčio, o nuo ketvirtos dienos – 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Kalendorinį mėnesį, kurį paskelbta prastova, darbo užmokestis neturi būti mažesnis negu minimalioji mėnesinė alga. Prastova išlaiko pusiausvyrą tarp darbo sutarties šalių interesų. Tačiau reikia atsiminti, kad, prastovai užsitęsus ilgiau kaip 30 dienų iš eilės ar daugiau kaip 45 dienas per pastaruosius 12 mėnesių, darbuotojas įgytų teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, kaip tai nustatyta Darbo kodekso 56 straipsnyje. 

Be to, 2020 m. kovo 17 d. buvo priimti pakeitimai, kuriais numatyta, kad gali būti skelbiama prastova, jeigu dėl ekstremalios padėties ar karantino darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo. Tokiu pagrindu paskelbus prastovą, iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvyktų į darbovietę, o prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui moka ne mažesnį kaip minimaliosios mėnesinės algos darbo užmokestį (kai darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma).

Darbdaviui (išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijas ar įstaigas, profesines sąjungas, religines bendruomenes (bendrijas) ar asociacijas) patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis kompensuojama Užimtumo įstatyme nustatytu dydžiu ir nustatyta tvarka. Atitinkamai, pagal užimtumo įstatymą, darbdaviams tokios paskelbtos prastovos metu mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimto asmens priskaičiuoto darbo užmokesčio ir sudaro: 

1. arba 60 proc. apskaičiuotų lėšų;
2. arba 90 proc. apskaičiuotų lėšų (Vyriausybei nutarimu nustačius apribojimus ūkinės veiklos sektoriuose), bet ne daugiau kaip minimalioji mėnesinė alga.

Jeigu prastova paskelbta ne visą darbo laiką, subsidijos dydis apskaičiuojamas proporcingai. Kelios papildomos sąlygos: 1) darbdaviai darbo vietas darbuotojams, kurių darbo vietoms išlaikyti buvo mokėta subsidija darbo užmokesčiui, turės išlaikyti ne trumpiau kaip tris mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos; 2) subsidijos trukmė – iki trijų mėnesių ekstremalios situacijos ar karantino metu. Konkreti subsidijos gavimo tvarka ir procedūra paaiškės kiek vėliau. Šie pakeitimai straipsnio publikavimo metu dar nėra įsigalioję.

Darbuotojo perkėlimas į kitą darbo vietą ar darbą. Šalys gali susitarti, kad darbuotojas laikinai dirbs kitokį darbą ir (ar) kitoje darbo vietoje, negu sutarta darbo sutartyje, jeigu tokia situacija yra įmanoma apskritai. Atitinkamai toks susitarimas gali leisti išvengti prastovos. Šalys susitarimu nustato tokio laikino darbuotojo perkėlimo į kitą darbą ir (ar) darbo vietą sąlygas.

Darbo laiko normos pakeitimas. Šalys gali susitarti dėl darbo laiko normos pakeitimo (sumažinimo), jeigu tai įmanoma ir tokia aplinkybė gali leisti sutarties šalims išvengti kitokių neigiamų padarinių. Šiuo atveju atliekami darbo sutarčių pakeitimai šalių susitarimu.

Kitų darbo sutarties ar darbo sąlygų keitimas. Taip pat galimas, tačiau reikia vertinti, kokios konkrečios sąlygos šiuo atveju gali būti reikšmingos. Jeigu darbuotojas nesutinka dirbti keičiamomis darbo sutarties sąlygomis, tai gali būti laikoma priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (žr. papildomai Darbo kodekso 45, 57 str.). Ne darbo sutarčių sąlygas darbdaviai gali keisti ir be darbuotojo sutikimo, tačiau įspėję darbuotojus prieš protingą terminą. Šiuo metu itin aktuali darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių teisės aktų peržiūra, darbo tvarkos taisyklių, nuotolinio darbo bei darbo priemonių naudojimo tvarkų įvertinimas, o ypač darbo apmokėjimo sistemų pakeitimas.

Darbo laiko (grafiko) pakeitimas. Gali būti aktualus tais atvejais, kai darbuotojai dirba suminės darbo laiko apskaitos darbo laiko režimu ir jų apskaitinis laikotarpis yra ilgesnis (pavyzdžiui, trys mėnesiai). Šios netipinės situacijos metu darbdavys teoriškai galėtų pakeisti darbo grafikus ir organizuoti darbą taip, kad sumažėjus užsakymų darbuotojams tam tikru laikotarpiu būtų nustatytos poilsio dienos, o kitą mėnesį būtų nustatyta daugiau darbo valandų, žinoma, nepažeidžiant maksimalaus darbo laiko ir minimalaus poilsio laiko reikalavimų (Darbo kodekso 114 str., 115 str., 122 str. ir t. t.). Pakeitimai darbo grafikuose turėtų būti daromi Darbo kodekso 115 straipsnyje nustatyta tvarka, o suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu neišdirbta arba viršyta darbo laiko norma turėtų būti kompensuojama Darbo kodekse nustatyta tvarka. Taip pat hipotetiškai egzistuoja galimybė šalims keisti ir patį darbo laiko režimą (pavyzdžiui, susitarti dėl individualaus darbo laiko), kiek tai būtų reikšminga konkrečiai situacijai.

