Iš pirmo žvilgsnio, Simaškų šeima atrodo paprasti, per daug neišsiskiriantys, vieno iš seniausių Vilniaus mikrorajonų gyventojai. Tačiau pravėrus duris, prieš akis atsiveria kita, nutylėta istorijos pusė. Pašnekovai savęs nevadina tikrais verslininkais, o pasukti meniniu keliu, sako, paskatino dukrytės neįgalumas ir siekis užtikrinti jos gerovę. Šeimos galva Rolandas Simaška nuo 2010 metų dainuoja gimtadieniuose, vestuvėse, labdaros koncertuose, o mama Andžela Simaškienė, kartu su brangiausia dukra, sporto žvaigždute Gabija Simaškaite, pasinėrusios į rankdarbių kūrimą ir visuomeninę veiklą (apie vystomus projektus skelbia Facebook Šnipiškiečiai).

Andžela baigė Prekybos mokyklą, įgijo virėjos specialybę, sukūrė šeimą su R. Simaška, o susilaukus dukrytės, nuo pat kūdikystės turėjo susitaikyti su jos negalia. Mergaitei pradėjus lankyti mokyklą, moteris patyrė dar vieną likimo išbandymą: pagal etatų mažinimą atleista iš siuvyklos, kurioje pradirbo ilgus metus. „Tėvų sveikata taip pat labai pašlijo, teko rūpintis 3 neįgaliais asmenimis. Keletą metų blaškiausi, reikėjo derintis ir prie vaiko, ir prie pagyvenusių ligotų tėvų. Vyras pradėjo dirbti su verslo liudijimu, 2011 metais labdaringais tikslais dainavo „Vilniaus Vilties“ sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos renginyje, šokių vadovės buvo pakviestas pravesti šokius, iš arčiau susipažino su muzikos instrumentais. Tais pačiais metais prasidėjo ir mano su dukra kūrybinių įgūdžių tobulinimas, po mokyklos lankėmės Dienos užimtumo centruose. Gabija yra mano varikliukas, neleidžia nuleisti rankų. Esu dėkinga tiek savo vyrui, tiek visiems geriems žmonėms, kuriuos sutikome savo kelyje“.

Aktyviai dalyvauja NVO veikloje

Su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios telkia neįgalius vaikus auginančias šeimas, padeda susidūrus su įvairaus pobūdžio sunkumais, Simaškai bendradarbiauja daugiau nei 10 metų „Socializacijos pamokose „Vilties akimirkoje“, dukra su kitais vaikais mokinosi adaptuotis viešoje vietoje, kartu piešėme, lipdėme iš molio. „Vilniaus viltyje“ vyko šokių, dailės užsiėmimai. Dalyvavome labdaros ir paramos fondo „Algojimas“ organizuojamose veiklose: piešimas Nacionalinėje dailės galerijoje, VGTU šokių ir fotografijos pamokos. Rekomendavus kitiems tėvams, prisijungėme prie neįgaliukams skirtų savaitgalinių veiklų Pal. J. Matulaičio socialiniame centre: savanoriai užsiėmė su vaikais, o mamos tobulino piešimo, dekupažo, kalėdinių vainikų pynimo įgūdžius. Bendruose užsiėmimuose susipažinome su savanorių iš kitų šalių tradicijomis, virtuvės ypatumais“, – vardija Andžela ir tęsia, kad minėtame pagalbos šeimai centre baigė motyvacinius kursus bedarbiams. Jų metu išmoko rašyti motyvacinį laišką, CV, kaip elgtis pokalbyje su darbdaviu, šiek tiek Darbo kodekso, patobulėjo anglų k., kompiuteriniame raštingume. Po kursų, pavyko čia pusmečiui įsidarbinti pagal projektą.

Netekties skausmas paskatino kurti jautrius projektus

„Iš savo mamos, kuri mokėsi Dailės mokykloje, dirbo konditerijos fabrike ir visus žavėjo savo kurtais saldumynų receptais (kepdavo pagal užsakymus vestuvėms), su dukra paveldėjome pomėgį piešimui, desertų gamybai. Mamytės dėka pradėjau megzti, ji buvo puiki mokytoja, padėjusi tvirtus pamatus kūrybai. Tėtis mirė prieš penkerius metus, mama prieš trejus metus“, – atveria širdį Andžela ir neslėpdama skausmo pripažįsta, kad sunkiai išgyveno tėvų mirtį, o jos dukrytė po močiutės netekties porą mėnesių visiškai nekalbėjo.

