Iš žurnalų puslapių į mus žvelgia šampaną rankose laikantys, per gyvenimo būdo laidas prabangius automobilius, jachtas ar namus demonstruojantys verslininkai. Ne vieną suima baltas pavydas, tačiau jie nėra antžmogiai, kelią į sėkmę įveikę be kliūčių. Na, o kai tos kliūtys tampa dar ir psichologinės, kenčia ne tik pats verslininkas, bet ir visi aplinkiniai: pavaldiniai, šeima, draugai…

Psichoanalitikas Raimundas Milašiūnas sutiko pasidalyti patirtimi, su kokiomis psichologinėmis problemomis susiduria Lietuvos verslininkai.

Visų pirma verslininkas dažniausiai yra toks žmogus, kuris turi pakankami iniciatyvos, sugeba numatyti tikslus ir jų siekti. Tačiau neretai pasitaiko, kad paprasčiausiai perdega. Perdegimo sindromas yra pats dažniausias tarp verslininkų: žmonės dirba labai daug ir prisiima didelę atsakomybę, kurios vėliau tiesiog nepaveža, nes nepaskirsto darbų. Perdegimo sindromas neretai virsta kokiu nors neurotiniu sutrikimu arba depresija. Pasitaiko ir nepasitikėjimo savimi, menkavertiškumo bei kitokių atvejų.

Pirmas signalas, kad kažkas negerai, kai verslininkas nuolat grįžta labai vėlai namo ir nebeturi laiko bendrauti su šeima. Kitas signalas – nemiga, miego sutrikimai. Na, ir galiausiai įvairūs psichosomatiniai sutrikimai, kai emocinius išgyvenimus paverčiame fiziniais simptomais, pavyzdžiui, opaligė, hipertonija, dažnas širdies plakimas ir panašiai. Kai tik atsiranda pirmieji požymiai, reikia imtis veiksmų.

Visų svarbiausia pasiskirstyti darbus, nes visko vienas žmogus nepadarys, taip pat numatyti realius tikslus. Lūkesčiai turi atitikti galimybes, nes kartais žmonės lūkesčius iškelia labai aukštai, o galimybių neturi.

Kitas svarbus dalykas – aiškiai atskirti, kur baigiasi darbas ir prasideda poilsis. Darbas neturėtų užimti viso verslininko laiko. Jeigu žmogus dirba protinį darbą, jam reikėtų laisvu laiku pajudėti, sportuoti, užsiimti muzikavimu ar panašiai. Jeigu dirbama daugiau fiziškai, tuomet atvirkščiai – reikia rasti laiko protinei veiklai, pavyzdžiui, skaitymui ar netgi tam pačiam muzikavimui. Tiesiog derinti vienos rūšies veiklą su kitos rūšies veikla. Tai (veiklos derinimas, darbų paskirstymas, realūs tikslai) būtų pagrindiniai prevencijos būdai.