Šiaulietis Robertas Venckevičius atviras – iš pat pradžių jo svajone nelabai kas tikėjo. Net ir artimiausi žmonės. Tik reprezentacinių filmukų kūrėjo klientai nesiliovė jauną ir talentingą vaikiną raginti mesti visas šalutines veiklas ir visiškai atsidėti tam, ką jis moka geriausiai. Pagaliau jis ryžosi ir taip atsirado studija „Robiworks“, kuriai Lietuvoje dabar jau darosi kiek ankštoka.

Kuria nuo vaikystės

R. Venckevičius pasakoja, kad filmavimas, vaizdelių kūrimas – tai aistra, kurią jis atrado dar būdamas vaikas. Labai ilgai tai buvo tiesiog pomėgis, teikiantis daug džiaugsmo. „Viskas prasidėjo dar vaikystėje. Tuomet nusipirkau pirmąjį filmuojantį telefoną. Keldavau į internetą savo mėgėjiškus filmukus, žmonės juos komentuodavo ir skatino daryti toliau. Aišku, visa tai kiek nurimo, kai pradėjau studijuoti. Apleidau šį savo pomėgį. Tačiau jis mane pasivijo. Pamažu vėl įsivažiavau. Susiradau bendraminčių. Pradėjau belstis į „YouTube“. Visas tas pasaulis tiesiog traukė į save“, – pasakoja pašnekovas.

Dar studijuojant atsirado ir pirmųjų užsakymų. Pamažu atėjo supratimas, kad ši veikla gali nešti pelną. Tačiau „Robiworks“ įkūrėjas gerai suprato ir tai, jog tikintis kažko pasiekti reikėtų į filmukų kūrimą pasinerti visa galva. Būtent tam ir buvo sunkiausia pasiryžti. Vis dėlto jauną verslininką nuolat skatino ir kai kurie jo tuomečiai klientai. Jie patardavo mesti visus kitus darbus, netgi studijas, sakydavo, kad jeigu radai mėgstamą veiklą, kuri dar ir neša pajamų, reikia į ją nerti visa galva.

„Aišku, visada buvo minčių. Kurį laiką net svajojau apie filmų kūrimo studijas. Tačiau gyvenime viskas susiklostė šiek tiek kitaip. Studijuodamas tikrai nebūčiau pagalvojęs, kad ši veikla man galėtų atnešti darbą. Viskam pradžią davė pirmasis klientas. Vienai dar tik besikuriančiai įmonei reikėjo reprezentacinio filmuko. Tada padarėme mainus. Mano paslauga – už jų paslaugą. Filmukas jiems labai patiko. Jie man net papildomai sumokėjo ir pateikė daugiau užsakymų. Tada ir kirbtelėjo pirma mintis“, – prisimena R. Venckevičius.

Kaip sako pats pašnekovas, sunkiausia buvo perlipti per save ir palikti komforto zoną. O joje pasilikti įkalbinėjo ne vienas artimas žmogus. „Iš artimų žmonių ilgai sulaukdavau gal ne neigiamų emocijų, bet vis dėlto… Tiesą sakant, aš visiems patarčiau mažiau klausytis artimųjų. Aišku, jie visada nori gero, bet jie skatina tave rinktis užtikrintumą, stabilų darbą, būstą. Taip saugiau. Tačiau jeigu neišeisi iš tos komforto zonos, tiesiog užsisėdėsi, nebetobulėsi. Aš tikrai ilgai klausiau draugų ir giminių, patarinėjusių man nerizikuoti. Pagaliau drąsos suteikė klientai. Vien dėl tų gerų žmonių patarimų aš ir pasiryžau“, – teigia jis.

Tiems verslininkams – pirmiesiems klientams – jis iki šiol dėkingas. Jeigu ne jų nuolatiniai raginimai, nežinia, kaip viskas būtų susiklostę. „Jie juk patys per visa tai perėję. Jaunam žmogui labai reikia tokių patarimų. Aš dabar jiems spaudžiu ranką ir dėkoju. Nuo tos tikrosios pradžios mes tik augame. Ir planuojame augti toliau. Viso to be jų nebūtų įvykę. Dabar ir artimieji skatina – įsitikino, kad savo veikla aš galiu nemažai pasiekti“, – sako „Robiworks“ įkūrėjas.

