Ar atsimenate 2008-ųjų europos futbolo čempionatą, vykusį Austrijoje ir šveicarijoje? Buvo puikus čempionatas. Kokybiškas futbolas, daug netikėtumų ir nepriekaištinga organizacija. Kone prieš kiekvieną tokio masto renginį vis girdime, kad štai šalis organizatorė vėluoja, ko nors dar nepadarė. Su Austrija nieko panašaus nebuvo. Viskas atlikta laiku ir kokybiškai. Ko gero, kokybė ir užtikrintumas apskritai yra vizitinė austrų kortelė. Jie gamina tik patikimą produkciją ir visada nori būti pavyzdys kitiems. Tad kokia yra Austrija? Ką austrai žino apie Lietuvą? Kokių galimybių turi Lietuvos verslininkai įsitvirtinti šioje šalyje? Apie visa tai ir dar daugiau pasikalbėjome su Austrijos komercijos patarėju Suomijai, estijai, Latvijai ir Lietuvai Herwigu Palfingeriu.

PAGRINDINIS LIETUVOS IŠŠŪKIS – DIDINTI ŽINOMUMĄ

Austrija yra šalis organizatorė. Nors plotu ji nelabai stipriai lenkia Lietuvą, tai netrukdo austrams organizuoti pasaulinio lygio renginių. Europos futbolo pirmenybės, žiemos sporto varžybos – tai tik viena medalio pusė. Šalis organizuoja ir daugybę konferencijų. Verta pastebėti, kad sostinėje Vienoje veikia ir vieni iš trejų Jungtinių Tautų rūmų. Taigi Austrija yra puikus pavyzdys, kaip maža šalis gali būti aiškiai matoma visame pasaulyje.

„Įvairūs kongresai, susirinkimai reiškia, kad šalyje apsilanko šimtai ar net tūkstančiai turistų. Galima paminėti sporto renginius, bet būtina prisiminti, kad Vienoje ir Zalcburge dažnai organizuojamos ir konferencijos. Vienoje rengiamose konferencijose kartais dalyvauja ir dešimt tūkstančių žmonių. Taigi tai turi didžiulį poveikį ekonomikai.

Kita vertus, jeigu turime vietą, kurioje telpa dešimt tūkstančių žmonių, ją reikia užpildyti ne vieną dieną, o ištisus metus. Nuolat ką nors organizuojame ir taip prasideda grandininė reakcija. Panašiai, tik mažesniu mastu, dirbama ir Zalcburge“, – pasakojo H. Palfingeris.

Kalnai ir slidinėjimo kurortai į konferencijų organizavimo meną Austrijai padeda įtraukti ir turizmo aspektą. Puikus pavyzdys – Insbrukas, kuriame sutelkti tiek konferencijų, tiek slidinėjimo centrai.

TURIZMO SVARBĄ AUSTRIJOS EKONOMIKAI SUNKU PAMATUOTI

„Tai tikrai sudaro didelį mūsų ekonomikos procentą. Žinoma, skaičius priklauso nuo to, ką būtent įvardijame kaip pelną iš turizmo, t. y. vien turistų tiesiogiai paliekamus pinigus ar ir pajamas įmonių, kurios negalėtų egzistuoti be turizmo. Galima sakyti, kad 12–15 proc. mūsų BVP vienaip arba kitaip yra susiję su turizmu“, – sakė komercijos patarėjas.

H. Palfingeris įsitikinęs, kad ekonominė sėkmė yra neatsiejama nuo įvaizdžio ir žinomumo. Austrija gerai žinoma pasaulyje ir tai padeda jos ekonomikai. Būtent žinomumo stoką būtų galima išskirti ir kaip vieną didžiausių iššūkių, kuriuos įveikti turi mūsų šalis.

„Manau, viskas prasideda nuo žinomumo. Mūsų istorija įspūdinga, tai gerokai prisideda prie Austrijos vardo garsinimo. Jūsų šalis prieš kokius penkis šimtus metų buvo didelė, tačiau per tą laiką jos vardas kone išnyko. Jeigu paklaustumėte, ar Lietuva yra žinoma Austrijoje, turėčiau atsakyti, kad nelabai. Gal sportas tą žinomumą šiek tiek sustiprina. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus Vienos futbolo klubas „Austria“ turėjo porą žaidėjų lietuvių.

Deja, jūsų didinga viduramžių istorija primiršta. Po Antrojo pasaulinio karo Lietuva vėl išnyko, todėl austrai net nelabai galėjo į ją atvykti. Visos eksporto ir importo įmonės tuo metu veikė Maskvoje. Lietuvos vardas išnyko beveik dviem kartoms. Manau, Europoje tai gana didelė problema.

Norėčiau paminėti menkai žinomą faktą. Jau daugiau nei trisdešimt metų Zalcburgas ir Vilnius palaiko glaudžius kultūrinius santykius. Dar sovietmečiu lietuviams muzikams būdavo sudaromos sąlygos vykti mokytis į Zalcburgą, todėl Austrijoje yra nemažai muzikuojančių lietuvių. Apie tai būtų galima kalbėti gerokai daugiau“, – pastebėjo pašnekovas.

Žinomumo problemą diplomatas linkęs sieti su laiku, tačiau, anot jo, būtų naivu manyti, kad užteks sėdėti ir laukti, kol reikalai pagerės. Patys lietuviai turi imtis iniciatyvos ir atkreipti į save dėmesį.

