Iš Naujosios Akmenės kilusi Aistė Ožalinskaitė (27) kurį laiką žavėjosi ir domėjosi vis kitomis sritimis, pradedant telekomunikacija ir baigiant mada bei rinkodara. Ilgainiui sukaupta patirtis, kaip sako pašnekovė, sprogo visu gražumu ir mergina ėmė kurti drabužius su užrašu „Mama pasiuvo“.

Pavadinimas lydi nuo vaikystės

Verslo pradžią pašnekovė prisimena kaip itin natūralų procesą. A. Ožalinskaitės mama – profesionali siuvėja, tad drabužius, kuriuos mergina sukuria vaizduotėje, mama perkelia į realybę. Taip nutiko ir su pirmuoju džemperiu „Mama pasiuvo“.

 

„Manęs klausdavo: „Iš kur gavai suknelę“? Atsakydavau: „Mama pasiuvo.“ Šis žodžių junginys lydi nuo vaikystės, tad nieko keista, kad, kartu sudėjus pardavimo, rinkodaros, komunikacijos, meno istorijos žinias, meilę mamai ir visus man siūtus paltus, sukneles, gimė „Mama pasiuvo“.

A. Ožalinskaitė.

 

„Tą pačią sekundę, kai nupiešiau savo galvoje pirmąjį dizainą ir užrašą, paskambinau mamai ir paklausiau, ar pasiūtų man džemperį su raidėmis „Mama pasiuvo“. Mama sakė, kad tai juokinga mintis, bet pasiūs. Jei pradžioje „Mama pasiuvo“ man pačiai buvo šiltas mamos ir dukros ryšys, tai šiandien prekių ženklas turi aiškią kryptį: tai miesto drabužis, kuris atsiduria išsilavinusių, smalsių ir teisingai pakvaišusių žmonių akiratyje“, – pasakoja pašnekovė.

Anot jos, ilgai galvoti pavadinimo verslui nereikėjo – jo šaknys slypi merginos vaikystės prisiminimuose. „Naujojoje Akmenėje visi vieni kitus pažįsta, daugelis mane pažinojo kaip tą, kuri kartais keistai rengiasi, ar tą, kurios mama siuvėja. Persirengdavau kelis kartus per dieną. Manęs klausdavo: „Iš kur gavai suknelę“? Atsakydavau: „Mama pasiuvo.“ Šis žodžių junginys lydi nuo vaikystės, tad nieko keista, kad, kartu sudėjus pardavimo, rinkodaros, komunikacijos, meno istorijos žinias, meilę mamai ir visus man siūtus paltus, sukneles, gimė „Mama pasiuvo“.

Verslas be pareigų

Nors išskirtinių drabužių idėja gimė anksčiau, tikroji verslo pradžia minima pernai. „2015 m. sausį pradėjome bendradarbiauti su butikais. Kai supratau, kad viena neaprėpsiu, į komandą pakviečiau savo pusseserę Indrę Ožalinskaitę. Tada prasidėjo tikrasis prekių ženklo augimo etapas. Padidinome butikų skaičių, dalyvavome renginiuose, reguliariai vykdėme socialinių tinklų komunikaciją“, – pasakoja pašnekovė.

Šiuo metu verslo klausimais užsiima visa A. Ožalinskaitės šeima. Pašnekovė pasakoja, kad konkrečių pareigų nėra sukūrusi – kiekvienas įgyvendina savo idėjas ir daro tai, ką sugeba geriausiai. „Veiklos pradžioje buvome tik aš ir mama. Vėliau prisijungė kiti šeimos nariai, antroji pusė, fotografė Gabija Labutytė. Neturime pareigų, vizitinėse esame „Mamos vaikai“. Viena nespėčiau visko aprėpti, labai džiaugiuosi, kad „Mama pasiuvo“ auga teisingų žmonių dėka“, – pabrėžia A. Ožalinskaitė.

Plėtros nesiekia

A. Ožalinskaitė kuria tokius drabužius, kokių norėtų pati. Svarbu, kad jie būtų patogūs ir funkcionalūs. Šis prekių ženklas išskirtinis, todėl konkurencijos nejaučia. „Mama pasiuvo“ nekonkuruoja su kitais prekių ženklais, nes iki šiol nepasitaikė klientų, kurie būtų pirkę mūsų džemperį, kai ieškojo tiesiog džemperio. „Mama pasiuvo“ perka tuomet, kai nori „Mama pasiuvo“.

