Vakar užbaigtas penktasis augančio verslo forumas LAUNCH 2020. Naujo formato, prie aplinkos sąlygų prisitaikęs forumas sukvietė žiūrovus prie ekranų stebėti lankstaus biuro „Workland“ erdvėse vykusių transliacijų. Visą savaitę savo įžvalgomis dalinosi verslininkai, pardavimų ekspertai, valstybinių institucijų atstovai, investuotojai, vizionieriai ir kitų sričių specialistai.

Renginio iniciatorė, žinių centro augančiam verslui „bzn start“ įkūrėja Živilė Glaveckaitė, apibendrindama renginį, teigė, kad verslas negali atsipalaiduoti. Anot jos, šablonai nebetinka ir būtina ieškoti savų, inovatyvių, vartotojui tinkamiausių sprendimų.

„Nuolatinis žinių siekimas, suvokimas apie pritaikomumą, patirties parėmimas, inovavimas, tobulinimas ir kitokie drąsūs sprendimai yra kertiniai šios dienos perspektyvaus verslo pamatai. Aplinka keičiasi jau valandomis. Kas supras, kaip tai išnaudoti savo versle, neabejotinai laimės konkurencinę kovą. Klientą pritraukti vis sudėtingiau. Geriausiai pasiseks tiems, kurie turės nuoseklią strategiją, aiškų suvokimą, kas jų klientas, pažins jų poreikius ir kaip juos pasiekti bei su jais komunikuoti“, – patarė Ž. Glaveckaitė.

Prisitaikymas – svarbiausias žingsnis

Pandemija vienaip ar kitaip paveikė kiekvieną sektorių. „Nextury Ventures“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Ilja Laurs pabrėžė, kad stovėjimas vietoje gali pribaigti verslą, tad būtina imtis veiksmų. 

„Kai kurie sektoriai niekada nebegrįš į senas normas. Svarbu tokioms sritims kaip apgyvendinimas, pramogos, kelionės suprasti, kad požiūrį reikės keisti. Dažnai, kai kažkas nutinka, mes linkę užsikonservuoti ir laukti, kol viskas grįš į senas vėžias, bet taip laukiant galima ir nieko neišlaukti“, – įsitikinęs I. Laurs.

Pardavėjų ir vadovų treneris D. Čibonis savo mokymuose antrino, kad nereikia laukti, kol kažkas pasikeis, reikia imti ir veikti. Vienas iš būdų prisitaikyti prie nūdienos – atlikti pardavimus per vaizdo skambučius: „Šioje vietoje labai svarbu parduoti savo pokalbio temą, sudominti auditoriją bei pažinti jos poreikius.“

Lektorė, valdymo ir inovacijų agentūros vadovė dr. Ieva Adomaitytė-Subačienė mokymų metu teigė, kad inovatyvumas šių laikų rinkoje dažnai yra pervertinamas, o norint kažką sukurti svarbu pažinti vartotoją. Dabartinio vartotojo buitis ir būtis yra smarkiai pasikeitusi, tad sukurti kažką atliepiančio jo poreikius ne tik įmanoma, bet ir būtina.

„Svarbu suprasti, ko nori vartotojas. Su kuo jis gyvena, ką mato, ką jaučia, nes būtent tai formuoja lūkesčius. Šiais laikais, kalbant apie inovacijas, vertėtų kalbėti ne apie naujumą, o apie kitoniškumą, kuris sprendžia tam tikrus vartotojų poreikius“, – įsitikinusi mokymų lektorė.

Reikalinga optimizacija

Prisitaikymas svarbus ne tik kuriant naujus produktus ar perkeliant esamus į naują lygį. Šiais laikais tenka permąstyti ir rinkodaros galimybes, su mažiausiomis išlaidomis išspausti daugiausia rezultato. Kaip tai padaryti paprasčiau, savo įžvalgomis dalinosi rinkodaros specialistas Justinas Mikulskis.

„Rinkodaros biudžetai neaugo, o kaip tik susitraukė, tad labai dažnai agentūrose sprendžiama, kurį miestą rinktis rinkodaros plėtrai. Iš tiesų reikėtų pasianalizuoti duomenis, o ne rinktis aklai. Galbūt vertėtų įsivertinti konversijų lygį Lietuvoje ir pažiūrėti, kuris miestas gali atnešti daugiausia naudos“, – pavyzdį pateikė J. Mikulskis.

Anot pranešėjo, labai svarbu kreipti daug dėmesio į detales. Pandemijos akivaizdoje jos labai svarbios. Įtakos pardavimams ir pelnui gali turėti net mažiausių grafikos elementų perdėliojimas jūsų organizacijos tinklalapyje.

Optimizuoti būtina ne tik rinkodarą, bet ir visus įmonėje veikiančius procesus. Svarbu nuolat juos tobulinti ir tam gali praversti LEAN metodika, kurią mokymų metu pristatė įmonės „Nortus“ verslo vystymo vadovas Vaidotas Krencius. Anot pranešėjo, labai svarbu, kad metodai būtų kuriami remiantis sava ideologija ir principais, kitu atveju sprendimai nebus veiksmingi.

