„Jei nemėgsti reikalauti iš savęs vis geresnių rezultatų, kam iš viso lįsti į verslą?“ – žvelgdamas smalsiomis akimis retoriškai klausia Gediminas Vnarauskas, vienas „Vendolitos“ įkūrėjų ir savininkų. Šio jauno žmogaus žodžiai – ne tik išmintingi, jie atskleidžia ilgametę patirtį, įgytą užsiimant įvairia veikla. Būtent vienai jų, prasidėjusiai nuo pokalbio prie kavos puodelio, skiriame šį straipsnį.

Vilniečiai broliai dvyniai Gediminas ir Vytenis Vnarauskai nuo vaikystės žinojo, kad nori iš gyvenimo žymiai daugiau nei bendraamžiai. Kol kiti linksmindavosi, broliai kūrė pirmus verslo planus. Per mokyklos atostogas jiems teko išbandyti prekybą turgavietėje, o baigus mokyklą vieniems pirmųjų Lietuvoje pardavinėti draudimo polisus. Kiekvienai naujai veiklai Gediminas ir Vytenis atsiduodavo 110 proc.

„Abu esame maksimalistai ir visada reikalaujame iš savęs pačių geriausių rezultatų“, – sako G. Vnarauskas, prieš septynerius metus žengęs su broliu į kavos verslą. Modernios, nuolatos į priejį einančios įmonės, kokia „Vendolita“ yra šiuo metu, užuomazga – paprastas kavos aparatas. Brolių sprendimas už kelis tūkstančius litų įsigyti mašiną ir pastatyti vienoje sostinės mokslo įstaigų, buvo šūvis į dešimtuką.

„Kai pradėjome „Vendolitos“ veiklą, daugumos vartotojų požiūris į kavą ir jos kokybę buvo atsainus. Tik vienetai vertino tikrąją šio gėrimo kokybę, kuri tapo viena pagrindinių mūsų verslo sudedamųjų dalių“, – dalijasi prisiminimais „Vendolitos“ direktorius. Atpratindami klientus nuo užpilamosios kavos verslo partneriais tapę broliai padarė išties milžinišką darbą. Per septynerius veiklos metus įmonė sparčiai augo.

G. Vnarauskas džiaugiasi, kad lietuviai, patikėję jo ir brolio idėja, tapo atviresni, pasaulietiškesni, pradėjo vertinti kokybę.

„Vis daugiau žmonių supranta, kad gardžios kavos puodelis ne tik praskaidrina rytą, bet ir suteikia jėgų visai darbo dienai“, – pabrėžia vienas „Vendolitos“ įkūrėjų.

Įmonė, veiklą pradėjusi nuo vieno kavos aparato, šiuo metu gali pasigirti plačiu klientų tinklu, vis didėjančiu kavos asortimenu bei savo prekės ženklu „Puiki kava“.

Paklaustas apie įmonės sėkmės receptą, G. Vnarauskas mintimis grįžta prie pastovumo. „Bet kokiai veiklai jis yra labai svarbus. Jeigu pradėjai kokią nors veiklą, patikėjai ja, negali sustoti ir mesti nei po mėnesio, nei po dviejų“, – akcentuoja jaunas verslininkas ir priduria, kad geri nuolatinio darbo rezultatai neįmanomi be atsidavusios komandos.

Priešingai nei dauguma verslininkų, prisibijančių kurti verslo planus kartu su draugais ar giminėmis, „Vendolitos“ direktorius tikrai žino vieną dalyką – geriausio verslo partnerio nei brolis nerasti.

„Su broliu esame geri bendraminčiai, vienas kitą papildome – tvirtina G. Vnarauskas. – Tai yra pats geriausias draugas ir partneris, kuriuo visapusiškai pasitikiu.“

Ambicingas vyras, išbandęs ir samdomą darbą, ir nuosavą veiklą, įsitikinęs, kad jauniems žmonėms tiesiog būtina imtis įvairios veiklos.

„Plėtodami savo verslą plečiame pasaulėžiūrą ir įgyjame neįkainojamos patirties“, – sako 33-ejų verslininkas ir priduria, kad Lietuvoje sąlygos pradėti nuosavą veiklą yra tikrai geros.

Pasak G. Vnarausko, daug perspektyvų yra paslaugų srityje, kuri vis dar atvira ir kuriai nereikia didelių investicijų.

„Svarbu, – tikina „Vendolitos“ direktorius, – turėti drąsos ir būti be galo atsidavusiam savo idėjai.“

Dar vienu sėkmingos veiklos akcentu jaunas verslininkas laiko galimybę nesiskolinti pinigų jos pradžiai. „Suvokimas, kad dirbi su savo pinigais, teikia didesnį malonumą ir pasitenkinimą, o visa tai inspiruoja tolesnę veiklą. Net ir nesėkmės atveju pralaimėjimo kartėlis bus kur kas mažesnis nei realizuojant idėją už skolintus pinigus“, – įsitikinęs G. Vnarauskas.

Nors Lietuvos verslo aplinka, jaunojo verslininko akimis, primena išalkusių vilkų irštvą, G. Vnarauskas tiki šviesiu rytojumi. Paklaustas apie ateities planus, „Vendolitos“ direktorius neslepia turintis įvairių minčių bei verslo idėjų, nebūtinai susijusių su šiuo metu plėtojama veikla.

„Juk svarbiausia – patikėti savo idėja ir atsiduoti jai visa širdimi“, – sako G. Vnarauskas.