Pirmyn reikia eiti mažais žingsneliais

R. Venckevičius vis dar gyvena ir dirba Šiauliuose. Ir iš jų keltis niekur neketina. Šiuolaikinės technologijos leidžia kuo puikiausiai dirbti ir iš mažesnio miesto. „Klientų srautai ateina dvejopai. Dalis jų jau seni arba tie, kuriems mus rekomendavo. Kita dalis mus randa internetu. Šiais laikais gyvenimas Šiauliuose man visiškai netrukdo. Maždaug 70 proc. mano klientų atkeliavo iš interneto ir didžiosios jų dalies aš net nesu matęs. Pavyzdžiui, dabar dirbam su labai stambiu klientu, nors vieni kitų net nesam girdėję. Bendraujame laiškais. Kai produktas geras, yra ir pasitikėjimas, nekyla jokių problemų“, – teigia jis.

 

„Kuriant verslą reikia pradėti nuo mažų dalykų. Iš karto puolęs stačia galva gali nesusitvarkyti.“

R. Venckevičius.

 

Verslininkas turi savą tobulėjimo strategiją. Jo teigimu, svarbiausia gerai išanalizuoti iškylančias problemas ir uždavinius, o tada imtis jas spręsti. Kažkur skubėdamas niekada nenuveiksi nieko reikšmingo. „Kuriant verslą reikia pradėti nuo mažų dalykų. Iš karto puolęs stačia galva gali nesusitvarkyti. Bandysi spėti ir tą, ir aną, bet sunkiai pavyks. Aišku, būna ir tokių etapų, kai reikia žengti labai didelį žingsnį. Jiems reikia gerai pasiruošti. Geriausias patarimas tokiu atveju – per daug nestresuoti. Na, gal nepamiegoti kelias naktis, bet ramiai susigyventi su užduotimi ir tada imtis projekto po gabaliuką“, – sako pašnekovas.

Komforto neieško

R. Venckevičius pasakoja, kad gero reprezentacinio filmuko kūrimas – tai keblus reikalas. Kad išspręstum tokią užduotį, reikia sugebėti klausytis kliento, įsijausti į jo pageidavimus. Todėl niekada nepavyks išrasti universalios filmukų „sukimo“ formulės. „Iki scenarijaus mes bendraujame su klientu, bandydami ištraukti kaip įmanoma daugiau informacijos. Mes turime beveik tapti jais, visiškai suprasti produkto esmę. Tada atsiranda scenarijus, vizualizacijos, o pagaliau – ir pats filmukas. Geriausi filmukai tave patraukia per dešimt sekundžių ir net visai nesvarbu, apie ką juose kalbama“, – dėsto jis.

Su sunkiomis užduotimis kol kas dorojasi tikrai nedidelė komanda. Tačiau verslininkas jau rengiasi augti ir kuria ambicingus ateities planus. „Dabar mes esame trise. Aš pats ir piešiu, ir animuoju, ir įgarsinu. Kai nespėju, o dažniausiai nespėju, labai padeda scenaristas, kurio užduotis yra generuoti idėjas. Dar turime ir iliustratorių – jis piešia kadruotes, scenas. Dabar planuojame plėstis, nes jau tuojau kelsime koją į užsienį. Čia turėsiu dar vieną iššūkį – ieškoti naujų žmonių komandai“, – neslepia pašnekovas.

Vis dėlto iššūkių jis nebijo. Atvirkščiai – jų laukia. Kai darai tai, ką mėgsti daryti, tiesiog natūraliai juos sau keli. „Kiekvienas iššūkis prideda pasitikėjimo savimi. Todėl reikia nuolat kurti naujus. Kai komfortabili zona išauga, atsiranda rutina. O po to viskas sustoja ir niekur nebejudi. Labai svarbu nuolat dirbti, judėti link naujo tikslo“, – teigia R. Venckevičius.