„Nors bėgant metams situacija gerės, vien laikas nepadės. Reikia ir veiklos. Manau, būtina orientuotis į kultūrą – turite aktyvių muzikų, todėl jie galėtų garsinti Lietuvos vardą. atvažiuoti čia, tai kodėl jums patiems nenuvažiuoti į Austriją?“ – svarstė H. Palfingeris.

BALTIJOS ŠALIS SUVOKIA KAIP NEDALOMĄ VISUMĄ

Austrijos komercijos patarėjas pastebėjo, kad lietuviai ir austrai nėra tokie jau skirtingi. Todėl bendraujant su potencialiais partneriais iš Austrijos visada reikėtų pirmiausia pabrėžti tuos panašumus. Lietuva nori būti matoma kaip Centrinės Europos dalis, tačiau reikia tai įrodyti.

„Taip, skirtumų tikrai yra. Reikia pasakyti, kad mes, austrai, dažnai vadinami minkštaisiais vokiečiais. Iki tam tikro lygmens tai teisingas apibūdinimas. Jeigu vokietis pasako, kad kaina yra šimtas eurų, tai ji ir bus šimtas eurų, o su austrais galima derėtis. Taigi šiuo atžvilgiu mes jau panašesni į lietuvius.

Mano įspūdis toks, kad skirtumų tarp mūsų yra, bet jie daugiau laipsniški. Tarkime, mes esame gana lankstūs, bet Lietuvoje lankstumo turi būti daugiau, nei mums įprasta. Kitas skirtumas tas, kad jums teko išgyventi sovietinį laikotarpį. Dalis vyresnių žmonių vis dar vadovaujasi tų laikų įpročiais, o jaunimas stengiasi tapti jų priešingybėmis, elgtis net labiau kapitalistiškai, nei mums įprasta. Iš esmės tiek jūs, tiek mes laikome save Centrinės Europos dalimi ir skirtumai nėra labai dideli“, – kalbėjo ekspertas.

„Baltijos šalys suvokiamos kaip vienas regionas. Jums kartu reikia pabrėžti, kad jūs – ne Rusijos, o Centrinės Europos dalis ir todėl savo tradicijomis, vertybėmis esate gerokai artimesni mums. Į Baltijos šalis mes žiūrime kaip į vientisą darinį. Jokiam lietuviui, latviui ar estui tai neskamba patraukliai, bet taip jau yra. Daug daugiau galima pasiekti kartu, o ne veikiant atskirai“, – teigė H. Palfingeris.

Pastaraisiais metais prekyba tarp Austrijos ir Lietuvos sparčiai auga, bet potencialas dar neišnaudotas.

Pašnekovo manymu, didžiausią paklausą Austrijoje turėtų kokybiški lietuvių technologiniai gaminiai ir IT produktai: „Iš esmės mes importuojame daug technikos, jos dalių. Pavyzdžiui, turime importuoti visus savo automobilius. Tačiau tuo pat metu mes turime automobilių detalių gamyklų ir eksportuojame jų už daugiau lėšų, nei išleidžiame importuodami pačius automobilius. Taip pat eksportuojame daug medienos. Iš tokių šalių kaip Lietuva mielai importuotume technikos detales. Tai mus itin domina.

Dauguma kompanijų Austrijoje yra mažos ar vidutinės, todėl jos ieško partnerių, kurie detales tiektų mažesniais kiekiais. Manau, šiame sektoriuje lietuviai būtų puikūs partneriai.

Iš Lietuvos gana dideliais kiekiais importuojame baldus. Anksčiau įsiveždavome ir televizorių. Dabar čia jie negaminami, bet vis dar importuojame elektrinius prietaisus. Šis sektorius, mano įsitikinimu, irgi turi ateitį.

Pastaruoju metu matau, kad įsivežame vis daugiau chemijos produktų, daugiausia – plastiko ruošinių. Matau gerus šansus ir IT sektoriuje. Tikrai yra galimybių eksportuoti ar bendradarbiauti su Austrijos įmonėmis.“

BŪTINA SUSIRASTI PARTNERĮ

H. Palfingerio teigimu, be tiesioginio partnerio lietuviams Austrijoje įsitvirtinti būtų sunku, todėl renkantis įmonę, su kuria ketinama bendradarbiauti, reikia daug ką apgalvoti. „Manau, kitaip tiesiog neįmanoma. Daug kompanijų pas mus ateina iš Vokietijos, nes mes juk kalbame ta pačia kalba. Tai dažnas lietuvių kelias, nes, kiek man žinoma, nemažai lietuvių įmonių turi partnerių ir veikia Vokietijoje. Kol mūsų šalių santykiai netaps glaudesni, pradedant verslą Austrijoje bus būtina turėti tiesioginį partnerį. Tai svarbu ir psichologiškai. Juk jums nebūtų labai malonu, jei Lietuvoje kokia nors Austrijos kompanija veiktų iš Lenkijos. Mes labai panašiai jaučiamės vokiečių atžvilgiu“, – teigė komercijos patarėjas.

Susidomėjusiems verslo galimybėmis Austrijoje H. Palfingeris pirmiausia patartų apsilankyti Austrijos verslo agentūros (Austrian Business Agency) internetiniame puslapyje. Ši organizacija atsako į pagrindinius klausimus, susijusius su investavimu Austrijoje, be to, padeda kompanijoms įsikurti pačioje šalyje.

„Austrija turi puikią infrastruktūrą ir visada laukia investicijų. Juk esame maža šalis ir jos mums būtinos“, – atsisveikindamas šyptelėjo H. Palfingeris.