Kai buvau dar visai vaikas, savaitgaliais atsikeldavau kokią septintą valandą ryto, įsijungdavau televizorių ir su didžiuliu susidomėjimu žiūrėdavau laidą „TV parduotuvė“. Per ją žiūrovams bandydavo įsiūlyti visokias nematytas prekes: treniruoklius, pjaustymo įrenginius, šluotas… Įdomi buvo laida. Interneto amžiuje tokių laidų jau nereikia. Jas pakeitė internetinės parduotuvės. Tokios kaip jauno verslininko Mariaus Petroševičiaus įkurta imuperku.lt.

Jaunasis verslininkas sako, kad turėti savą verslą visada buvo jo svajonė. Kitokio gyvenimo jis tiesiog neįsivaizdavo. „Noras turėti verslą buvo nuo pat vaikystės. Verslu užsiimu nuo dešimtos klasės. Vaikiškas verslas prasidėjo su one.lt. Sukaupę kapitalą ėjome toliau, ėmėmės lažybų verslo. Paskui viskas išaugo į šitą dalyką“, – pasakojo Marius.

Internetinės parduotuvės formatas atsirado natūraliai. Verslininkas sako daug laiko praleisdavęs prie kompiuterio, tad ir toks posūkis buvo tarsi savaime suprantamas. „Visą gyvenimą buvau prie kompiuterių ir viską darydavau kompiuteriu. Pats kurdavau svetaines ir apie verslą be interneto net negalvojau. Internetinę parduotuvę atidaryti pasirodė paprasta. Mokėjau viską pasidaryti. Pats ją ir įkūriau, niekas nepadėjo. Viską dariau – nuo dizaino iki kitų darbų. Tai užėmė daug laiko. Ją kūrėme praktiškai visą vasarą. Vis tobulindavome“, – teigė M. Petroševičius.

Idėja prekiauti nestandartinėmis prekėmis kilo išvažiavus į užsienį ir pamačius, kad jos ten gerokai pigesnės nei Lietuvoje. Šovė mintis parvežti jas į Lietuvą ir pardavinėti gerokai pigiau nei konkurentai.

„Prekyba prasidėjo nuo pavienių internete parduotų prekių, kurios buvo dalijamos tiesiog iš mano gyvenamojo buto. Pradžia, kaip ir visų verslo įmonių, buvo sunki. Naktiniai važinėjimai po įvairias šalis leido Lietuvos rinkai pasiūlyti daug naujų ir pigių prekių. Dienomis nuo ryto iki vakaro tekdavo bendrauti su klientais, pakuoti šimtus prekių, skirtų siųsti“, – prisiminė M. Petroševičius.

Jis sako, kad verslas pareikalavo ne tik finansinių, bet ir dvasinių investicijų. „Kentėjo studijos universitete, mažasis buto koridorius (kuriame sandėliavau prekes) ir, aišku, asmeninis gyvenimas, kuriam visiškai neliko laiko. Visai pamiršau, kas yra pusryčiai, pietūs ar vakarienė… Šiuos žodžius pakeitė darbas, darbas, darbas. Kiek uždirbdavau, visi pinigai keliaudavo į prekių pirkimą. Nelikdavo pinigų net asmeninėms reikmėms…“ – sakė jaunasis verslininkas.

Pamažu naujoji įmonė rado savo nišą – ėmė bendradarbiauti su Lietuvos tinklalapiais, vykdančiais „grupinį“ pardavimą.

„Laikui bėgant prasidėjo bendradarbiavimas su Lietuvos „grupiniais“ portalais, tad prekių pardavimas smarkiai išaugo. Kuo toliau, tuo sunkiau buvo viską atlikti vienam, tad į pagalbą teko pasikviesti dar vieną pagalbininką. Bendromis jėgomis ir bemiegėmis naktimis pasiekėme tai, kad vienu metu dirbome su visais pagrindiniais Lietuvos „grupiniais“ portalais. Tačiau viskas nebuvo taip gražu ir lengva, kaip atrodo. Neturėjome iš ko semtis patirties ir patarimų, tad viską teko išbandyti savo kailiu. Ne kartą apgavo prekių tiekėjai, kurie buvo įsipareigoję atsiųsti prekes laiku, tačiau vėluodavo arba išvis jų neatsiųsdavo“, – nelengvą pradžią prisiminė M. Petroševičius.

Šiuo metu imuperku.lt aptarnauja beveik visus didžiuosius „grupinius“ portalus, tačiau tikimasi pamažu atsisakyti vidurinės grandies ir prekes perdavinėti tiesiai iš paties tinklalapio imuperku.lt.

„Iš esmės orientuojamės į „grupinį“ pardavimą. Tai yra pagrindinis dalykas. Idėja buvo, kad pardavinėsime būtent per juos ir taip išpopuliarinsime savo vardą. Praktiškai darėme eksperimentą ir žiūrėjome, ar pavyks. Atrodo, kad pavyko. Internetinė prekyba po truputį juda. Gal išjudinsime dar labiau. Mes jau aptarnaujame visus „grupinius“ prekybos portalus. Ten pardavimo srautas tikrai didelis. Jais nuodojasi net ir senyvi žmonės. Statistika rodo, kad iš mūsų perka net ir žmonės, sulaukę šešiasdešimt septynerių metų. Standartai keičiasi“, – sako verslininkas.

Kaip imuperku.lt formuoja savo pasiūlą? M. Petroševičius sako, kad stengiasi visada pasiūlyti mažesnę kainą nei konkurentų. Ironiška, bet kartais kaina gali būti ir per žema. Į „per pigias“ prekes pirkėjai žvelgia nepatikliai. Tarsi pigi prekė negali būti kokybiška.

„Prekes siunčiamės iš įvairių šalių. Kartais paleidžiame prekę ir pagalvojame, kad reikia pakelti kainą, nes kitaip žmonės nepirks. Pasirodys per pigu. Kartais turi kainą padidinti. Žmonės tiesiog taip nusistatę ir pripratę, kad tokios prekės brangios. Žiūrime į tai, ką pardavinėja konkurentai. Stengiamės tą patį pasiūlyti pigiau. Tuo pat metu stengiamės į Lietuvos rinką atvežti naujų prekių. Šių prekių parduotuvėse nerasi. Einamiausios prekės yra vakuuminiai maišai, keksiukų formelės, įvairios silikoninės formos, bambukų gaminiai. Praktiškai viską, ką mes pardavinėjame, gerai perka“, – sako verslininkas.

M. Petroševičius sako, kad verslininko kelias jam labai patinka. Gal išbandymų ir pasitaiko nemažai, nepriklausomybės jausmas atperka vargus.

„Visų pirma žavi nepriklausomybė. Tai buvo mano svajonė. Juk ir mano tėvas verslininkas, todėl kitokių gyvenimo variantų tiesiog nematau. Niekada nesu buvęs darbo pokalbyje. Visada sau užsidirbdavau. Į darbą keliauju su šypsena. Visai ne taip, kaip buvo mokykloje… Mokykoje buvo šiokia tokia kankynė. O į darbą ir po penkių valandų miego važiuoju su šypsena. Ir taip visada“, – sakė jis.