Verslo plėtojimo Rusijoje subtilybes, kaip ir pačią šalį, ne taip lengva aprašyti. Neribotas galimybes siūlanti, bet rizikinga rinka, atvirumas užsienio investicijoms ir vis dar gajos imperinės ambicijos, slaviškas svetingumas bei korporacinio mentaliteto skirtumai – šie ir daugybė kitų dalykų lemia, kad rašantys apie rusiškos rinkos specifiką ir verslo plėtojimo perspektyvas priversti pasitenkinti tik fragmentais. „Rusiją tikrai galima suprasti ir net perprasti“, – sako Rusijos Federacijos prekybos atstovybės Lietuvoje vadovas Borisas Šencis, perfrazuodamas garsųjį Fiodoro Tiutčevo ketureilį.

Rusija – lygtis su nežinomaisiais?

Kol Rusijos verslininkai, neapsikentę blogėjančio, jų manymu, investavimo klimato ir didėjančios korupcijos bei biurokratijos, vis dažniau renkasi ekonominę emigraciją, užsienio įmonės ieško naujų būdų, kaip žengti ir įsitvirtinti šioje rinkoje.

Juk ne paslaptis, kad plaukimas į rytų kaimynės vandenyną garantuoja pelną ir leidžia išvengti seklumų, vis dažniau pasitaikančių stagnacijos apimtose aplinkinėse šalyse.

Kaimyninės rinkos subtilybes perpratusioms ir perspektyvas įžvelgusioms Lietuvos įmonėms verslo plėtojimas Rusijoje suteikia galimybę ne tik sušvelninti praūžusios krizės pasekmes, bet ir augti.

Vis dėlto įsitvirtinti šalies kaimynės rinkoje yra sudėtinga. Kaip didžiausi iššūkiai, laukiantys užsienio investuotojų, minimi didelė rizika, stipriai išsikerojusi biurokratija, korupcija, rusiško mentaliteto ypatumai. Visa tai neretai atbaido net didelę verslo patirtį turinčias tarptautines kompanijas.

„Verslo plėtojimas Rusijoje prilygsta lygties su keletu nežinomųjų sprendimui. Problema ta, kad tie nežinomieji kinta ir neretai priklauso nuo valdininkų valios“, – teigia nepanorėjęs prisistatyti Lietuvos verslininkas, jau kelerius metus plėtojantis verslą Rusijoje.

Ką įsidėti į kuprinę rengiantis į ekspediciją Rusijoje?

„Tarp verslininkų gaji nuomonė, esą susiklosčius tokioms sudėtingoms verslo sąlygoms galvoti apie bet kurio verslo plėtojimą Rusijoje yra beprasmiška. Vis dėlto faktai ir skaičiai byloja ką kita. Verslo apimtys auga, kuriamos naujos įmonės, o kartu su jomis atsiranda naujų darbo vietų“, – padėtį bando sušvelninti B. Šencis.

Pasak Rusijos Federacijos prekybos atstovybės Lietuvoje vadovo, žengti į Rusijos rinką įmanoma. Ji atvira visiems, kurių neatbaido sudėtinga teisinė bei mokesčių sistema ir vis dar įtaką verslo pasauliui darantys valdininkai, ypač regionuose ir stambaus kapitalo įmonėse.

Šiai nuomonei pritaria Lietuvos Respublikos komercijos atašė Maskvoje Remigijus Kabečius. Pasak jo, į Rusiją, kaip ir į bet kurią kitą rinką, žengti galima tik gerai ją ištyrus, įvertinus pliusus ir minusus, konkurencijos galimybes, riziką bei savo pajėgumus. „Lietuviškos įmonės, priešingai nei kitų šalių bendrovės, negali pasigirti stipriu finansiniu užnugariu ir didelėmis plėtros finansavimo galimybėmis. Todėl prieš žengdami į Rusijos rinką lietuvių verslininkai privalo savęs paklausti, ar jiems iš tikro to reikia“, – sakė B. Šencis.

Abu pašnekovai įsitikinę, kad lietuvių

verslininkų sėkmės raktas yra patikimi vietos verslo partneriai, tačiau jų rasti nėra paprasta. „Tinkamas vietos partnerio pasirinkimas stipriai lemia įmonės sėkmę. Lietuvos bendrovėms tai labai svarbu, nes jos neturi didelių finansinių resursų, leidžiančių veikti savarankiškai. Štai, pavyzdžiui, stambios užsienio bendrovės visiškai nesuinteresuotos vietos partnerių paieška, nes nori pačios užkariauti ir valdyti rinką. Bet tai jau kita istorija“, – sako Rusijos Federacijos prekybos atstovybės Lietuvoje vadovas.

Vietos partneris ne tik padės sumažinti finansinę eksporto naštą, bet ir sutvarkyti visus dokumentus, gauti reikiamas licencijas bei sertifikatus, be kurių žengti į šalies kaimynės rinką ir joje įsitvirtinti neįmanoma.