Andželos mama augo vaikų namuose, todėl šiemet, pagerbiant jos atminimą, moterys sugalvojo nuoširdžią akciją: „Primezgėme kojinių vaikams iš globos namų, Gabija nupiešė atvirukus ir visa tai jiems padovanosime Šv. Kalėdų proga“. A. Simaškienė širdingai dėkoja visų centrų socialinėms darbuotojoms už supratimą, pagalbą, palaikymą sunkiu metu, ypač – kai sirgo mama. Paskatintos darbuotojų iš Pal. J. Matulaičio socialinio centro, Andžela su dukra pradėjo dalyvauti kalėdinėse mugėse: prie LR Prezidentūros ir Katedros aikštėje su „Vilniaus Viltim“, Kaziuko mugėje, taip pat jas organizuoja namuose.

Gyvena namuose, tapusiuose „eksponatais“

Simaškų šeima gyvena medinėse Šnipiškėse, kurių dalis namų įtraukti į paveldosaugą. Šias vietoves lanko daug ekskursijų, todėl prieš porą metų Andželai gimė mintis savo namuose, dviese su dukra Gabija, sukurti tautodailės ir tautiškų saldumynų dirbtuvėles, mini parodėles. Prie gražios idėjos įgyvendinimo prisidėjo „Savaitgalio ekskursijų“ gidė G.Lunavičiūtė. „Kartą į mano vyrą kreipėsi jaunavedžių pora, norėjo vestuvių pagal senas lietuviškas tradicijas. Teko daug apie tai domėtis, šis užsakymas tarsi „užvedė“. Šiuo metu gaminame desertus pagal senuosius močiutės receptus, išbandome naujus skonius, piešiame, kuriame dekupažinius atvirukus ant medienos lentelių, kurios plonumu prilygsta popieriui, nemažai turime keramikos dirbinių, mezgame kojines, siuvinėjame ant vienkartinių popierinių lėkštučių, lipdome iš modelino, gražiname stiklo taures, rėmelius su specialiais lipdukais. Sukūrėme darbelių, susijusių su Šnipiškių legendomis“, –  kūrybingumu, išmone žavi stipri moteris ir pasakoja kartą mokiusi ekskursantus gaminti neįprastą, labai skanų desertinį sūrį, kuriuo diplomatus iš užsienio kadais vaišindavo net prezidento A. Smetonos žmona.

Hipoterapijos nauda fizinei ir psichinei sveikatai

Pasakodama apie gyvenimo vargus ir džiaugsmus auginant ypatingą vaiką, pašnekovė neslepia, kad stengiantis užtikrinti dukros gerbūvį investuoja daug. „Nuolatos organizuojame virtualias rankdarbių parodas iš savo namų, kaimynams rengiame kalėdines namų muges, vaišiname mūsų gamintais sveikuoliškais saldėsiais, dalyvaujame bendruomenės šventėse, ekskursijų dalyviams pasakojame seniausių išlikusių Šnipiškių namų istorijas. Šiais metais rengsime atvirukų parodą, taip pat 7-8 dešimt. saldumynų degustaciją. Surinktus pinigus panaudosime arklių hipoterapijai, kuri Gabijai labai veiksminga“, – paaiškina Andžela ir nuoširdžiai dėkoja labdaros organizacijai „Žmonės Žmonėms“, „Visi esame lygūs“, kurie kelis kartus apmokėjo žirgų terapijas. Neabejotina gydymo nauda padeda ir siekiant aukštų rezultatų: „2016 m. Vilniuje vyko Meno ir sporto sutrikusio intelekto jaunuolių parolimpiada. Gabija su mokyklos draugais atstovavo Lietuvos komandai, užėmė 3 vietą“.

Ateityje Simaškai planuoja veiklas plėsti, svajoja sukurti darbo vietas negalią turintiems ir vardina gražius socialinių iniciatyvų pavyzdžius: restoranas „Pirmas blynas“ (komandą sudaro neįgalieji), Pal. J. Matulaičio soc. centro medžio dirbtuvėlės, mobili „Vilniaus Vilties“ kavinukė „Kavos galia“.