Kartais atrodo, kad gyvenime viskas vyksta tarsi pagal scenarijų. Panašiai nutiko Kęstučiui Narkevičiui ir Indrai Šliužaitei-Narkevičienei, kurių tandemas sukūrė ne tik šeimą, bet ir naują nedažnai pasitaikantį verslą. Jie – parduotuvės „Popieriaus stilius“ šeimininkai.

„Kodėl pasirinkote būtent tokį parduotuvės pavadinimą?“ – paklausiau verslininkų. Jie papasakojo, kad iš pradžių norėjo vadintis „Papper n Fashion“, tačiau vėliau sužinojo, kad įstatymai jiems to neleidžia daryti – reikėjo lietuviškos iškabos. Taip atsirado „Popieriaus stilius“.

„Popieriaus mada“ mums skambėjo nepriimtinai, todėl pasirinkome dabartinį variantą. Tiek lietuvišku, tiek anglišku pavadinimu norime parodyti, kad popierius gali būti stiliaus bei spalvų šaltinis ir per šventes, ir kiekvieną dieną. Be to, pradžioje mes galvojome ne apie Lietuvos rinką, todėl angliškas pavadinimas atrodė tinkamesnis pasirinkimas. Dabar jis mums padeda kurti parduotuvės įvaizdį mūsų šalyje bei svetur“, – pavadinimo atsiradimo istoriją pasakojo Kęstutis.

Šių dviejų žmonių istorija verčia susimąstyti ir paklausti savęs, ar tikrai padarei viską, kad turėtum tai, ko nori.

Kęstutis kilo iš Dusmenų kaimelio, esančio Trakų rajone. Į Vilnių jis persikėlė pradėjęs studijas Vilniaus pedagoginiame (dabar Edukologijos – aut. past.) universitete. Ten baigė bakalauro studijas. Vėliau porą metų studijavo Vilniaus Gedimino technikos universitete, tačiau inžinerijos studijų nebaigė. Galiausiai Vilniaus universitete įgijo verslo vadybos ir administravimo bakalauro diplomą.

Indra į Vilnių atvyko iš Kauno. Sostinėje ji studijavo Vilniaus dailės akademijoje ir ten, Tekstilės katedroje, tapo dizaino magistre. Kęstučio ir Indros bendras kelias prasidėjo dabar jau neegzistuojančioje reklamos agentūroje. Ten jie susipažino. „Dar studijuojant draugas pasiūlė išbandyti jėgas reklamos agentūroje. Man ten patiko, todėl bendrovėje dirbau ne vienus metus. Toje bendrovėje susipažinau su būsima žmona. Po kurio laiko abu perėjome į spaustuvę „Logotipas“. Joje dirbdami ir susituokėme“, – prisiminė Kęstutis.

Mintis atidaryti popieriaus parduotuvę kilo Indrai. „Prieš kurį laiką lankėmės Vokietijoje. Frankfurte vyko specializuota paroda. Ten būnant subrendo mintis, kad reikia sukurti internetinę popieriaus parduotuvę Lietuvoje. Grįžome ir nieko nelaukdami įgyvendinome savo mintis“, – prisipažino pašnekovė.

Anot parduotuvės įkūrėjų, pradžia buvo sunki. Verslui pradėti pora paskolos neėmė, naudojo asmenines santaupas. Be to, prieš imdamiesi nuosavo verslo Kęstutis su Indra paėmė paskolą butui įsigyti. Šis poelgis jiems iki šiol atrodo kaip viena didesnių klaidų. Pasak verslininkų, tai labai apsunkina verslo plėtrą.

„Dirbame dar tik pusantrų metų. Iš pradžių buvome radę žmogų, kuris dirbtų parduotuvėje, tačiau neseniai pasitarėme ir nusprendėme ten dirbti patys – kol viską sudėliosime taip, kaip norime. Dabar esame nedideli, bet turime viziją, kad kada nors turėsime didelę parduotuvę, kurioje žmonės ras viską, kas susiję su popieriumi ir jam apdoroti reikiama įranga bei priedais. Galbūt net papildysime asortimentą raštinės reikmenimis. Nors didžiausią dėmesį ketiname skirti daugiausia pajamų nešančiai sričiai – užsakymams iš vestuvių organizatorių, įmonių bei reklamos agentūrų. Pavyzdžiui, dar šiais metais, per ateinantį pusmetį, ketiname plėsti savo veiklą į Didžiąją Britaniją. Ten gyvenantys tautiečiai dažnai domisi galimybėmis įsigyti kvietimų įvairioms progoms. Beje, jie būna didesni nei vietinių. Skirtumas dažnai siekia net 50 procentų“, – apie ateities planus pasakojo Kęstutis.

Jis taip pat paaiškino, kad verslas, kuris padeda besirengiantiems vestuvėms, tikrai gali būti pelningas. Pasak verslininko, prieš porą metų Lietuvoje per metus įvykdavo apie 19 tūkst. santuokų. Vis dėlto, anot parduotuvės savininkų, turėti popieriaus ir žinoti, kad yra daug besituokiančių porų, neužtenka – reikia kūrybos.

„Jei pirkėjas kataloge neranda to, ką nori įsigyti, tai dar nereiškia, kad mes su juo iškart atsisveikinsime. Pirmiausia paklausime, ko jis nori, o tuomet, jei tik galėsime įgyvendinti sumanymą, sukursime jo trokštamą prekę“, – bendravimo su klientais paslaptimis dalijosi Indra.

Ji pasakojo, kad kartais tenka sėdėti ištisą naktį ir ruošti atvirukus, kartais būna etapų, kad kas antrą dieną verki. „Jei viskas klostytųsi taip, kaip nori, būtų daug lengviau. Tačiau dabar jau nėra kur trauktis, nors į ratus pagalius kaišioja vaikų ligos ir artimųjų netektys. Manau, svarbiausia yra pradėti. Tuomet netenki teisės sugalvoti begalės pasiteisinimų, kurie leidžia nieko neveikti. Kartais susimąstau, kad galėčiau dirbti samdomą darbą ir vargo nematyčiau. Gaučiau nuolatinį atlyginimą, galėčiau ramia galva imti nedarbingumo pažymą ir nesijaudinti, kad yra tiek dalykų, kuriais privalau pasirūpinti“, – papildė savo žmoną Kęstutis.

Vyro įsitikinimu, dabartinė padėtis nėra atsitiktinumas. Jau vaikystėje jis savo mamai sakydavo, kad užaugęs vilkės juodą kostiumą ir bus tas, kuris priima į darbą, o ne prašosi į jį. „Nors gyvename gana kukliai ir svajonė turėti daugiau laisvo laiko, pakeliauti po pasaulį dar neišsipildė, tikiu, kad ateityje ji virs realybe. Pažiūrėkite, juk aš jau su juodu kostiumu“, – optimizmo neslėpė pašnekovas.

Pakalbėjęs su tokiais žmonėmis susimąstai, kodėl daugiau žmonių nesiryžta įgyvendinti savo svajonių. Dažnai ieškoma priežasčių ar pateisinimų. Tačiau paklauskite apie juos 31 metų sulaukusių Kęstučio ir Indros: du vaikai, būsto paskola, artimųjų netektys, trumputės atostogos, bet jie vis tiek atkakliai siekia savo, o „bzn start“ skaitytojams linki nenustoti svajoti. Anot Kęstučio ir Indros, be svajonių nebus ir realių rezultatų.