Kas yra pagrindinis didžiųjų žiemos švenčių vakarėlių veikėjas? Na, tai gali būti gerokai apgirtęs kolega, bet dažniausiai tai skambiai besijuokiantis Kalėdų Senelis. Būti Kalėdų Seneliu – irgi verslas, be to, specifinis. Nors užsakovų susidomėjimas kasmet yra didžiulis, konkurencija – taip pat nuožmi. Mėgėjiškai pavaidinti Kalėdų Senelį ir taip uždirbti manosi galį daug kas, tačiau daryti tai kokybiškai yra gerokai sunkiau. Tuo įsitikinęs ir renginių vedėjas Gintaras Vidmantas, jau daug metų besipuošiantis raudonu apsiaustu ir balta barzda.

G. Vidmantui versliškoji Kalėdų pusė gerai pažįstama. Iki pradėdamas vesti renginius jis dirbo vadovaujamą darbą. „Visada dirbau vadovaujamą darbą, tačiau niekada nebuvau pagrindinis akcininkas ar savininkas. Visur pagrindiniai savininkai laikui bėgant imdavo kitaip žiūrėti į strateginius planus, tad tekdavo išeiti“, – prisiminė jis.

Galų gale gyvenime atsirado renginiai. „Bičiulis Egidijus Sipavičius davė man keletą projektų ir taip supratau, kad tai mano pašaukimas. Taip ir pradėjau dirbti. Vėliau žymi aktorė ir režisierė Hana Šumilaitė patarė stoti į režisūrą Klaipėdos universitete. Dabar turiu humanitarinį išsilavinimą, kuris padeda dar labiau įsitvirtinti šioje pozicijoje. Labiausiai žavi tai, kad ekstremaliose situacijose kyla minčių, kaip elgtis, ir pelnau svečių, užsakovų, auditorijos ovacijas Tai pats didžiausias džiaugsmas“, – pasakojo G. Vidmantas.

Pradėjus renginių vedėjo karjerą atsirado ir Kalėdų Senelio vaidmuo. „Pradžia buvo tokia, kad reikėjo pagelbėti draugų, artimųjų vaikams. Turėjau Dievo dovaną – balsą, ūgį, todėl ėjau pas vaikus ir vaidinau. Kiek pamenu, prieš septynerius metus pradėjau suktis pramogų versle. Pamaniau, kad dar viena sritis būtų labai gerai, ir įtraukiau Kalėdų Senelio programą“, – sakė renginių vedėjas.

Užsakymų G. Vidmantui netrūksta. Kuo tokia išskirtinė, jo nuomone, yra Kalėdų šventė? „Tai visų pirma yra paros virsmas – pradeda ilgėti dienos. Antras dalykas tas, kad ruduo yra tamsus, niūrus metas, kuriam pasibaigus norisi dvasinio atgimimo. Tam juk ir yra adventas, po kurio žmonės pradeda linksmintis, ieškoti šviesesnių akimirkų“, – kalbėjo G. Vidmantas. Todėl į savo vedamus renginius jis stengiasi įnešti šiek tiek daugiau dvasingumo, kurti jaukią atmosferą.

Regis, Kalėdos yra tradicinė šventė, tačiau pašnekovas pastebi pokyčių. „Mes vis labiau orientuojamės į praktiškumą, perimame Vakarų praktiką. Jau ir Senelio apranga darosi praktiškesnė, norisi įvairovės. Štai aš dirbu prekybos centre „Mega“. Šiemet sulaukiau klausimo, ar mano apranga keisis. Kalėdų Senelių pasiūla yra labai didelė, juk bet kur galima nusipirkti aprangą. Tad kuo išsiskirti? Tik autentiškumu, originalumu, išskirtiniu aprangos kodu. Mados gali būti ir aš matau, kaip jos atsiranda“, – kalbėjo G. Vidmantas.

