Ženkliai pabrangęs JAV doleris su Azijos šalimis prekiaujančius Lietuvos verslus verčia mažinti pelną bei kelti produktų kainą, mat importo kaštai išaugo net iki 20%, JAV doleriui ir toliau išliekant populiariausia valiuta atsiskaitant su šiuo regionu. Kainų augimui įtaką daro ir logistikos problemos. Tačiau norintys bent kiek sumažinti praradimus verslininkai rado alternatyvą – atsiskaityti vietinėmis valiutomis, kurių kursas euro atžvilgiu išliko palankesnis.

Tarptautinius prekybinius sandorius sudarinėjančioms Lietuvos įmonėms pastarieji metai nepašykštėjo išbandymų. Praėjusių metų gale pablogėjo Lietuvos santykiai su Kinija, netrukus – karas, o galiausiai ir istorinis JAV dolerio sustiprėjimas. Tuo metu kai ši valiuta išgyvena istorinį pakilimą, euro kursas jo atžvilgiu murgdosi 20 metų nematytose žemumose, kai valiutų santykis buvo nukritęs iki 1,00580 JAV dolerio už 1 eurą. Pastarosiomis savaitėmis jis svyruoja apie 1,02 JAV dolerių už 1 eurą.

Prekybinių ryšių, kuriuose atsiskaitoma JAV doleriais, turintiems Lietuvos verslams pastarąjį mėnesį pirkti tapo labai brangu. Brangstant žaliavoms, tiekėjams didinant kainą, įmonėms pabrango įsigyjamų prekių savikaina. Palyginus šių metų laikotarpį kuomet JAV dolerio kursas euro atžvilgiu šoktelėjo nuo 1,20 iki 1,001 už 1 eurą, prekių savikaina vien dėl valiutos kurso svyravimų pakilo 20%.

Juaniais įsigyti prekių galima pigiau

Tad reaguodami į sudėtingą situaciją, iš Kinijos, Honkongo, Vietnamo, Tailando, Taivano, Indijos ar Singapūro importuojantys verslininkai ieško alternatyvų. Valiutų konvertavimo ir tarptautinių mokėjimų verslui bendrovė „ArcaPay“ sulaukia kreipimųsi dėl sandorių apmokėjimo Azijos valiutomis, ypač Kinijos juaniu. Pagal atliekamų tarptautinių mokėjimų skaičių per šią bendrovę būtent Kinija yra pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė.

„JAV dolerio vertė euro atžvilgiu augo daugiau nei juanio euro atžvilgiu, tad šiuo metu verslui paranku teirautis tiekėjų kainų ne JAV doleriais, bet dviem valiutomis – ir JAV doleriais, ir juaniais. Tokia mokėjimų metodika yra įprasta ir prekyboje su Lenkija, kur dažnai sąskaitos išrašomos  ir zlotais, ir eurais. Kinijos atveju galima palyginti, kuri valiuta yra palankesnė. Mūsų paskaičiavimu juaniais įsigyti prekių galima apie 5% pigiau”, – įžvalgomis dalinosi „ArcaPay“ vadovas Lietuvoje Virginijus Kaušas.

Pasak eksperto, labiausiai laimėjo tos tarptautine prekyba užsiimančios įmonės, kurios metų pradžioje pasinaudojo išankstinių valiutos sandorių fiksavimo galimybe. Nes tuo metu euro vertė JAV dolerio atžvilgiu dar siekė arti 1,15 JAV dolerio už 1 eurą. Tad tie, kurie užsifiksavo sandorius prieš metus, dabar, atėjus atsiskaitymo dienai, jie moka apie 15% mažiau nei dabar mokama rinkoje. Tačiau neužfiksavusiems sandorių anksčiau, bet norintiems sušvelninti importo pabrangimą, siūloma už sandorius su tiekėjais iš Azijos šalių siekti atsiskaityti kitomis valiutomis. Pavyzdžiui, palyginus su prieš metus buvusia situacija Kinijos juanio, Honkongo dolerio bei Indijos rupijos vertės euro atžvilgiu nukrito apie 5-10%.

