Štai faktas, kuriuo galite nustebinti draugus ir pažįstamus: interneto greitis Lietuvoje yra vienas didžiausių pasaulyje. Mus lenkia tik Honkongas ir Liuksemburgas. O štai ir paradoksas: nors mūsų šalyje interneto skverbtis yra viena geriausių, internetinė prekyba kol kas neįsivažiuoja. Šioje srityje mes atsiliekame net nuo Europos Sąjungos vidurkio. Vis dėlto tokia keista statistika netrukdo sėkmingai veikti „EVP International“ platformai mokėjimai.lt. Jų ambicijos siekia kur kas toliau nei Lietuva – kompanija viliasi tapti pasaulinio lygio mokėjimų sistema. Bent jau tokius uždavinius sau ir įmonei kelia ją įkūręs 33-ejų vilnietis Kostas Noreika.

K. Noreika sako, kad mokėjimai.lt atsirado, galima sakyti, iš poreikio. Kuriant „EVP International“ planai buvo šiek tiek kitokie. „Planavome pasirodyti su skelbimų portalu, kuris dabar vadinasi rinkos.lt. Įmonė ir buvo tam įsteigta. Norėjome kartu su didžiausiu tada veikusiu skelbimų laikraščiu tiesiog programuoti skelbimų portalą. Tai buvo 2005 metais. Ruošėmės tam. Tarėmės su bankais, kad galėtume rinkti mokėjimus, susiderėjome su operatoriais dėl trumpųjų žinučių paslaugų. Viskas vyko lėtai, nes mūsų partneris naudojosi labai senomis technologijomis. Aptarnavimo paslaugas, kurios nepriklausė nuo partnerių (SMS siuntimą ir pinigų surinkimą), pradėjome teikti gana greitai. Taip net ne pagrindinė mūsų veikla tapo pirmuoju veikiančiu ir pajamas nešančiu projektu.

Paskui pamąstėme: jeigu žmonės gali siųsti trumpąsias žinutes normaliu numeriu, tai kodėl negali jų siųsti trumpuoju?“ – pasakojo verslininkas. Taigi partnerio lėtumas lėmė kompanijos ateitį. Įmonė iš esmės suteikė atsiskaitymo trumposiomis žinutėmis galimybę. Iš to uždirbdavo tiek ji, tiek klientai.

Klientų poreikiai padiktavo ir kitą „EVP International“ žingsnį. „Schema buvo sudėtinga dėl to, kad tai nebuvo tikra atsiskaitymo paslauga. Gal kas iš klientų pasakė, kad reikėtų atskirti mokėjimus nuo trumpųjų žinučių, nes kai kuriems jų žinučių siuntimo paslaugos net nereikėjo. Atskyrėme papildymo funkciją ir sukūrėme sistemos mokėjimai.lt pagrindus. Vėliau atsižvelgdami į klientų skaičiaus didėjimą ir jų poreikius mokėjimų sistemą pavertėme pagrindine veikla. Trumpųjų žinučių paslaugos vis dar egzistuoja kaip papildomos, tačiau pagrindinis mūsų verslas dabar yra mokėjimai. Tai atskira paslauga, atsiradusi iš poreikio. Dabar tam skiriame daugiausia laiko“, – pasakojo K. Noreika.

„Žmonės labiausiai vertina kainą, patogumą ir konkurenciją. Gali eiti arba į banką, arba į mokėjimai.lt. Paskaičiuoji, pagalvoji ir nusprendi. Tie, kas nori mažiau vargti, renkasi mus“, – sakė K. Noreika.

Pasak jo, sistema atlieka daug nematomo darbo, t. y. prižiūri, kad visi pervedimai vyktų sklandžiai, taip apsaugant klientus nuo papildomų rūpesčių. „Tai yra iš šalies nematomas darbas. Tarkime, pernai per mus perėjo apie 65 mln. litų. Per dieną pasitaiko bent dešimt probleminių mokėjimų ir svarbu, kad tie nesklandumai būtų greitai išsprendžiami. Vartotojui paprašius unikalios funkcijas, mes ją galime įtraukti, jeigu tik prašymas racionalus. Iš banko vargu ar sulauksi kokio nors patobulinimo. Retas bankas įtraukia papildomą funkciją. Šiuos patogumus galima įvertinti tik kurį laiką pasinaudojus mūsų sistema“, – pasakojo įkūrėjas.

Nors mokėjimų platforma jau veikia tarptautiniu mastu, K. Noreika sako, kad aktyvios reklamos kampanijas niekada nereikėjo. Priežastis paprasta: bendradarbiaujama daugiausia su įmonėmis ir garsas apie sistemą sklinda iš lūpų į lūpas.