„Dar iki pandemijos organizuodavome ekskursiją į kitas LEAN taikančias įmones ir kai kuriuos procesus dalyviai bandydavo nusikopijuoti pas save. Pavyzdžiui, nusifotografuodavo darbuotojų idėjų lentą, kuri būdavo pilna užrašų, idėjų. Tokią pačią grįžę pasikabindavo pas save, tačiau, praėjus keletui dienų, o vėliau ir savaičių, lenta taip ir kabodavo tuščia. Kas nutinka? Mes nukopijuojame vizualias geras praktikas, tačiau nematome organizacijos principų ir kultūros, tad svarbu atsižvelgti į tai, kas vyksta savoje įmonėje“, – patarė V. Krencius.

Konkurencinė aplinka neturėtų būti primiršta

Konkurencija niekur nedingo, o galbūt priešingai – beveik visam verslui persikėlus į internetą, tik dar labiau sustiprėjo. Ilgainiui nutinka taip, kad turime daug panašių produktų ir paslaugų. Kaip sakė advokatų kontoros „Glimstedt“ advokatė G. Rimkūnaitė-Manke, konkurencija yra gerai, tik svarbu stebėti, kad nebūtų pažeidžiamos nuosavybės teisės. Anot jos, idėjos apsaugoti negali niekas, tačiau kai idėja virsta realiu produktu ar paslauga, jau galima kalbėti apie nuosavybės gynybą. 

„Kilus konfliktui, pirmiausia žiūrima, ar teisiškai yra registruota intelektinė nuosavybė. Po to žiūrima, ar naudojamas prekių ženklas, kokie autorių teisių objektai galbūt neteisėtai naudojami. Be to, vertinama ir tai, ar šalys turėjo verslo santykių, galbūt planavo kartu kurti verslą ir pan. Jeigu įrodoma, kad turima informacija buvo pasinaudota, tai jau būtų ne tik intelektinės nuosavybės pažeidimai, bet ir nesąžiningos konkurencijos požymiai“, – pabrėžė advokatė.

Kadangi idėjos apsaugoti jau neįmanoma, Valstybinio patentų biuro Pramoninės nuosavybės informacijos skyriaus vedėja Kristina Vilkienė patarė kuo anksčiau kaupti savo intelektinės nuosavybės turinį. Pranešėja rekomendavo dar iki starto apgalvoti juridinio asmens pavadinimą, prekių ženklų pavadinimus, vizualinius identitetus ir panašius niuansus, kad vėliau būtų paprasčiau gauti patentus ir apsaugoti savo verslą.

Pinigų yra

Konferencija augančiam verslui, matyt, neįsivaizduojama be finansinių aspektų apžvalgos. Dažnai jauni verslai, susidūrę su pirmaisiais sunkumais, kategoriškai teigia, kad bankai neskolina pinigų verslui. Vis dėlto banko „Luminor“ Finansinių konsultacijų skyriaus vadovė Diana Kačanauskaitė pabrėžė, kad skolinimas vyksta, tačiau pats besiskolinantis verslas privalo suvokti kiekvieną kartą vertinamas rizikas ir abipusę sandorio naudą.

„Skolintojai nefinansuoja to, ko neleidžia įstatymai. Visai kas kita, kai bankai atsisako finansuoti verslus, kur skolintojai mato riziką. Viena iš sričių, kurias vertina bankas, yra įmonės veiklos modelis. Skolintojas atsižvelgia į perspektyvas, pasaulines tendencijas, analitikų išvadas. Jeigu matomos tendencijos, kad veikla nepasiteisins, skolinama nebus. Kitas ne mažiau svarbus aspektas – įmonės ir vadovo istorija. Vertinami net įmonės konfliktai su partneriais, tiekėjais ir pan. Be to, vertinama esama situacija, įsipareigojimų vykdymas“, – atskleidė D. Kačanauskaitė.

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas tikino, kad verslai turi plačias galimybes investavimui gauti, ir nurodė fondus, kurie prie to prisideda. Be to, jis atskleidė ir ateities perspektyvas: „INVEGA nestovi vietoje ir kuria naujas finansų inžinerijos priemones verslui – netolimoje ateityje turėsime naujų paskolų formų jaunam verslui.“

Padėka partneriams

Nr. 1 žinių centras augančiam verslui dėkoja savo ilgamečiams draugams ir partneriams prisidėjusiems, kad šiemet sėkmingai įvyktų jubiliejinis augančio verslo forumas LAUNCH 2020.

Nuoširdi organizatorių padėka tenka bankui „Luminor“, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), advokatų kontorai „Glimstedt“, Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui, Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai, naujienų portalui „Delfi“, lanksčių biurų erdvei „Workland“, reklamos ir rinkodaros ekspertams „Mikulskis.lt“ bei spaudos profesionalams „Spaudos departamentas“.