Dažnai matomas vaizdelis: artėjant rinkimams televizija rodo politinių partijų debatus, kuriuose rimti žmonės diskutuoja ne mažiau rimtomis temomis. Anksčiau ar vėliau jiems tenka pasikalbėti ir apie verslą. Savaime suprantama, juk jeigu nebus verslininkų bei jų įmonėse dirbančių žmonių, tai ir mokesčių nebus kam mokėti, kelti BVP. Štai kodėl vedėjas pasižiūri į savo užrašus ir klausia: kaip ketinate skatinti verslą?

Aptakesnio klausimo, ko gero, sugalvoti neįmanoma, tad atsakinėdami į jį politikai lyg šakėmis vandenį semia. Nors visi iki vieno – ar kairieji, ar dešinieji – sutinka, kad reikia skatinti verslumą, o verslininkams sudaryti kuo palankesnes sąlygas, ginčai prasideda bandant išsiaiškinti, kaip tai daryti. Ar vienintelis būdas – populistų taip dažnai siūlomos mokesčių lengvatas? O gal galima kalbėti apie kur kas realesnes idėjas, kurios padėtų jauniems žmonėms sėkmingai pradėti verslą?

Valstybė gali pasitelkti kur kas kūrybiškesnių pagalbos būdų nei mokesčių lengvatos. Tai puikiai liudija užsienyje veikiančios programos. Štai, tarkim, JAV vyriausybė kviečia dalyvauti mentorių programoje, kuri suteikia progą jauniems verslininkams mokytis iš specialistų, jau apčiuopiamų rezultatų pasiekusių kolegų.

Kanada yra sukaupusi valstybinį paskolų fondą, iš kurio skolintis gali jauni verslininkai. Pinigus, savaime suprantama, reikia gražinti, bet valstybė prisiima dalį atsakomybės ir jaunimu pasitiki labiau nei komerciniai bankai, iš kurių palankiomis sąlygomis gauti kreditą gali būti itin sunku.

Daug šalių turi ir savotišką verslo stipendijų sistemą. Kiekvienais metais pradedančioms įmonėms su savo projektais galima pretenduoti į ribotą stipendijų skaičių. Žinoma, valstybė griežtai kontroliuoja, kad pinigai būtų naudojami tam, kam numatyta.

Taigi galimybių ir variantų yra. Kokie labiausiai tiktų Lietuvai? Pakalbinome porą jaunų verslininkų ir paprašėme pasidalyti mintimis.

Už investicijas svarbiau strategija

Vienas „WoraPay Inc.“ įkūrėjų Aurimas Bakas prisipažino apčiuopiama valstybės parama niekada nesinaudojęs. Jos, anot pašnekovo, gal nelabai ir reikia, esą jauniems verslininkams daug daugiau naudos suteiktų gera ir ambicinga ekosistema.

„Pats valsybės pagalba niekada nesinaudojau, visuomet viską darydavome patys arba pasikliaudavome investuotojais. Aš apskritai valstybę vertinu gana skeptiškai. Manau, tai yra didžiulis biurokratijos aparatas. Vis dėlto matau vieną dalyką, kurį Lietuvos valstybė galėtų pabandyti padaryti tam, kad pagreitintų „startupų“ procesą. Mūsų tikslas turėtų būti sukurti tokią „startupų“ ekosistemą, į kurią įsitraukti norėtų verslininkai iš viso regiono. Taip yra Silicio slėnyje ar Londone. Ten veržiasi jauni verslininkai. Man atrodo, kad mes galime turėti nišą būtent šiame regione.

Lietuvą aš įsivaizduoju kaip valstybę,

kuriančią tokią ekosistemą

Kai kalbu apie regioną, turiu omenyje ne tik Baltijos šalis, bet ir Baltarusiją, Ukrainą, Gruziją, Armėniją, Kazachstaną, galbūt dalį Rusijos. Taigi turime išsiaiškinti, ką padaryti, kad į Lietuvą norėtų važiuoti jauni verslininkai, turintys idėjų. Vilnius taptų vieta, kurioje tos idėjos suktųsi ir kur susitinkų žmonės“, – svarstė A. Bakas.

