Šiuo metu Kaune gyvenanti Iveta Oželytė (29) pasakoja, kad kaip kiekvienas žmogus ieškojo savęs ir vis suko galvą, ką galėtų veikti gyvenime. „Man nepatiko dirbti kažkam. Nemėgstu, kai pažada ir netesi, kai tave net šiek tiek išnaudoja. Norėjosi kūrybinio darbo, nuosavos veiklos, kuri teiktų malonumą ir netrukdytų šeimai“, – sako ji.

Norų brandinimo procesas užtruko, kol daugiau nei prieš metus I. Oželytės vyro sesuo pradėjo ruoštis savo vestuvėms. „Tada aš nušvitau kaip saulė, nors mano pagalbos buvo atsisakyta, suspirgėjau ir stebėjau procesą iš šalies. Iškart po vestuvių pradėjau rašyti savo tinklaraštį“, – prisimena pašnekovė, kurios pagrindine veikla tapo prieš metus sukurtas „Noriuisteketi.lt“.

Visada spirganti

Jauna mergina iš karto po Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos baigimo nežinojo, ką norėtų studijuoti. „Buvau sutrikusi. Galvoje kilo tikras sąmyšis. Prisimenu, nuvažiavusi į stojamuosius, tuometiniam draugui leidau surašyti dalykus, kur stosiu. Aš tada visiškai nežinojau, ko noriu, tačiau abu įstojome į Socialinių mokslų kolegiją Klaipėdoje. Tuo metu buvo siūloma nauja specialybė – tarptautinio verslo vadyba. Neįsivaizdavau, kas tai per dalykas, bet man labai patiko. Ten sutikau puikių žmonių, turėjome nuostabius dėstytojus“, – prisimena I. Oželytė.

 

„Pradėjau tuo gyventi, tai sapnuoti. Nežinau, ką daugiau galėčiau veikti ir kur geriau pasirodyti nei čia.“

I. Oželytė

 

Būdama aktyvi, ji nuo mokyklos laikų dalyvavo įvairioje veikloje, kone kasmet būdavo išrenkama klasės seniūne, o vėliau tapo ir mokyklos mokinių tarybos pirmininke. „Nuoširdžiai mėgau šią veiklą. Dar iki šiol jaučiu didelius sentimentus savo miesteliui, mokyklai ir savo klasei. Šiemet planuoju dešimties metų baigimo susitikimą ir labai laukiu“, – atskleidžia pašnekovė, mėgstanti būti įvykių sūkuryje.

Viliojantys renginių užkulisiai

Vietoje nenustygstanti mergina pirmąją vasarą po mokyklos baigimo kibo padirbėti Šventojoje – talkino savo draugui – renginių organizatoriui. „Buvau asistentė ruošiant koncertus „Kelio į žvaigždes“ atlikėjams. Man labai patiko ši veikla, užkulisiai. Tada pirmą kartą atsikandau renginių duonos, todėl dabar suprantu, ką reiškia darbas šioje srityje“, – pasakoja I. Oželytė, vėliau dar dirbusi ir pardavėja.

Svajodavo ne tik apie savo vestuves

Iškart po vyro sesers vestuvių mergina pradėjo rašyti savo tinklaraštį. Ji pabrėžia, kad ši šventė nebuvo pirmoji, kuri suteikė jai įkvėpimo. „Vestuvėmis domėjausi jau daug metų. Gal nuo pat mokyklos baigimo, nes pradėjau svajoti apie savąsias ir su smulkmenomis vis mintyse bei užrašuose planuodavau kaskart pagal naujausias tendencijas. Domėjausi naujovėmis, kainomis, visada turėdavau ką patarti draugėms, kurios ruošdavosi savo šventei, – pasakoja dabar jau ir pati savo vestuves atšventusi jauna moteris, kuriai visuomet patiko rašyti. – Bandau tai daryti nuoširdžiai, norėdama padėti nepasiklysti dideliame informacijos sraute, išvaduoti žmones iš galimų nesėkmių.“

Kur nuvedė tinklaraštis?

Draugė, kuriai parodė tai, ką rašo, pastūmėjo I. Oželytę pasidalyti ir su kitais. Ji patyrė malonų šoką, kai per labai trumpą laiką sulaukė ne tik paprastų žmonių, kurie domisi vestuvėmis ir nori sužinoti informacijos, bet ir atstovų iš vestuvių verslo pasaulio atsiliepimų. Tai įkvėpė dar labiau gilintis bei mokytis, tobulėti šioje srityje, tad ji lankė įvairius kursus, konferencijas. „Per metus mano informacijos kiekis išaugo daug kartų. Kasdien skiriu nemažai laiko naujovių paieškoms, ieškau atsakymų, kurie rūpi planuojantiesiems vestuves“, – sako pašnekovė, kuriai vestuvių koordinavimas tapo mėgstamiausiu užsiėmimu. Tarsi savaime atsirado ir pirmosios poros, kurios ją susirado ir paprašė planuoti vestuves. „Pradėjau tuo gyventi, tai sapnuoti. Nežinau, ką daugiau galėčiau veikti ir kur geriau pasirodyti nei čia, – atvirauja I. Oželytė. – Susiradau puikių draugų – vestuvių pasaulio atstovų, kurie dar labiau mane pastūmėjo į šią veiklą. Neseniai sutikau merginą, kuri pasisiūlė dirbti kartu, ir aš mielai ją priėmiau į savo glėbį. Pagalbos man tikrai reikia.“

