Švedijoje gyvenantis 40-metis Laimontas Sabaliauskas jau neketina grįžti į tėvynę. Prieš 11 metų miškų kirtimo ir priežiūros įmonę „SlV Skogsservice“ įkūręs vyras džiaugiasi augančiu verslu ir prasitaria turintis plėtros idėjų.

Subrandinta verslo idėja

Iš Anykščių rajono kilęs ir prieš 15 metų į Švediją dėl sezoninio darbo išvažiavęs L. Sabaliauskas prasitarė valstybinio darbo taip ir neišbandęs. Baigęs mokslus ir įgijęs auditoriaus-buhalterio specialybę vyras ketino savo veiklą sieti su miškais, tačiau neturėjo pakankamai išteklių rimtam nuosavam verslui, todėl galiausiai, kaip ir nemaža dalis tautiečių, nutarė išmėginti laimę svetur.

„Tuo metu dauguma važiavo į Angliją, tačiau ji manęs visai netraukė, taigi pasirinkau Švediją, – pasakojo L. Sabaliauskas, jau 11 metų šioje šalyje plėtojantis nuosavą verslą. – Kaip ir daugelis atvykėlių, pradėjau nuo bet kokių pasiūlytų darbų.“

L. Sabaliauskui verslo idėja išsirutuliojo pamažu, įsitvirtinant svečioje šalyje ir pažįstant jos žmones. Polinkį į miškų priežiūros veiklą visada jautęs vyras pirmiausia įsidarbino valstybinėje miškų priežiūros įmonėje, vėliau, praleidęs porą metų Švedijoje, kurioje jau gyveno visa jo šeima, nusprendė, kad nuosava miškų priežiūros įmonė užtikrins stabilesnį gyvenimą.

Sklandi pradžia ir plėtra

„Pradedant nuosavą verslą sudėtingiausia buvo pritraukti klientų, – prisiminė ponas Laimontas. – Visuomet sakau, kad įmonė sėkmingai dirba ne tada, kai pati ieško darbo, o tada, kai užsakovai ją susiranda.“

Nors paprastai susiduriama su problemomis ieškant lėšų nuosavos veiklos pradžiai, L. Sabaliauskui tai nebuvo didžiausias iššūkis.

„Niekada neskaičiavau, kiek investicijų prireikė, kada jos atsipirko, nes jos buvo minimalios. Speciali apranga ir pjūklai nekainavo daug, o su tuo juk susijusios mūsų pagrindinės išlaidos“, – paaiškino pašnekovas.

Su didele biurokratija lietuviui susidurti irgi neteko, mat anais laikais Švedijoje viskas jau buvo gerokai paprasčiau, daug reikalų galėjai sutvarkyti iš namų. Apskritai, anot pašnekovo, prieš 11 metų verslą įkurti Švedijoje buvo kur kas lengviau nei Lietuvoje.

„Pradžioje įmonėje dirbo du žmonės – aš ir brolis. Abu direktoriai, abu darbininkai“, – šyptelėjo pašnekovas.

Uždarosios akcinės bendrovės principu veikiančiai įmonei prireikė 100 tūkst. kronų pradinio kapitalo. Tiek, anot L. Sabaliausko, visiškai pakako veiklos pradžiai. Vėliau, įmonei plečiantis, teko kreiptis į banką dėl paskolų – reikėjo pinigų technikai įsigyti. Laimė, problemų nekilo.

„Kreipėmės į banką, kurio paslaugomis naudojomės nuo pat įmonės gyvavimo pradžios, jis matė mūsų augimą ir paskolas suteikė noriai“, – sakė pašnekovas.

Pradėjus nuo vieno smulkaus regiono, dabar „SLV Skogsservice“ veikla, anot verslininko, apima maždaug trečdalį Švedijos ir dalį Suomijos.

„Etapo, kai klientai ieško mūsų, o ne mes jų, sulaukėme po gerų 5 metų“, – apie įsitvirtinimą rinkoje pasakojo lietuvis.

