„Stresas – tai normali, įprasta mūsų organizmo reakcija į dirgiklius, jis būtinas normaliam mūsų funkcionavimui. Gyvenimas be streso būtų pilkas ir nuobodus, mes nieko naujo nepatirtume ir nieko neišmoktume“, – įsitikinęs „TMD Partners“ konsultantas Darius Pietaris. Tiesa, būtina rasti pusiausvyrą ir nugalėti streso perteklių, kad darbas klostytųsi sklandžiai.

Kaltas gyvenimo būdas

Gyvendami informacinėje visuomenėje neišvengiamai patenkame į didžiulį informacijos srautą, kurį mums tenka ne tik išgirsti ar pamatyti, bet ir suvokti, įsisąmoninti ir atsiminti. Tai sukelia ne tik asmeninių ar psichologinių problemų, bet ir lemia verslo rezultatus.

„Deja, daugumos vadovų ir darbuotojų kasdienybėje šiandien stresorių nenumaldomai daugėja – susiduriame su milžinišku informacijos srautu, laiko trūkumu, konkurentų veiksmais, pokyčiais, netikėtais darbuotojų išėjimais ar programinės įrangos „lūžiais“, todėl gebėjimas konstruktyviai tvarkytis su stresu dienos pabaigoje gali nulemti ne tik asmeninius, bet ir visos organizacijos rezultatus“, – pasakoja D. Pietaris.

 

„Ko gero, pagrindinės stresinių situacijų priežastys yra aukšti ir vis augantys reikalavimai įmonėms, darbuotojams ir vadovams…“

D. Pietaris.

 

Anot pašnekovo, šiuolaikinis žmogus gyvena streso pasaulyje, kuriame jis turi rasti pusiausvyrą ne tik atlikdamas užduotis darbe, bet ir derindamas šeimos interesus su karjeros galimybėmis. Tai tarsi nuolatinė kova, skubėjimas spėti viską ir, dar svarbiau, viską atlikti taip gerai, kad niekas nenukentėtų.

„Ko gero, pagrindinės stresinių situacijų priežastys yra aukšti ir vis augantys reikalavimai įmonėms, darbuotojams ir vadovams – mes turime veikti vis greičiau, nuolat galvoti, kaip aplenkti konkurentus, apdoroti milžinišką informacijos kiekį ir dirbti vis didėjančio neapibrėžtumo aplinkoje, tuo pat metu bandydami išlaikyti sveiką pusiausvyrą tarp darbo ir šeimos, tarp visuomeninio ir asmeninio gyvenimo bei tam skirto laiko“, – teigia pašnekovas.

Stresas – ne priešas

Nors ir pasirodys keista, streso vadinti vien neigiama kliūtimi kasdieniame gyvenime anaiptol negalima. Svarbu ne išvengti streso, o jį suvaldyti ir gauti tik tokią įtampos dozę, kuri motyvuotų judėti pirmyn.

„Tiek per aukštas, tiek per žemas streso lygis mažina veiklos efektyvumą – jei stresas per didelis, mes pasimetame, prarandame susitelkimą ir darbingumą, o jei per mažas – apima apatija ir energijos trūkumas. Bėdų patiriame tais atvejais, kai stresas viršija mūsų galimybes su juo susitvarkyti arba kai yra pasikartojantis, sukelia ilgalaikę sekinančią ir gyvenimo kokybę numušančią įtampą“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.

Taip pat D. Pietaris pabrėžia, kad itin svarbu galvoti pozityviai. Anot jo, kur kas naudingiau ne kovoti su stresu, o tiesiog palaipsniui mažinti kylančią įtampą, analizuoti savo elgseną, rasti veiksnius, kurie skatina nemalonius išgyvenimus.

„Prieš daug metų atliktas tyrimas parodė, kad sėkmės lydimus vadovus sieja vienas veiksnys – emocinis stabilumas, kuris yra tiesiogiai susijęs su gebėjimu valdyti savo stresą. Beje, kova su stresu gali dar labiau padidinti jo lygį, todėl geriau galvoti ir kalbėti apie įtampos sumažinimą. Gali pasirodyti paradoksalu, tačiau laikydami stresą blogiu dar labiau sustipriname neigiamą jo poveikį mūsų organizmui“, – tikina pašnekovas.

Daug pasirinkimų

Pašnekovo teigimu, už streso valdymą darbovietėje atsakingi visi: tiek padalinio vadovai, tiek patys darbuotojai. Sutelkus dėmesį į aplinką ir įsigilinus į savo veiksmus galima puikiai suvaldyti stresines situacijas ir priversti jas veikti įmonės naudai.

„Įmonės ar padalinio vadovas yra atsakingas už sukūrimą aplinkos, kurioje streso lygis yra funkcionalus, o darbuotojai – už savo individualių būsenų valdymą. Vadovas turi daugybę įrankių tam, kad padėtų savo darbuotojams susitvarkyti su stresu – palaikyti, suteikti žinių, įrankių, sudaryti sąlygas, o darbuotojai gali mokytis valdyti emocijas, naudoti individualius streso valdymo įrankius“, – sako D. Pietaris.

Individualių streso valdymo būdų spektras išties didelis. Svarbiausia rasti tai, kas labiausiai tinka konkrečiam asmeniui.

„Įveikti stresą padeda laiko ir darbų planavimas bei pasiruošimas, problemų sprendimas jų neatidėliojant. Kiekviename darbe svarbus reguliarus ir pakankamas poilsis bei atsipalaidavimas. Tam puikiai tinka sportas ir fizinis aktyvumas, meditacija ir mokymasis būti čia ir dabar, nepabėgant į ateitį ar praeitį, joga, kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimai. Įtampą sumažina susitelkimas į vieną užduotį vienu metu ir susitaikymas su tuo, kad nesame tobuli ir ne visada atliksime užduotis laiku ir idealiai. Reikia leisti sau daryti klaidas ir iš jų mokytis. Jeigu jaučiate stresą, vertėtų pagalvoti apie alkoholio, kavos ir kitų stimuliatorių ribojimą. Svarbu nepamiršti bendravimo su artimais draugais ir šeimos nariais, nes tai taip pat padeda atsipalaiduoti“, – pataria D. Pietaris.