Atostogų suteikimas. Iš dalies nėra naudingas darbuotojui, tačiau ši galimybė išlieka, ypač jeigu darbuotojas nenori prarasti atlygio dalies, pavyzdžiui, dėl prastovos. Šalys gali susitarti, kad darbuotojams bus suteikiamos nemokamos atostogos arba apmokamos atostogos. Darbdavys savo ruožtu gali skatinti darbuotoją pasinaudoti atostogomis, pavyzdžiui, gali pasiūlyti papildomų apmokamų atostogų dienų prie darbuotojo jau turimų, kad darbuotojas pasinaudotų turimomis atostogomis. Išleisti darbuotoją atostogauti be jo sutikimo kol kas nėra galimybės.

Dalinis darbas. Esant Vyriausybės pripažintoms svarbioms ekonominėms priežastims, galima nustatyti iki pusės darbuotojo darbo laiko normos trumpesnį darbo laiką. Tokiu atveju sumažėjęs darbo užmokestis kompensuojamas iš socialinio draudimo lėšų išmokant dalinio darbo išmoką. Dalinio darbo nustatymui taikomi specialūs įstatymuose numatyti reikalavimai ir procedūra. Kol kas Vyriausybė nėra priėmusi nutarimo, sudarančio sąlygas skirti dalinį darbą.

Darbo sutarčių nutraukimas. Dėl koronaviruso suprastėjus ekonominei ir finansinei situacijai, esant poreikiui keisti darbo organizavimą ir pan., tokie pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti laikomos priežastimis nutraukti darbo sutartį su tam tikrais darbuotojais, jeigu dėl konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekama darbo funkcija ar darbo funkcijos tampa nereikalingos, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Nušalinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. kovo 17 d. Seimas priėmė Darbo kodekso pakeitimus, kuriais numatyta, kad, šalyje paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu ar nepateikus darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys tokiu atveju nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio. Šis pakeitimas straipsnio publikavimo metu dar nėra įsigaliojęs.

Laikinas nedarbingumas. Esant teisės aktuose nustatytiems pagrindams, darbuotojas galėtų kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą dėl nedarbingumo pažymos išdavimo. Pavyzdžiui, pagal elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles, Švietimo įstaigose įvedus infekcijų plitimą ribojantį režimą ir esant būtinybei prižiūrėti pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą ugdomus vaikus, elektroninius pažymėjimus motinai (įmotei), tėvui (įtėviui) ar globėjui išduoda vaikų ligų gydytojai arba šeimos gydytojai nustatytam laikotarpiui, bet ne ilgesniam kaip 14 kalendorinių dienų. Tad šiuo atveju darbuotojai gali kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas šiuo pagrindu, žinant, kad sveikatos priežiūros veikla sustabdoma būtent dėl epideminės situacijos. Taip pat nedarbingumo pažymėjimai išduodami saviizoliacijos tikslais, t. y. asmenims, grįžusiems iš viruso paveiktų teritorijų ar turėjusiems sąlytį su patvirtintu naujojo koronaviruso atveju. Reikėtų nepamiršti ir to, kad nedarbingumo pažymėjimas gali būti (turėtų būti) išduodamas tiesiog negaluojant. Paminėtina, kad 2020 m. kovo 17 d. Seimas priėmė tam tikrus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimus, kuriais kiek pakeistos ligos išmokų skyrimo taisyklės ir pagrindai, tačiau tokie pakeitimai šio straipsnio publikavimo metu dar nėra įsigalioję.

Pastaruoju metu gausu pakeitimų projektų, todėl galimybių sąrašas gali kisti. Verslui ir darbuotojams rekomenduojama rasti konsensusą ir naudotis keliomis galimybėmis (pavyzdžiui, derinti laikiną darbo sąlygų pakeitimą su prastova bei darbu namuose ir pan.). Pateiktas sąrašas yra tik pavyzdinis ir priklauso nuo konkrečios situacijos individualių aplinkybių.

Ž. Glaveckaitė skatina veikti vieningai. „Ieškokime galimybių kartu ir viską įveiksime. Juk tikėtina, žvelgiant į Kinijos scenarijų, kad mūsų laukia sunkūs 2–3 mėnesiai, o atėjus vasarai virusas turėtų nuslopti. Tikėkimės, per tą laikotarpį bus išrasta vakcina, kuri bus prieinama visiems, ir rudenį galėsime pasitikti ramiai. O iškilę sunkumai virs naujomis galimybėmis“, – įsitikinusi verslo žinių centro „bzn start“ įkūrėja.