Tokios palankios terpės sukūrimas, pasak verslininko, netruktų duoti teigiamų rezultatų, o gal net padėtų išspręsti nemažai įsisenėjusių problemų.

„Įmonės būtų kuriamos Lietuvoje, čia nuolat suktųsi daug pinigų ir daug jaunų žmonių. Mes juk turime emigracijos problemų. „Startupai“ yra įrankis, padedantis susigrąžinti žmones. Juk emigrantai yra matę pasaulio ir galėtų pradėti nuosavą verslą. Jeigu Lietuva jiems pasiūlytų šią galimybę, manau, būtų didžiulė vertė.

Reikėtų pritraukti tikrus rizikos kapitalo fondus, kurie yra visiškai privatūs ir gali lanksčiai veikti. Tuomet man, kaip pradedančiam verslininkui, jau nereikėtų važiuoti į Londoną ar į Silicio slėnį.

Tiesa, kyla savotiškas vištos ir kiaušinio klausimas. Ar pirma turi būti daug idėjų, o fondai atsiras vėliau, ar atvirkščiai – pirma bus fondas, o iš paskos plūs idėjos? Lietuvą aš įsivaizduoju kaip valstybę, kuriančią tokią ekosistemą“, – kalbėjo A. Bakas.

Taigi, anot pašnekovo, čia ne tiek investicijų, kiek strategijos klausimas. „Pirmiausia aš neįsivaizduoju, kaip valstybės pinigus būtų galima suvaldyti tikrai efektyviai. Ten kažkokia velniava… Klausimas yra kaip prisitraukti didžiulį „know how“. Valstybės užduotis ir būtų parodyti mentoriams, „startupams“ šalį kaip ekosistemą, kuri jų laukia. Manau, tai yra esminis dalykas. Kai Lietuvoje kalbame apie emigraciją, mažas algas, tai „startupai“ galėtų bent iš dalies padėti spręsti šias problemas“, – įsitikinės A, Bakas.

Padėtų įvairios mokesčių lengvatos

VšĮ E2K vadovė Agnė Zalanskaitė įsitikinusi, kad pradėti verslą Lietuvoje vis lengviau, bet bent jau finansinė parama kol kas yra labiau teorinė.

„Pradėti verslą mūsų šalyje gana paprasta. Įmonių steigimo procedūros Registrų centre yra supaprastintos maksimaliai, todėl turint idėją imtis ją įgyvendinti galima tikrai greitai.

Jei kalbame apie valstybės indėlį, tai aš labai sveikinu „Verslios Lietuvos“ ir „Investuok Lietuvoje“ veiklą. Man rodos, būtent šios organizacijos reikšmingai prisidėjo prie verslumo skatinimo, – sakė A. Zalanskaitė.

Įvairūs „startupai“ ir akceleratoriai padeda jauniems

žmonėms apskritai suprasti, kaip kuriamas verslas.

Pašnekovės nuomone, tam tikros mokesčių lengvatos, kurios valstybei nekainuotų daug, gerokai prisidėtų prie verslo skatinimo. „ Šiuo metu mokesčių lengvatų naujam verslui yra, bet jos įpareigoja keisti strategiją. Pavyzdžiui, priimant jaunus darbuotojus į darbą taikoma mokesčių lengvata, tačiau dažniausiai norima dirbti su profesionalais ir svarbiausias kriterijus turėtų būti įmonės įsteigimo laikotarpis, o ne darbuotojų amžius.

Jos įsitikinimu, tiek „startupų“, tiek mentorių programos yra naudingos. Įvairūs „startupai“ ir akceleratoriai padeda jauniems žmonėms apskritai suprasti, kaip kuriamas verslas.

Į „hubų“, „startupų“ judėjimus aš žiūriu kaip į platformą, padedančią ieškoti potencialių partnerių ar darbuotojų. Tiesioginės valstybės pagalbos čia nereikia. Labiausiai reikia konkrečių užsakymų kūrėjams“, – sakė A. Zalanskaitė.