„Vienas Rusijos rinkos ypatumų – daugelis vietos prekybos tinklų, ypač mažesni, tiesiogiai neimportuoja prekių, jie pageidauja, kad jau būtų sutvarkyti muitinės Rusijoje dokumentai. Todėl dažnai reikia ieškoti kontaktų ne su prekybos tinklais, o su importuotojais didmenininkais“, – akcentuoja R. Kabečius. Lietuvos Respublikos komercijos atašė Maskvoje teigimu, susirasti verslo partnerių Rusijoje galima lankantis arba dalyvaujant specializuotose parodose, taip pat nereikėtų numoti į verslo misijas.

Lietuvos Respublikos ambasada ir konsulatai Rusijoje, komercijos atašė Maskvoje ir Sankt Peterburge, šiuose miestuose veikiantys Lietuvos verslininkų klubai, VšĮ „Versli Lietuva“ taip pat padeda susiorientuoti, teikia naudingą informaciją. Dar vienu svarbiu „Pirmyn į Rytus!“ akcentu laikomas tinkamo regiono pasirinkimas. Kaip žinoma, Rusijos Federacija yra padalyta į 83 regionus, kuriuose veikia autonominės valdžios organai.

Visos Rusijos valstybinės institucijos, regionų administracijos yra suinteresuotos pritraukti užsienio investicijų į naujų gamyklų steigimą ir esamų modernizavimą. Tačiau kiekvienas regionas turi savo strategiją užsienio investuotojų atžvilgiu, tad prieš veržiantis į Rusijos rinką būtina kruopščiai išanalizuoti dominančiame regione galiojančius reikalavimus ir verslo plėtojimo galimybes.

„Kaip užsienio investuotojai dairosi vietos partnerių, taip ir vietos valdžia ieško tinkamų pasiūlymų bendradarbiauti verslo srityje. Be to, jiems ne tik svarbu, kuriai šaliai atstovauja viena ar kita įmonė, bet ir siūlomos produkcijos kokybė, konkurencingas“, – teigia Rusijos Federacijos prekybos atstovybės Lietuvoje vadovas.

Sritys, pasmerktos sėkmei

Rusija yra svarbiausia Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto šalis, tad nenuostabu, jog aukštos kokybės lietuviški pieno ir mėsos produktai nuolat atsiduria Rusijos vartotojų akiratyje. Bėgant laikui meilė lietuviškiems sūriams ir kumpiams ne tik neblėsta, bet perduodama iš kartos į kartą. Pasak B. Šencio, Lietuvos gamintojų produkcijos populiarumą lemia genetinė atmintis.

„Nuo seno žinoma, kad lietuviški pieno ir mėsos gaminiai yra ne tik skanūs, bet ir sveiki, ekologiški. Vyresnės kartos žmonės iki šiol prisimena viešnages pas giminaičius šioje Baltijos šalyje, kur turėdavo progą paragauti lietuviškų skanėstų. Visa tai perduodama naujoms kartoms, vaikams, anūkams“, – sako B. Šencis ir priduria, kad tai puiki bazė, kuria ne tik galima, bet ir privalu pasinaudoti galvojant apie eksportą į Rusiją.

R. Kabečiaus teigimu, sričių, kuriose lietuvių verslininkai galėtų sulaukti sėkmės, yra žymiai daugiau: „Lietuvos eksportas į Rusiją yra plačiai diversifikuotas. Be jau išvardytų lietuviškų maisto produktų, tradiciškai aktyviai su Rusijos rinka dirba Lietuvos vežėjai, logistikos įmonės. Pastebimos Lietuvos aprangos ir tekstilės gamintojų pastangos. Didėja Rusijos turistų srautai į Lietuvą, stengiamasi didinti ir medicininį turizmą.“

„Yra ir kitų sričių, kuriose Lietuvos verslininkai skverbiasi į Rusijos rinką. Lietuvių indėlis į lazerių, ultragarso įrangos, komponentų gamybos, biotechnologijų ar IT plėtrą yra nenuginčijamas“, – papildo Rusijos Federacijos prekybos atstovybės Lietuvoje vadovas.

Verslo santykių perspektyvos – geros?

Anot B. Šencio ir R. Kabečiaus, sėkmingą bendradarbiavimą lemia ir panašūs abiejų šalių verslininkų bruožai, požiūris į šiuolaikinę verslo kultūrą. Nors Lietuvos ir Rusijos politiniai santykiai nėra pavyzdiniai, lietuvių įmonės laukiamos šalies kaimynės rinkoje.

„Per pastaruosius metus Rusijos prekybos su Lietuva mastas sumažėjo, bet aš tikiu, kad įtampa, veikianti ir ekonominį bendradarbiavimą, netrukus dings. Manau, per artimiausius dvejus trejus metus situacija gerokai pasitaisys“, – įsitikinęs Rusijos Federacijos prekybos atstovybės Lietuvoje vadovas.

Panašios nuomonės laikosi R. Kabečius. Anot jo, lietuvių verslininkai Rusijoje vertinami kaip atsakingi, kruopštūs, o jų produkcija laikoma kokybiška, ekologiška bei novatoriška: „Kiekvieną dieną sulaukiu prašymų ir klausimų, kaip rasti verslo partnerių, produkcijos pirkėjų Rusijoje. Kiti lietuvių verslininkai ieško teisinių, apskaitos, sertifikavimo, muitinės brokerių paslaugų teikėjų Rusijoje. Visa tai atspindi natūralų verslo santykių progresą. Manau, santykiai tik gerės ir džiugins intensyvumu.“