Nuo 2015 m. pradžios savo veiklą pradėjo e. parduotuvė „Lithuanian Mall“. Jos įkūrėjas Gailius Kazlauskas tikisi sulaukti pirkėjų iš įvairių pasaulio šalių ir tikina, kad pagrindinis tikslas – paskatinti lietuviškų prekių gamybą ir eksportą, mat sukurtoje platformoje siūloma įsigyti vien lietuviškos produkcijos.

G. Kazlauskas, Klaipėdoje veikiančios įmonės „Via Laurea“ vadovas, pasakoja, kad idėją sukurti e. parduotuvę, skirtą Lietuvai, gvildeno jau seniai. Jo vadovaujama įmonė yra sukūrusi nemažai e. parduotuvių, tad paklausimų netrūksta. „Pastebėjau, jog didelė dalis klausiančiųjų norėtų e. parduotuvės, bet negali jos atidaryti dėl pačių įvairiausių priežasčių: pradedant darbo kaina ir baigiant tuo, kad gaminama tik kelių rūšių produkcija, nenorima tokios parduotuvės prižiūrėti, nežinoma, kaip reklamuotis internetu ir t. t. Taigi buvo akivaizdu, kad tokios prekybos platformos poreikis yra“, – tvirtina idėjos sumanytojas.

 

Pamaniau, kad ir mes esame panaši bendruomenė, tik mus jungia ne taškų ar nuolaidų kortelių sistema, o Lietuva. Ši mintis atrodė turinti perspektyvų. Kuo toliau, tuo labiau ji mane užvaldė.

G. Kazlauskas

 

Vis dėlto jis nenorėjo, kad ši e. parduotuvė būtų kaip „Ebay“ ar „Amazon“. 2013 m. vasarą gimė idėja tokioje interneto platformoje pasiūlyti įsigyti tik lietuviškų prekių ir paslaugų: „Pati koncepcija kilo per vieną diskusiją. Buvo aptariama galimybė sukurti portalą vienai vartotojų bendruomenei. Pamaniau, kad ir mes esame panaši bendruomenė, tik mus jungia ne taškų ar nuolaidų kortelių sistema, o Lietuva. Ši mintis atrodė turinti perspektyvų. Kuo toliau, tuo labiau ji mane užvaldė. Pasidalijau ja su šeimos nariais, kolegomis, artimiausiais draugais. Rimtų argumentų nekurti tokios svetainės neišgirdau, tad liko sugalvoti tinkamą pavadinimą ir pradėti planuoti darbus.“

Skirta ir vietiniams, ir užsieniečiams

Anot pašnekovo, svarbiausias tokios idėjos tikslas – gamybos ir eksporto skatinimas, todėl tikimasi sulaukti pirkėjų iš įvairių užsienio šalių. Platforma veikia ir lietuvių kalba, tad Lietuvos gyventojai taip pat gali ja naudotis.

Pardavėjai, norintys prisijungti prie šios platformos, turi atitikti tam tikrą reikalavimą: jų produkcija ar paslauga sukurta, užauginta, pagaminta Lietuvoje arba turi lietuvišką prekių ženklą. Idėjos plėtotojas pasakoja, kad šiuo metu daugiausia siūloma įsigyti gintaro dirbinių, moteriškų ir vaikiškų drabužių, kosmetikos priemonių. Be to, galima rasti rankdarbių ar net vandens jonizatorių. Pasak pašnekovo, iš viso yra beveik 800 prekių, o prekybininkų – per 60.

Platforma skirta tiek vietiniams, tiek užsieniečiams. G. Kazlauskas vardija, kad iš viso joje apsilankyta daugiau kaip 23 tūkst. kartų. Iš jų apie 47 proc. buvo apsilankiusiųjų iš Lietuvos, apie 37 proc. iš JAV, taip pat buvo lankytojų iš Jungtinės Karalystės, Rusijos, Ispanijos, Kinijos, Italijos, Vokietijos.

Pagrindinis iššūkis – finansai

Prie šio projekto įgyvendinimo prisidėjo visas įmonės kolektyvas, kurį sudaro šeši nariai. G. Kazlauskas atskleidžia, kad, jei dabar kas nors paprašytų sukurti panašų projektą, reikėtų bent 40 tūkst. eurų. Tačiau, norint tokį verslą įsukti, reikia dar daugiau lėšų: „Manau, prie minėto skaičiaus drąsiai galima pridėti dar vieną nulį.“

Taigi pagrindinis iššūkis, su kuriuo teko susidurti, buvo finansai: „Projektas sukurtas nuosavomis lėšomis. Gal dėl laiko stokos, o gal dėl savo nežinojimo nemačiau galimybių pritraukti šiam projektui lėšų. Visi mano, kad tokie projektai kuriami iš ES paramos fondų, bet mes jokių pinigų šiam projektui negavome. Keista, bet ES paramą nesunku gauti įmonei, kuri žada parodyti save kokioje nors užsienio parodoje. Tam skiriami milijonai. Tačiau toks projektas kaip mūsų, kuris realiai gali reklamuoti ne vieną, o šimtus įmonių ir ne vienoje parodoje visus metus, nepapuola į jokią kategoriją.“

Platformos apmokestinimas sulaukė kritiškos reakcijos

G. Kazlauskas pastebėjo ir ne itin palankią reakciją, nusprendus apmokestinti naudojimąsi platforma: „Kitas nelabai malonus dalykas – mūsų mentalitetas. Ne vienas, sužinojęs, jog yra 9,99 euro metinis naudotojo mokestis, sako, kad tai labai brangu ir turėtų būti nemokama, neturėtume imti jokio mokesčio nuo pardavimo. Bet kaip tada išlaikyti portalą? Kaip jį reklamuoti?“

Idėjos sumanytojas apie platformos nešamą pelną dar gali tik pasvajoti, tačiau tikisi, kad pagrindines pajamas kurs pardavimas: „Esame numatę kelis pardavėjų registracijos planus su skirtingais procentais. Pavyzdžiui, „Standartinis“ – 7 proc. nuo pardavimo, „Urmininkas“ – 4 procentai. Techniškai turime galimybę rinkti mokestį labai įvairiai, tarkime, už prekės paskelbimą. Bet, manau, kad toks metodas sąžiningas pardavėjo atžvilgiu. Atlygio tikimės tik tada, kai patys atliekame darbą.“

Verslu užsiėmė visada

E. parduotuvės „Lithuanian Mall“ įkūrėjas pasakoja nuo pat pradžių buvęs verslininkas ir nėra dirbęs ne savo įmonėje. 1988 m. įstojo į Kauno politechnikos institutą Klaipėdos filiale, tačiau 1992 m. studijas metė: „Neturiu diplomo, nes pradėjęs verslauti nebaigiau paskutinio kurso ir nelankiau praktikos. Tuo metu užsiiminėjau spalvotųjų metalų prekyba ir naudotais automobiliais. Buvo toks laikas, kai nepriklausomoje Lietuvoje tik prasidėjo verslo užuomazgos. Sunku tai, ką veikiau, vadinti verslu – greičiau tai buvo tam tikra veikla.“