Portugališkos virtuvės restoranas „Galo do Porto“ Vilniaus Aušros Vartų gatvėje jau spėjo suintriguoti vilniečius bei pelnyti gerą vardą. Jo įkūrėjai Julija ir Arvydas Valeikos stebisi – juk nespėjo net pradėti reklamuotis. Susisiekus su jais paaiškėja, kad šis restoranas – ne pirmas šeimos verslas. Naujausias sumanymas – džiazo klubas ir baras „Jazz Cellar 11“. Bepigu įkurti dar vieną sėkmingą restoraną, jau turint žinių ir patirties? Pasirodo, nieko panašaus: kiekvienas bandymas – skirtinga idėja, laikotarpis ir sumanymas. Taip pat ir neišvengiamai daug atsitiktinumų bei laisvų improvizacijų, todėl pokalbio metu nedingsta įspūdis, tarsi Julija su Arvydu patys vadovautų nedideliam džiazo ansambliui.

Restoranai iš idėjų ir kelionių

Matematikė Julija ir inžinierius Arvydas pirmąjį restoraną įkūrė beveik prieš 15 metų. Iš pradžių buvo tik patalpos, o vienintelė patirtis maisto gaminimo srityje – paruoštų salotų indeliuose verslas. Arvydas sako, kad ši veikla, kaip ir daugelis nepriklausomybės pradžioje įkurtų verslų, buvo pradėta gerai nieko nežinant ir nemokant. „Užtat buvo įdomu“, – šypsosi jis. Ne itin perspektyvioje vietoje Šnipiškėse veikęs restoranas, kurio įkūrimas, pasak verslininkų, buvo grynas atsitiktinumas, greitai išpopuliarėjo ir vėliau persikėlė į Karoliniškes, kur veikia iki šiol.

 

„Pirmiausia siekiame padaryti, kad muzikantai norėtų ten koncertuoti, tada žmonės ateis patys. Jei muzikantams nepatiks, visa kita praranda prasmę“

A. Valeika

 

Restoranas „Buga“, anot pašnekovų, yra gana paprasta ir nepretenzinga vieta su tiesiog kokybišku maistu. Atsiradus galimybei sukurti verslą Senamiestyje, sutuoktiniai suprato, kad čia reikės „kažko tokio“. „Į Senamiestį turi ateiti su tam tikru lygiu, idėja – tokia buvo mūsų samprata. Padaryti kažką tokio, nebūtinai nepaprastai, bet tiesiog gerai“, – įsitikinusi Julija. Arvydas pritaria: „Pasakyti, kad čia bus geras maistas, banalu, tai neveikia. Pasimokę iš to, padarėme išvadą, kad negalima kurti tiesiog restorano, kad turi būti tema.“

Taip atsirado vokiško maisto restoranas „Bunte Gans“. Jame verslininkai orientavosi į kokybę ir pamažu kūrė detales, per daug nesireklamavo ir siūlė neįprastus Lietuvoje gėrimus bei patiekalus. Pernai atidarytas portugališkos virtuvės restoranas „Galo do Porto“, įkvėptas kelionių ir noro pateikti lietuviams paprastą bei skanų jūros maistą. Verslininkai pripažįsta, kad tai buvo gana rizikingas sumanymas: abu restoranai vienas šalia kito, todėl reikėjo gerai apsvarstyti, ką daryti, kad jie abu sėkmingai pritrauktų žmones, o ne taptų konkurentais. Paskutinis poros projektas – lyg desertui po restoranu „Galo do Porto“ rūsyje neseniai atidarytas džiazo klubas.

Verslo istorijoje pirmiausia kuriamas ne pats verslas

Gali kilti klausimas, kaip įmanoma suvaldyti tiek daug verslo idėjų ir personalo, tačiau kalbantis su Julija bei Arvydu paaiškėja, kad didžioji darbo dalis – net ne pats verslas, o tai, kokiu keliu iki jo ateinama. Julija teigia, kad nė vienas restoranas nebuvo spontaniškas sprendimas: apsvarstomi visi pranašumai ir trūkumai, galimybės, o patiekalai būtinai pirmiausia išragaujami ir įvertinami šeimoje bei pasikvietus draugų. „Apie verslą kalbame nuolat ir ilgai“, – tikina ji. Anot Arvydo, restorano savininkai turi patys mokėti pagaminti maistą, kurį siūlys svečiams: jei restorano savininkas pasikliaus tik virėju ir pats nesidomės maisto ruošimu, restoranui gali kilti problemų, tam virėjui išėjus. Iš principo, kad reikia nusimanyti apie maistą ir jį ruošti patiems, neseniai netgi atsirado nedidelė linija padažų.

Panašia filosofija sutuoktiniai vadovaujasi ir kurdami džiazo klubą – šiuo metu, praėjus trims mėnesiams nuo starto, orientuojasi ne į reklamą ar klientų pritraukimą, o siekia geriau pažinti Lietuvos džiazo sceną, užmegzti ryšius su muzikantais. „Pirmiausia siekiame padaryti, kad muzikantai norėtų ten koncertuoti, tada žmonės ateis patys. Jei muzikantams nepatiks, visa kita praranda prasmę“, – įsitikinęs Arvydas.

Sėkmės receptas – kantrybė ir originalumas

Pasisekimą pelniusiems verslininkams sunkiausia restoranų versle atrodo personalo klausimas. „Personalą reikia užsiauginti, tai nenutinka per kelis mėnesius. Tai turi būti komanda, nes, kad ir kaip būtų keista, problemos kolektyve labai lengvai pamatomos, lankytojas jas jaučia ir žino“, – dėsto Julija. Verslininkai sako besistengiantys uždegti, įtikinti personalą savo idėjomis, o tam prireikia daug asmeninio bendravimo. Arvydas svarsto, kad itin svarbu ir aplinka: kitą kartą klientai gali ir atleisti mažas personalo ar maisto pateikimo klaidas, jei jiems tiesiog patinka jaukumas.

Pradedantiesiems verslininkams Arvydas linki įgyvendinti idėjas iki galo ir svarsto, kad maitinimo verslas yra daug sudėtingesnis nei daugelio kitų sričių įmonių kūrimas: sunku planuoti išlaidas ir pajamas, numatyti populiarumą, išpildyti finansuojančių partnerių lūkesčius. Jo manymu, praeina bent treji metai, kol restoranas įrodo savo sėkmę, tampa žinomas ir jame nusistovi darbo ritmas. Dėl to sutuoktiniai nerekomenduotų iškart investuoti į reklamą – pradžioje reikia tobulinti kokybę. Jie su šypsena pasakoja, su kokiu nerimu vasaros pabaigoje laukė „Galo do Porto“ recenzijos įtakingiausiame restoranų apžvalgų portale „Laukinės žąsys“ – trečia diena po restorano atidarymo tikrai nėra tas laikas, kai apsidžiaugtum jame apsilankius maisto kritikui.

Patikinsime, kad tąkart „Galo do Porto“ buvo įvertintas puikiai. Pašnekovai sutinka, kad Vilniaus senamiestyje maitinimo įstaigų daug, o potencialių klientų ne taip ir gausu, daugybė įdomių bei populiarių projektų greitai užgęsta. Julija įsitikinusi, kad būtent dėl to svarbiausia ne sekti madomis ar kopijuoti kitus, o turėti savo idėją, kuri visų pirma sužavėtų draugus, artimiausios aplinkos žmones bei teiktų džiaugsmo ir būtų prasminga tau pačiam.