Nieko keista, kad ir šiame versle neišvengiama permainų. Juk ir sąvoka „Kalėdų Senelis“ Lietuvoje yra ne tokia sena. Daugelis mūsų užaugo su kiek kitokiu personažu – Seniu Šalčiu. G. Vidmantas pripažįsta, kad šis jam tebėra mielesnis ir artimesnis: „Jis yra nuoširdesnis. Kalėdų Senelis labiau vakarietiškas, komercinis, reklaminis personažas. Kai vaikai su manim bendrauja kaip su Kalėdų Seneliu, jiems jau reikia lego ir panašiai O vyresni, jau paaugliai, mane vadinantys Seniu Šalčiu, prašo padovanoti tėvams džiaugsmo, nuoširdumo. Iš karto jaučiu daugiau dvasingumo. Sakyčiau, Senis Šaltis yra dvasingesnis už Kalėdų Senelį ir man priimtiniau juo būti. Esame daug labiau sumaterialėję, pavergti Vakarų kultūros.“

Pašnekovas tvirtino, kad kalėdinių renginių specifika labai skiriasi nuo paprastų vakarėlių, nes veikia šiek tiek kitokie dėsniai. Didžiausias skirtumas tas, kad atsiranda daug mažiau vietos improvizacijai.

„Kalėdų vakarėliams reikia daugiau papildomų atributų, priemonių, fonogramų ir t. t. Kituose renginiuose gali laviruoti, keisti nuotaikas, labiau orientuotis į pavienes žmonių amžiaus grupes. Čia yra specifinė šventė. Jeigu atėjai į vaikų darželį, tai visą dėmesį ir turi skirti vaikams. Jeigu atėjai į privačius namus, vėlgi visas dėmesys vaikams. Reikia žinoti ir KO atėjai. Visada ateini pasveikinti, įteikti dovanos. Kituose renginiuose turi daug erdvės improvizacijai“, – teigė G. Vidmantas.

Seniai nusistovėjusios tradicijos sukelia ir dar vieną problemą. Kaip išvengti pasikartojimų? Kaip nustebinti užsakovus? „Nustebinti įmanoma, nors kasmet darosi vis sunkiau. Kūčių vakarui aš turiu tokių šeimų, kuriose vaikai užaugo su mano Kalėdų Seneliu. Jau penkti ar šešti metai einu pas juos ir visada pavyksta parodyti ką nors naujo, įdomaus“, – teigė jis.

G. Vidmantas su vaikais visada randa bendrą kalbą. Sunkiau su suaugusiaisiais. Pasak renginių vedėjo, kone visada pasitaiko suaugusiųjų, kurių nepavyksta išjudinti. Jis įžvelgia nemenką problemą.

„Aš tai pavadinčiau fantazijos stoka arba siauru požiūriu. Yra kelios žmonių kategorijos. Būna didelių įmonių savininkų, direktorių, kurie sėdi man ant kelių ir prisipažįsta savo šunybes, negerus darbus, prašo nepykti, dovanoti. Manau, žmogus, kuris įsijaučia į vaidmenį, pats susikuria šventę ir jam tereikia padėti. O yra tokia kategorija, kurie nieko nepripažįsta, prie kurių geriau net nelįsti. Tokie, aišku, ir neužsako vakarėlių, bet kolektyvuose jų pasitaiko. Pastebėjau, kad tokie žmonės įmonių renginiuose labai greitai bėga prie alkoholio ir taip atsipalaiduoja. Tai yra ganėtinai didelė moralinė ir psichologinė problema“, – pasakojo jis.

Nors Kalėdų Senelio darbas sunkus, G. Vidmantui jis labai patinka. Tai viena iš priežasčių kasmet vėl užsivilkti Kalėdų Senelio kostiumą.

„Man tokie renginiai teikia daug malonumo. Myliu vaikus ir Kalėdų Senelio personažas man labai patinka – aš gana gerai įsijaučiu į jį. Tai artima mano sielai“, – šypsojosi G. Vidmantas.

Kalėdų Senelių verslas