2016 m. balandžio 25–26 d. Europos inovacijų ir technologijų institutas (EIT) į Budapeštą sukvietė žurnalistus, startuolius ir investuotojus iš visos Europos. Renginyje, kuris skambiai pavadintas „InnovEIT“, ne tik kalbėta apie inovacijų svarbą Europos Sąjungai bei visam pasauliui, bet ir apdovanoti patys perspektyviausi Europos technologiniai startuoliai. Prizą kaip potencialiai didžiausią socialinį pokytį atnešti galintis projektas laimėjo išskirtinis Švedijoje gimusio ir augusio Alleno Ali Mohammadi projektas „Hippogriff AB“. Jaunas mokslininkas jau sėkmingai išbandė savo sukurtą įrangą, galinčią labai paprastai nustatyti širdies darbo sutrikimus.

Didžiausias žudikas

Jaunasis verslininkas teigia, kad imtis tokio projekto nusprendė dėl labai asmeniškos ir labai skaudžios priežasties. Šeimoje nutikusi nelaimė nepaprastai sukrėtė, tad jis nusprendė ko nors imtis, kad panašių istorijų būtų kuo mažiau. „Mano motyvacija imtis šios problemos buvo gana asmeniška. Mano močiutė mirė būtent dėl širdies problemų. Ji dar buvo gana jauna – vos 61 metų. Maža to, iki tol ji neturėjo jokių problemų. Mane ir brolį, su kuriuo ir plėtojame projektą, tokia liūdna istorija paskatino atidžiau įsigilinti į šią problemą. Mes įsitikinome, kad didžioji problema yra ne pačios ligos, o vėlyva jų diagnozė. Laiku identifikavus problemą būtų galima išgelbėti milijonus gyvybių. Būtent tai padaryti ir yra mūsų tikslas“, – kalbėjo A. Mohammadi.

 

„Tavo motyvacijos šaltinis slypi visai kitur. Juk tave į priekį varo ne sėkmės perspektyva, o vizija, kurią susikuri savo galvoje.“

A. Mohammadi.

 

Jis pabrėžė, kad širdies ligos yra dažniausia mirties priežastis visame pasaulyje. Kiekvienais metais širdies ligos nusineša 17 mln. žmonių gyvybių. Vien Europoje šis skaičius siekia 4 milijonus. Tačiau, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, viena priežasčių, kodėl šie skaičiai tokie dideli, yra diagnostikos problemos. Daugybės mirčių būtų galima išvengti laiku nustačius ligą. Būtent šią problemą „Hippogriff AB“ ir bando spręsti. A. Mohammadi komandos tikslas – sukurti paprastą skenavimo aparatą, kuris galėtų būti kiekvienuose namuose. Jį užtektų tiesiog pridėti prie krūtinės ir sistema perspėtų, jeigu žmogui gresia kokios nors problemos. Kaip sako pats verslininkas, projekto programinė įranga jau sėkmingai veikia ir dabar įmonės tikslas – sukurti visiems prieinamą aparatinę įrangą.

„Iki šiol ligoninėse sėkmingai išbandėme programą su 500 žmonių. Norėjome įsitikinti, ar su savo programa galime greitai pateikti rezultatus, kuriuos gydytojas šiaip jau turėtų rinkti ilgai ir naudodamas visą seriją metodų. Bandymai buvo sėkmingi. Sugebėjome nustatyti daugelį sutrikimų ir parodyti, kad daugybė ilgai trunkančių tyrimų tampa nebereikalingi“, – teigė A. Mohammadi.

Dydis – konkurencinis pranašumas

Mokslininkas atskleidė, kad į priekį jį labai smarkiai varo asmeninė motyvacija. Kai esi asmeniškai suinteresuotas, kai labai nori pasiekti savo tikslą, niekas negali tavęs sustabdyti. Tai jis išskiria kaip pagrindinę projekto stiprybę, padėjusią surasti išeitis net iš sudėtingiausių situacijų.

„Man pavyko surasti mokslininkus, kurie labai stipriai prisidėjo prie to, kad geriau suprasčiau situaciją. Daug padėjo ir mano studijos užsienio universitetuose. Pavyzdžiui, Vokietijoje susipažinau su puikiu širdies chirurgu. Bendraudamas su skirtingais žmonėmis ir galvodamas apie savo tikslą, pradėjau sau kelti gerokai sudėtingesnius gyvenimo klausimus. Ką galėčiau padaryti, kad pasaulis taptų šiek tiek geresnis kitiems? Taigi pats projekto plėtojimas man buvo ne tik verslo perspektyva, bet ir savęs atradimas“, – tikino A. Mohammadi.

Gali kilti labai paprastas klausimas: nejaugi niekas iki šiol nebandė padaryti ko nors panašaus? Nejaugi didžiosios bendrovės nebando sukurti panašaus skenerio. „Perspektyva būti vieninteliems tokiems skamba labai patraukliai. Juk smagu būti pirmajam. Tačiau tiesa tokia, kad dideli rinkos žaidėjai jau ilgokai dirba su panašiais produktais. Tačiau rinka vis dar tuščia. Taip yra todėl, kad tai labai ilgas procesas. Mums prireikė ketverių metų tyrimų, kad sukurtume pirmąją programos versiją. Tai jau didelis pasiekimas. Mes žinome, kad esame teisingame kelyje. Tačiau žinome ir tai, kad didieji žaidėjai mus irgi vejasi“, – aiškino mokslininkas.

A. Mohammadi teigimu, tai, kad jo komanda mažytė, yra netgi savotiškas konkurencinis pranašumas. Taip, biudžetas mažesnis, mažiau galinčiųjų patarti, tačiau atsiranda galimybė dirbti lanksčiau, labiau susitelkti.

Motyvacija kyla iš vidaus

„Hippogriff AB“ įkūrėjas džiaugiasi tuo, kad jo idėja sulaukia labai daug teigiamų atsiliepimų. Ja susidomi ir investuotojai, ir tokios organizacijos kaip EIT, ir žiniasklaida. „Mums jau pavyko sulaukti pakankamai daug dėmesio. Tam padeda ir tokie konkursai kaip „InnovEIT“, kurie apie mus paskleidžia informacijos. Savaime suprantama, žinomumas projektui yra gyvybiškai svarbus. Juk žiniasklaidos priemonėmis gali susikurti savo reputaciją. Be žinomumo ir reputacijos inovacijos nevyksta. Tiesa sakant, čia ir visas skirtumas tarp išradimo ir inovacijos. Tam, kad išradimas taptų inovacija, reikia išmokti jį komercializuoti. Be žiniasklaidos pagalbos tai būtų labai sunku“, – sakė jis.

Ir prizai, kuriuos pavyksta laimėti, tampa savotišku patvirtinimu, kad komanda juda tinkama linkme. O kai žinai, kad eini teisingu keliu, lengviau ir sunkumus įveikti. „Aš manau, kad būtent nesėkmės baimė yra tas dalykas, kuris labai dažnai sulaiko žmones. Nesvarbu, ką darytum, kokioje srityje dirbtum, visada yra ir varžovo baimė. Tačiau esminis klausimas, ar leisi savo baimei tave sulaikyti. Pasiduoti visada lengviau, nei eiti toliau. Kita vertus, kai darai tai, ką tikrai mėgsti, tave sustabdyti nepalyginamai sunkiau. Tavo motyvacijos šaltinis slypi visai kitur. Juk tave į priekį varo ne sėkmės perspektyva, o vizija, kurią susikuri savo galvoje“, – teigė A. Mohammadi.