Veikė tyliai

Kur ją neša svajonės, pašnekovė ilgą laiką delsė prasitarti net vyrui. Vienu metu puse lūpų apie galimybę imtis vestuvių planuotojos veiklos užsiminė anytai, tačiau ji įvertino gana priešiškai. „Tik aš esu tokia, kad veikiu tyliai, kol pasiekiu savo. Nebūtina visiems pasakoti. Vyras apie mano veiklą suprato tik tada, kai nusitempiau jį į Palangoje vykstantį Vestuvių verslo kongresą, o per pusryčius netyčia sutikome „Vestuvių“ žurnalo leidėją. Vyras tada su didžiule nuostaba stebėjo pokalbį ir išėjęs pasakė: „Tai tu tikrai išmanai šiuos dalykus?“ Dabar I. Oželytė džiaugiasi pačių artimiausių žmonių pritarimu: „Jie geriausiai supranta, kad tai yra mano dalykas.“

Į savo verslą vestuvių žinovė kol kas daug neinvestavo, daugiausia išlaidų sako skirianti žinioms gilinti: mokymams, seminarams. „Viską bandau užsidirbti pati, nes nesinori nuo ko nors priklausyti, bet investuoti tikrai yra kur“, – tikina ji.

Neapsakomas malonumas išgirsti prašymus

Vestuvių planuotoja entuziastingai žavisi tuo, ką daro. Jai patinka kasdien sutikti naujus žmones. Bendrauti. Sužinoti naujovių ir nuolatos žengti pirmyn. Galimybė pasidalyti savo žiniomis su kitais. „Čia esi reikalingas. Visada norėjau, kad kas nors paskambintų ir sakytų: „Iveta, ar gali man padėti?“ Aš su tokia laime priimu tuos prašymus ir visada labai stengiuosi duoti geriausią atsakymą. Tai neapsakomas malonumas“, – džiaugiasi I. Oželytė.

Mintys sukasi ir naktį

Geras emocijas moteriai tenka derinti su sunkumais: „Tai nelengvas psichologinis darbas, keliantis įtampą, stresą, jaučiu didžiulę atsakomybę žmonėms. Ne tik tiems, kuriems planuoji, bet ir tiems, kuriuos samdai. Pašnekovės teigimu, šis darbas nėra toks, į kurį iš ryto nueini ir vakare grįžti. „Smegenys dirba visu pajėgumu visą parą. Būna, kad naktį nubudusi negaliu užmigti, nes galvoje įsijungia minčių kompiuteris.“ Kitas trūkumas, kad planuoti tenka ne tik vestuves, bet ir savo pačios ar šeimos gyvenimą metams ar net dvejiems į priekį. „Jau teko atsisakyti ir kai kurių šeimos švenčių, nes suplanuotos vestuvės. Tenka susitaikyti su tuo, kad vasarą atostogų nebebus, savaitgalio nepraleisi su vyru ir vaikais“, – prisipažįsta ji.

Verslo naujokė pabrėžia, kad vestuvių rinkoje didžiulė konkurencija, todėl tik darbo rezultatai ir reklama iš lūpų į lūpas padeda eiti pirmyn.

Gera, kai visa dienotvarkė užimta

Netikėtų įvykių griūties I. Oželytė išvengia kruopščiai viską planuodama, jai patinka stabilumas ir žinojimas, ką veiks rytoj ar kitą savaitę. „Man patinka, kai mano dienotvarkė visiškai užpildyta. Nors pavargstu, bet jaučiu malonumą. Kita vertus, pliusas, kai dienotvarkė priklauso nuo tavęs pačios. Aš esu savo dienos vadė“, – sako ji.

„Jei savo darbe įžvelgi daugiau minusų nei pliusų, vadinasi, tai ne tavo sritis, – teigia vestuvių planuotoja ir skatina ieškančiuosius savojo verslo nenuleisti rankų: – Svarbiausia negalvoti, kaip uždirbti pinigų, o galvoti, kaip padėti kitiems ir tai padaryti gerai. Įvertinimas vienaip ar kitaip ateina su laiku.“