Pasak pašnekovės, labai svarbu dirbantiems žmonėms suteikti laisvę kurti. „Didžiausia sėkmė yra sutikti reikiamus žmones. Kai į komandą atėjo fotografė Gabija Labutytė, ji turėjo visišką laisvę įgyvendinti savo idėjas, o man liko tik žavėtis jos darbais. Kai tapome vizualiai patrauklesni socialiniuose tinkluose, e. parduotuvėje, susidomėjimas natūraliai augo“, – atskleidžia mergina.

Tačiau nepaisant susidomėjimo šis verslas nėra orientuotas į plėtrą. Pašnekovė tikina, kad kur kas svarbiau išlaikyti prekių ženklo identitetą.

„Tikslingai nenoriu plėstis, nes man „Mama pasiuvo“ prasmė, kai siuva mano mama savo mažoje siuvyklėlėje Naujojoje Akmenėje, kiekvieną raidę iškirpdama rankomis. Prisiūdama su meile ir kaskart išsiųsdama užsakymą, ji jaudinasi, ar viskas klientui tiks. Nesu prieš masinę gamybą, bet mūsų stiprybė yra, kad siuvame ne dydžius nuo XS iki XXL – mes siuvame žmonėms. Mama ant etikečių užrašo vardus kam siuva drabužį. Tam reikia didesnių išlaidų, tačiau vieni žmonės šoka ir perka brangius šokių batelius, aš savo pomėgiui smaginuosi spaustuvėje rinkdama spalvas naujoms etiketėms“, – pasakoja pašnekovė.

Linki mokytis ir ieškoti įkvėpimo

Verslą be investicijų pradėjusi mergina tikina – svarbu nebijoti daryti tai, kas įkvepia ir išskiria iš kitų. „Pamenu, kai dalyvavome Kaziuko mugėje, tai buvo tiesiog eksperimentas. Mano vaikinas ir jo tėtis sukalė medinę palapinę, pastatė keistą stalą, jį užklojome pirmu siūtu džemperiu, o tarp medinių šaukštų ir verbų „Mama pasiuvo“ tikrai išsiskyrė. Žmonės praeidami šypsojosi, kumštelėdavo į parankę ir sakydavo: „Pažiūrėk, mama pasiuvo.“ Santūresni pašnibždomis perskaitydavo: „Mama pasiuvo.“ Yra žmonių, kurie sako: „Čia bet kas gali tai sugalvoti.“ Būtent aš ir esu tas bet kas, kas tai sugalvojo“, – sako A. Ožalinskaitė.

Pašnekovės teigimu, sėkmingam verslui svarbu vidinė įmonės kultūra ir motyvacija dirbti: „Esu labai jausminga, man svarbi aplinka, kurioje kuriu. Negaliu dirbti, jei galvoje ar kambaryje yra netvarka ir triukšmas. Dažnai turiu prisiversti ir pasidaryti sau šventę, kad galėčiau atlikti suplanuotas užduotis. Kartais užtenka nuvažiuoti dviračiu į Halės turgų, nusipirkti bazilikų, žemės ir puokštę laukinių gėlių. Grįžus pasodinti ant palangės žoleles, papuošti stalą gėlėmis ir sėsti dirbti. Bet visų svarbiausia – tyrinėti pasaulį ir daryti teisingus dalykus.“

Kiekvienam verslą pradedančiam žmogui ji rekomenduoja nesustoti mokytis ir tobulėti. „Nekalbu apie mokymąsi konkrečios srities. Domėkitės viskuo ir eikite gilyn. Labai džiaugiuosi, kad „Mama pasiuvo“ mintis atėjo tik sulaukus 25-erių, net neabejoju, kad jei to būčiau ėmusis anksčiau, būtų įvykusi nesąmonė. Kalbėkitės su skirtingų sričių žmonėmis, saugokite jų patirtį, nesilaikykite stereotipų. Nedarykite dėl darymo ar desperatiškai norėdami užsidirbti. Aš supratau, kad mano idėja tikra ir verta įgyvendinimo, kai ją įsimylėjau. Pagalvojus apie „Mama pasiuvo“, man vis dar kūnu nubėga šiurpuliukai, o papilvėje skraido drugeliai. Kol taip jaučiuosi, galiu pusdienį praleisti pildydama buhalterinius dokumentus ar kurdama e. parduotuvę“, – savo patirtimi dalijasi A. Ožalinskaitė.