Bardas, matyt, yra geriau žinomas muzikos mėgėjams, perkopusiems bent per 30 m. Būtent šis švedas kartu su grupe „Army of Lovers“ 10-ajame XX a. dešimtmetyje šturmavo Europos ir Pietų Amerikos radijo stočių geriausių dainų sąrašų viršūnes. Tie, kas aktyviai nesekė šios ekstravagantiškos asmenybės gyvenimo pokyčių, greičiausiai nustebs sužinoję, kad dabar jis yra gerbiamas interneto sociologas, kurį viso pasaulio universitetai kviečia skaityti pranešimų apie gyvenimą ir verslą šiuolaikiniame pasaulyje.

Nors į paskaitas jis ateina mūvėdams šortus, nuomonė, kurią interneto sociologas išsako savo pranešimuose ir knygose, yra gerbiama daugelio. Tad Vilniuje vykusio „Swedish Business Awards“ renginio organizatorių sprendimas pakviesti A. Bardą skaityti pagrindinio pranešimo nestebina. Švedas padarė tai, ko buvo ir tikimasi. A. Bardo išsakytos mintys nusirito per visus Lietuvos žiniasklaidos kanalus. Kaipgi kitaip – jis tvirtino, kad Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis bus vienos labiausiai pasiturinčių valstybių pasaulyje, o jose gyvenantys žmonės kalbės angliškai.

Įžvalgos su tvirtu pagrindu

Skambios ir daug dėmesio sulaukiančios A. Bardo kalbos jau nestebina. Nors ir nesiekia būti dėmesio centre, ekstravagantiški poelgiai bei idėjos seniai tapo jo skiriamuoju ženklu.

Norintys išsamiai susipažinti su šio futuristo mintimis turėtų skaityti jų parašytą trijų knygų rinkinį „The Futurica Trilogy“.

Pirmojoje knygoje, pavadintoje „The Netocrats“, kalbama apie technologijų daromą įtaką žmonijai. Antrojoje, kuri vadinasi „The Global Empire“, pasakojama, kaip pasaulis atrodys netolimoje ateityje, kur nacionaliniai valstybių interesai pereis į globalią areną, o tradicinės politinės ideologijos nesugebės paaiškinti pasaulyje vykstančių procesų. Na, o trečia trilogijos dalis „The Body Machines“ pristato idėjas, kurios nupasakoja, ką reiškia būti žmogumi technologijų neatpažįstamai pakeistame pasaulyje.

Idėjos – svarbiau už pinigus

Taigi švedas apie verslą ir pinigus išmano tikrai nemažai. Ne veltui jis yra vienas populiariausių verslo pranešėjų savo šalyje. O 2005 m. A. Bardas buvo net išrinktas vienu iš 10 šviesiausių protų Švedijoje.

Verslininkai būtinai turėtų pasidomėti šio skandinavo idėjomis. Net jei jos nėra tiesiogiai susijusios su šiuo metu jų plėtojamu verslu, gautos žinios gali padėti pamatyti naujų galimybių, apie kurias anksčiau nepagalvota.

Pavyzdžiui, A. Bardas teigia, kad verslo pasaulio atstovai dažnai daro klaidą manydami, kad pirmoje vietoje yra technologija ir ekonomika. Anot švedo, daug svarbiau yra istorija ir psichologija. Būtent jos ateityje padės rasti klientų, draugų ir žmonių, su kuriais bus komunikuojama. Suprasti, kaip veikia technologija, yra ne taip svarbu. Daug svarbiau yra žinoti, kaip reikia bendrauti su žmogumi ir kaip veikia jo mąstymas, kuriam įtaką daro dar gana naujas reiškinys – internetas.

Pasak Stokholmo ekonomikos mokyklos lektoriaus, internetas nėra geras ar blogas reiškinys – tai tiesiog revoliucija. Jis žmonėms suteikė galimybę bendrauti horizontalioje plotmėje. Dabar jie komunikuoja be tarpininkų. Naujos technologijos eliminavo žiniasklaidos, kompanijų ir kitų didelių organizacijų diktatūrą. Dabar žmonės patys gali diktuoti tendencijas ir burtis į bendruomenes.

Didžiausias iššūkis toms bendruomenėms – milžiniškas informacijos kiekis, su kuriuo tenka grumtis visiems. Ateityje bus dar sudėtingiau, nes informacijos dar daugės.

Tik įsivaizduokite, žmonija per 2008 m. sukūrė tiek informacijos, kiek jos buvo sukurta per visą žmonijos istoriją. Taigi viskas priklausys nuo to, kaip efektyviai galima bus atsirinkti tinkamus dalykus ir perduoti reikiamą informaciją reikiamiems žmonėms. Vienas verslininkas bus pranašesnis už kitą tik todėl, kad žinos daugiau.

Anksčiau verslas uždirbdavo pasitelkdamas industriją, tačiau dabar daugelis fabrikų yra perkelti į Aziją. Vadinasi, jie nėra labai svarbūs mums. Šiais laikais Vakarų civilizacijoje pinigai atsiranda iš masinio informavimo priemonių (angl. mass media). Jos yra viskas, ką tik matome aplink. Pavyzdžiui, jei perkame buteliuką mineralinio vandens, jo reali vertė yra keli centai, tačiau kainuoja mums net kelis litus. Tokią jo vertę nustato masinio informavimo priemonės.

Anot A. Bardo, tai yra geras pavyzdys, parodantis, kad šiais laikais didelis kapitalas nesuteikia galios. Didelės pinigų sumos reikėjo anksčiau. Dabar viskas paremta gaunamu dėmesiu, kurį sudaro žinomumas, patikimumas ir reputacija. Vadinasi, jei nori, ką nors nuveikti gero, turi būti pastebėtas ir teigiamai įvertintas kitų. Jei šis procesas sėkmingai vyksta, tuomet niekas nesukliudys įgyvendinti idėjų.

Idėjos nekainuoja. Paleisti „Facebook“ nekainavo nieko. Tik vėliau atsirado tų, kurie norėjo užsidirbti pasinaudodami idėja. Tad šiuolaikinė ekonomika yra idėjų, o ne pinigų ekonomika. Joje rizikos kapitalo turintys žmonės velkasi visa ko gale. Vieni, neturėdami idėjų, jie negali nieko padaryti.

Remdamasis tokiomis savo idėjomis A. Bardas siūlo naują terminą – netokratai. Tai žmonės, kurie, anot jo, valdo šiuolaikinį pasaulį. Jie yra aktyvūs internete. Ten jie turi sukūrę didelį pažinčių tinklą, kuriame nuolat vyksta daugiapusė komunikacija. Pastarosios rezultatas – naujos idėjos, nauji projektai ir nauji darbai.

Na, o tie, kurie internete naršo tik tam, kad pasižiūrėtų juokingus vaizdelius, yra naujoji žemiausia socialinė klasė. Jie nieko nekuria, nemezga ryšių – tik vartoja.

Bardo manymu, internetas yra džinas, kurį žmonija išleido iš butelio ir dabar turi išmokti su juo gyventi. Jie nesitikėjo, kad internetas taps savarankišku dariniu, dėl kurio išnyks tradicinis žmogaus identiteto pojūtis, o su juo dings ir valstybės. Dabar retas eitų į karą ir ryžtųsi mirti už savo šalį. Taip yra todėl, kad žmonės save suvokia kur kas plačiau. Jie save laiko pasaulio dalimi. Nesvarbu, kad dažnai tai būna virtualusis pasaulis, kuris yra svarbus, nes šiuolaikiniai žmonės gyvena fiziniame ir virtualiajame pasauliuose vienu metu.