Sėkmę lėmė geri atsiliepimai

„Niekas taip gerai neveikia šioje šalyje kaip rekomendacijos, – vieną verslo sėkmės paslapčių nurodė L. Sabaliauskas. – Tradicinė reklama, prie kokios esame įpratę Lietuvoje, čia visai neveiksminga. Palankūs atsiliepimai iš lūpų į lūpas, iš įmonės įmonei yra geriausia reklama. Be to, įsikūrėme tokiu metu, kai konkurencija buvo kur kas mažesnė. Tai mus, naujokus, gelbėjo.“

Anot pono Laimonto, šiuo metu regione stambesnių tiesiogiai konkuruojančių įmonių yra trys, mažesnių – keletas, įkurtų ir lietuvių, lenkų, rumunų, tačiau dėl užsakymų niekada netenka sukti galvos.

„Visiems čia to darbo užtenka. Svarbiausia – kokybiškai atlikti tai, ką darai, – sakė L. Sabaliauskas ir pridūrė, kad įmonės plėtra ir augantys užsakymai liudija ne ką kita, o tai, kad savo darbus atlieka gerai, kokybiškai ir už patrauklią kainą: – Mes ne tik sodiname, pjauname miškus. Stengiamės numatyti, ko klientams gali reikėti, taigi teikiame įvairias paslaugas. Norime, kad užsakovai viską, ko reikia, rastų vienoje vietoje, kad netektų samdyti kelių įmonių skirtingiems miško darbams. Tai yra mūsų pliusas.“

Sunkmetis padėjo verslui

L. Sabaliauskas pasidžiaugė, kad per vienuolika veiklos metų jo įmonę visąlaik lydėjo sėkmė. Pradėję dviese su broliu, netrukus jie jau turėjo 7 darbininkus, o po kelerių metų – apie 50.

„Mūsų įmonės darbo kokybė tiko klientams, o darbuotojus tenkino mūsų požiūris į juos ir siūlomas atlygis. Matyt, todėl jų skaičius nuolat didėjo ir vis dar didėja“, – svarstė verslininkas.

„SLV Skogsservice“ darbuotojų skaičius kinta, nes miško darbai labai priklauso nuo sezoniškumo. Vis dėlto, anot pono Laimonto, daugelis darbuotojų esant poreikiui grįžta vėl padirbėti.

„Kai kurie darbininkai įmonėje dirba jau daugiau kaip 8 metus ir gyvena Švedijoje su savo šeimomis“, – pasakojo L. Sabaliauskas.

Paklaustas, kaip ekonomikos krizė paveikė verslą, L. Sabaliauskas nustebino: „Atvirai sakant, padėjo. Daugiau žmonių atvyko dirbti į Švediją, o darbo jėgos mums juk reikia. Apskritai sunkmečio Švedijoje, sakyčiau, nepajutome. Tiesa, kai Lietuvoje buvo suklestėjęs statybų verslas, buvo sunkiau rasti darbuotojų.“

Atsakingas požiūris į veiklą

Pasidomėjus, ar nuolat progresuojanti įmonė dar turi didelių planų, L. Sabaliauskas neslėpė, kad nepaisydamas sėkmės į plėtrą žiūri atsargiai: „Nesiorientuojame į plėtrą dėl plėtros, mums svarbiausia užtikrinti kokybiškas paslaugas. Viskas turi vykti nuosekliai ir natūraliai. Rizikuoti kokybe neverta dėl nieko. Geriau mažiau, bet iš tiesų patenkintų klientų.“

Tai, kad kokybė ir geri atsiliepimai iš lūpų į lūpas veikia kur kas geriau nei bet kokia reklama, užtikrina puikius rezultatus, anot pono Laimonto, buvo pagrindinė pamoka, išmokta plėtojant verslą.

Švedijoje šaknis įleidęs lietuvis grįžti į tėvynę visam laikui neketina, nors čia gyvena tėvai, giminės.

„Nuvykti visų aplankyti visada malonu ir džiugu, bet tiek laiko praleidus svetur ir susikūrus tvirtą pagrindą visko mesti ir pradėti iš naujo Lietuvoje nebenoriu“, – savo motyvus paaiškino L. Sabaliauskas.

Na, o pirmus žingsnius žengiantiems verslininkams ponas Laimontas palinkėjo kantrybės: „Reikia susitaikyti su mintimi, kad pirmieji metai nebus patys sėkmingiausi, teks patirti ne visada malonių dalykų, tačiau tai yra natūralu. O norintys pradėti verslą Švedijoje turėtų įsisąmoninti, kad čia žmonės kokybę vertina kur kas labiau nei kiekybę. Geriau mažiau, tačiau kokybiškai.“