Su 4-ąjį gimtadienį atšventusio salono „Šapokliak“ įkūrėja Virginija Stabingienė bendrauti – tikras malonumas. Moteris noriai pasidalijo savo verslo subtilybėmis su „BZN start“ skaitytojams.

„Šapokliak“ verslo idėja paprasta: visko daug ir įvairiam skoniui. Tai tarsi visokio gėrio pilna močiutės spinta. Joje kiekvienas vintažo gerbėjas ras jaukią stiliaus detalę, drabužį ar meno kūrinį.

Nors kūriniai kainuoja nemažai, pasak parduotuvės įkūrėjos Virginijos, pasitaupę, bet vertinantys ir suprantantys meną žmonės čia užsuka ir nusiperka geidžiamų daiktų. Pavyzdžiui, ji paminėjo vieną senolę, kuri vis atsidėdama pensijos dalį nusipirko rankų darbo tikro porceliano puodelį su lėkštute už 500 litų. Motyvas? Kad bent arbatos skaniai atsigers. O sako Lietuvoje gyventi negalima! Pavyzdžiai rodo, kad norint galima viskas.

Koncepcija ir kainos keitėsi

Verslininkė prisiminė, kad pradžioje planavo įkurti vien vintažinių drabužių parduotuvę, tačiau apsvarsčiusi nusprendė pridėti ir meno kūrinius, mat pati pažįsta ir turi daug draugų menininkų. Beje, ne vien Vilniuje, bet ir Kaune, kitur. Tad dabar „Šapokliak“ galima įsigyti menininkų iš visos Lietuvos kūrybos vaisių.

Ponia Virginija pasakojo, kad pradžioje klientams bandė siūlyti tik brangesnius meno kūrinius, tačiau ilgainiui pamatė, jog reikia ir pigesnių. Meno dirbiniai čia kainuoja maždaug nuo 50 litų. „Segė gali kainuoti ir 60–70, ir 300–400 litų. Tai priklauso nuo menininko, kūrybos technologijos“, – paaiškino pašnekovė.

Tapo atsvara mirus vyrui

Ši parduotuvė V. Stabingienei – veikiau hobis ir mėgstama veikla, o ne verslas. Didelių pajamų iš jo negaunama, tačiau ne toks ir buvo siekis. Verslą moteris pradėjo mirus vyrui, kai ieškojo veiklos, užsimiršimo. Dalį pelno ji skiria labdarai.

„Meno rinka yra specifinė. Iš jo praturtėti sunku. Tačiau tiems, kurie verslą plėtoja nekopijuodami, kaip ir kuriantys originalius meno kūrinius, tiems sekasi“, – sakė verslininkė.

Vis dėlto į šią sritį paprastai pasineria arba turintys kitą verslą, darbą – kaip hobį, arba turintys daug pinigų ir laiko žmonės.

Virginija pasidžiaugė, kad verslas išsilaiko, tad ji gali samdyti idėjai neabejingą pardavėją, be to, įtraukia visą šeimą – vaikai noriai prisideda. Klientai tampa nuolatiniai ir šią stebuklingą vietelę dėl jos jaukumo, atmosferos vadina antidepresine parduotuve. Taigi tikslas pasiektas.

Svarbi parduotuvės vieta

Verslininkė paminėjo, kad vieną iš puikiai žinomų senamiesčio gatvelių – Stiklių gatvę – savo verslui pasirinko neatsitiktinai. Pradžioje ši vieta tikrai pasiteisino, tačiau vėliau, savivaldybei leidus gatvele važinėti automobiliams, pėsčiųjų srautas sumažėjo, todėl ir pardavimas smuko.

Nors tuo metu, kai kalbėjomės, buvo prieššventinis laikotarpis, pagyvėjimo ir didelio klientų srauto, dovanų pirkimo verslininkė sako nepajutusi.

„Atrodo, kad lietuvius apėmė apatija. Net centre matyti mažiau žmonių, – pastebėjo truputį nusivylusi moteris, tačiau netrukus prisiminė kitą savo pastebėtą tendenciją: –Pernai labiau pirko užsieniečiai, lankėsi daug rusų, o šįmet daugiau sulaukiame lietuvių.“

„Nebijokite būti originalūs“

Vintažines prekes, dėvėtus ir naujus drabužius, aksesuarus verslininkė veža iš užsienio didmiesčių: Paryžiaus, Londono. Ji prasitarė pastebėjusi, kad tarp lietuvių buvo atsiradę tokių, kurie manė galintys iš to taip pat sukurti verslą, nukopijuoti idėją, tačiau nerado savo veido ir savo vintažines parduotuvėles turėjo uždaryti.

„Nekopijuokite kitų ir grąža ateis. Turėkite svajonę ir jos siekite. Kad ir kuo užsiimsite, viską galite padaryti“, – sakė salono „Šapokliak“ įkūrėja.