„Patys nieko nejudinome. Tai darė mūsų klientai. Mes tiesiog pasiūlydavome sprendimą. Stambios įmonės nesinaudojo mūsų paslaugomis. Didžiosios svetainės jau buvo prisijungusios prie bankų, o mūsų reikėjo smulkesnėms svetainėms, kurioms tai buvo per brangu. Pasiūlėme patogų variantą – nebereikia bėgioti po bankus. Be to, tai pigiau, nes bankai ima prijungimo, abonementinį mokesčius. Aktyvios reklamos nebuvo. Daugelį metų dirbant su tomis pačiomis kompanijomis nauji klientai apie mus išgirsta iš kitų. Jų daugėja per rekomendacijas. Iki šiol tai buvo nišinis produktas, skirtas pardavėjams, todėl nejautėme poreikio reklamuotis masinės medijs erdvėje“, – pasakojo „EVP International“ įkūrėjas.

Nors kompanija jau pasiekusi gana daug, K. Noreikai norėtųsi augti sparčiau. Šiek tiek užtruko įsiliejimas į tarptautinę rinką. Paprasčiausiai ilgokai ieškota parodos, kurioje būtų galima tinkamai prisistatyti ir rasti partnerių.

„Viskas vyko ne taip ir greitai. Tai iš tikrųjų daugelio metų darbas. Nemažai investuota į dalyvavimą parodose ir partnerių pritraukimą. Man atrodo, kad viskas judėjo lėtai. Pasaulyje yra keli pavyzdžiai, kai augimo greitis buvo gerokai didesnis. Sunkiai radome tinkamą parodą, kurioje galėtume pristatyti savo paslaugą. Aišku, galų gale radome, bet teko aplankyti aštuonias parodas visame pasaulyje. Buvome ir Švedijoje, ir Anglijoje, ir Indijoje. Ten mažos, lokalios parodos, o mes ateidavome su paslaugomis visam pasauliui. Jie į mus žiūrėjo kaip į užsieniečius, siūlančius kažką egzotiško, todėl nauda buvo nedidelė. Nuvažiavę į parodą Barselonoje, į kurią susirenka kompanijos iš viso pasaulio, veikiančios tarptautiniu mastu ir ieškančios ne vietinio rinkos dalyvio, išlošėme kur kas daugiau. Ji vienintelė pateisino lūkesčius“, – sakė verslininkas.

Įsitvirtinti tarptautinėje mokėjimų rinkoje nėra paprasta. Konkurencija – didelė. Bendradarbiauti geriausiai sekasi su kompanijomis, kurių veikla irgi plėtojama keliose šalyse.

„Paprastai konkuruojama su visais vietos rinkos dalyviais, kurie jau yra įsitvirtinę. Dažniausiai pardavėjai apie 90 proc. produkcijos parduoda savoje rinkoje, todėl mėgsta dirbti su vietiniais partneriais. Vis dėlto kiekvienoje šalyje yra gamintojų, kurie didžiąją dalį produkcijos siūlo užsieniui. Jiems reikia tokių partnerių kaip mes, kurie irgi dirba su visu pasauliu. Dažnai su vietiniais partneriais jie dirba įprastai, nes savoje rinkoje šie turi geresnes sąlygas, tačiau dairydamiesi į užsienį samdo mus.

Čia nėra taip, kad galima dirbti tik su vienu partneriu. Dažniausiai didieji platintojai jų turi tris ar keturis, kad aprėptų kuo didesnę pasaulio dalį. Pavyzdžiui, internetinis žaidimas „Travian“ vien per mus renka pinigus tik penkiose ar dešimtyje šalių“, – pasakojo K. Noreika.

„EVP International“ neslepia ambicijų. Įmonė pamažu prisistato eiliniams klientams. Jiems veikia patogi atsiskaitymų sistema, mokėjimai.lt sąskaita. Taigi įmonė yra pasirengusi internetinės prekybos augimui.

„Internetinė prekyba dar gali augti. Dabar ji mažesnė nei Europos Sąjungos vidurkis. Nepasakysiu, kiek ji dar gali šoktelėti ir kokiu tempu, nes tai priklauso nuo rinkos ir jos dalyvių, tačiau, pavyzdžiui, JAV ar Pietų Korėjoje toks pirkimas kur kas labiau pažengęs.

Lietuvoje gera interneto infrastruktūra, todėl yra visos galimybės. Klausimas – kaip žmonės sugeba persilaužti. Manau, jaunimas tokiomis paslaugomis jau dažniau naudojasi. Keičiasi kartos, todėl natūraliai keisis ir situacija. Žinoma, šimto procentų pasiekti neįmanoma. Yra tam tikri produktai, kuriuos reikia ir pačiupinėti“, – sakė K. Noreika.

Aišku tik tai, kad įmonė kartų kaitai ir internetinės prekybos augimui yra puikiai pasirengusi ir to laukia. K. Noreika nuolat svajoja ir kuria planus.

„Sakoma, jei mažai svajosi, tai mažai ir pasieksi. Jeigu svajosi daugiau, ir pasiekti gali daugiau. Todėl reikia svajoti dešimt kartų smarkiau. Mūsų ambicijos ir norai yra labai dideli. Norime tapti pasaulinio masto atsiskaitymo sistema“, – ryžto neslėpė verslininkas.