Dėl pabrangusios logistikos kyla krovinio kaina

Importuojantiems iš Azijos šalių verslininkams kyla ir kitų iššūkių. Vienas jų – ištįstantis logistikos laikas. Su tuo teigė susiduriantis elektronikos prekėmis prekiaujančios įmonės „Krinona“ direktoriaus pavaduotojas Renaldas Pleškys. Pavyzdžiui, iš Kinijos prekės keliauja traukiniu arba laivais, užtrunka apie 30-60 dienų. Gabenant traukiniu už prekes Lietuvos verslininkai turi sumokėti prieš pakraunant krovinį, gabenant jūra – pagal susitarimą: prieš gabenant krovinį arba jau gavus krovinio važtaraštį. Pasitaiko, kad kai kurie tiekėjai vėluoja pagaminti prekes, tuomet iškyla dar didesnių problemų dėl logistikos – krovinys pabrangsta ir pailgėja gabenimas.

„Kai gamintojai vėluoja, turime gabenti greitesniu transportu ir tai kainuoja daugiau. Birželį kainos buvo nukritę ir traukiniu gabenti netgi labiau apsimokėjo, dabar vėl gana stipriai gabenimo traukiniu kainos išaugo. Dėl pabrangusios logistikos krovinys gali pabrangti netgi 20%. Dar papildomai brangimui daro įtaką ir JAV dolerio sustiprėjimas“, – patirtimi pasidalino R. Pleškys. Prekes „Krinona“ importuoja iš Kinijos, Korėjos, Indijos, Vietnamo, Japonijos, JAV, Didžiosios Britanijos ir ES šalių: Italijos, Ispanijos, Vokietijos, Belgijos, Nyderlandų, Čekijos.

Užfiksuoja patinkantį kursą į ateitį

R. Kaušo teigimu, esant sudėtingai logistikai, įmonės rizikuoja valiutos kurso pasikeitimu. Kaip dabartinė situacija rodo, pokytis gali siekti ir 10%. Tad įmonės, susiduriančioms su ilgais logistikos terminais, dažnai fiksuoja valiutos pirkimą ateityje išankstiniais sandoriais. Vis dėlto, siekiant valdyti valiutos kurso riziką dabartinėje situacijoje, pasak V. Kaušo, reikia pasvarstyti, ar verta sandoriuose fiksuoti dabartinį valiutos kursą. „Tarp klientų pastebėjome sprendimų tendenciją, kad vis daugiau verslininkų užfiksuoja patinkantį kursą į ateitį. Nebūtinai renkasi ilgą laikotarpį, kai kurie fiksuoja ir mėnesį į priekį, ir kelis”, – teigė R. Kaušas.

Neskaitant bankų, kurie aptarnauja didžiąją dalį verslo atliekamų tarptautinių mokėjimų, „ArcaPay“ yra viena dominuojančių įmonių verslo mokėjimų tarp Lietuvos ir Kinijos rinkoje. Per šią įmonę atsiskaitoma daugiau nei už 5% viso Lietuvos importo iš Kinijos rinkos.  Pasak eksperto, palyginus šių metų antrąjį ketvirtį su pirmuoju, atsiskaitymai už importą iš Kinijos nesumažėjo ir net paaugo 15%. Tiesa, buvo pastebėta tendencija, kad lietuvių įmonės tas pačias prekes iš kinų ėmė pirkti ir per Honkongą, kur mokėjimų kiekis antrąjį šių metų ketvirtį augo net 65%. Padidėjusias importo apimtis gali patvirtinti ir R. Pleškys, kadangi įmonė toliau plečia prekės ženklų asortimentą prekėmis, kurias importuoja.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2022 m. sausį-gegužę lietuviškos kilmės prekių eksportas į Kiniją sumažėjo 90 proc., lyginant tokiu pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Tuomet į Kiniją lietuviškų prekių išvežta už 72 mln. eurų, šiemet – 7,1 mln. eurų. O importas iš Kinijos lyginant pirmuosius penkis 2021 ir 2022 metų mėnesius, išaugo 41 proc. – nuo 567 iki 803 mln. eurų.