Kad ir kokia gera būtų verslo idėja, tolesniam sėkmingam verslui vykdyti vien tik jos neužtenka. Svarbūs tampa ir kiti kriterijai, į kuriuos naujokai versle privalo atkreipti dėmesį. Kokie šie kriterijai ir kaip pataikyti tiesiai į dešimtuką su savo verslo idėja? Į šiuos klausimus atsakymų bus ieškoma jau kovo 28 d. „Business Drive #6“ renginyje „Kaip pataikyti su verslo idėja į dešimtuką?“. Apie skirtingus veiksnius, lemiančius ne tik sėkmingą verslo pradžią, bet ir tolesnę jo eigą, kalbamės su renginyje pranešimus skaitysiančiais pašnekovais.

Laikas ir vieta

Paulius Valatkevičius (nuotr. dešinėje), startuolių „Dalinuosi.lt“ ir „Dealoyal“ įkūrėjas, savo antruoju bandymu sugebėjo verslą vystyti daug sėkmingiau ir greičiau. Pašnekovas iš asmeninės patirties sako, kad kuriant verslą svarbiausi veiksniai yra laikas ir vieta. „Dalinuosi.lt“ buvo tinkamu laiku, gal šiek tiek vėluojant paskui pasaulinę dalijimosi ekonomikos revoliuciją, bet su antruoju veiksniu (vieta) stipriai prašovėme. Tuomet save įtikinėjome, kad Lietuvoje tik išbandome platformą ir greitai startuosime užsienyje, tačiau viskas užtruko ilgiau. Baigėsi ir jėgos, ir pinigai“, – nesėkmingą pirmojo verslo patirtį prisimena P. Valatkevičius, tačiau taip pat priduria, kad platforma „Dalinuosi.lt“ jau sugebėjo atsistoti ant kojų ir netrukus atsinaujins naujam startui. Atsižvelgęs į minėtus veiksnius, P. Valatkevičiaus ėmėsi kito verslo. „Dealoyal“ leidžia, užregistravus savo banko kortelę, naudotis visomis lojalumo kortelėmis naudojant tik vieną. Šis projektas sukurtas laiku ir vietoje. Daugiau apie jo sėkmę ir augimą P. Valatkevičius atskleis skaitydamas pranešimą „Kaip pavyko užsukti antrą verslą su daug spartesniu augimu?“.

Skaičiai ir konkurentai

 

„Jei norite turėti verslą, turite būti fiziškai tam pasirengę.“

A. Strumskis.

 

„Verslo angelų fondo I“ partneris Arvydas Strumskis (nuotr. kairėje) teigia, kad nesudėtinga įsitvirtinti bet kokiame verslo sektoriuje, jei gali pasiūlyti, ką nors unikalaus ir įdomaus. O paprasčiausias būdas neapsirikti su idėjos sėkme – skaičiuoti. „Reikia skaičiuoti. Imti realistinius scenarijus ir pritaikyti juos sau. Tai yra paprasta“, – įsitikinęs A. Strumskis. Jis taip pat priduria, kad dažniausiai verslo naujokai blogai skaičiuoja ir neįvertina tų veiksnių, kuriuos gali įvertinti: „Pavyzdžiui, ką daro konkurentai ir panašios srities specialistai užsienyje, kaip jie tai darė, kaip sprendė tam tikras problemas.“

Arvydas Plėta (nuotr. dešinėje), SEB banko Baltijos šalių verslo inovacijų vadovas, antrina, kad svarbu įsivertinti ir tai, kaip Jūsų idėja padės būsimui klientui. „Klientui nereikia Jūsų produkto, klientui reikia jo problemos sprendimo. To neįvertinus yra labai sunku. Jei jūsų sprendimą klientai naudos kasdien – jūs jau padėjote pamatą pelningam verslui, jei rečiau, galvokite, ką galite pakeisti“, – įsitikinęs A. Plėta.

A. Strumskis taip pat priduria, kad pradedantieji dažnai neįvertina ir savo fizinio pasirengimo: „Dažnai naujokai sako, kad jie dirbs daug ir sunkiai, bet jie nesupranta, ką tai iš tikrųjų reiškia… Apskritai, pastebėjau tendenciją, kad mėgstame pradėti ir nebaigti darbų, trūksta disciplinos. Todėl jei norima turėti verslą – turite tam būti pasirengę fiziškai.“

Sutartys ir teisės aktai

Koją sėkmingai verslo idėjos plėtrai gali pakišti ir nesirūpinimas teisiniais dalykais. Advokatų profesinės bendrijos „SPC Legal“ partneris, advokatas Mindaugas Rimkus (nuotr. kairėje), skaitysiantis pranešimą „Kaip neužlipti ant grėblio pradedant verslą? Teisiniai aspektai“, sako, kad kiekvienam verslo naujokui svarbu iš pat pradžių pasirinkti teisinę formą: ar jų verslas bus mažoji bendrovė, ar uždaroji akcinė bendrovė, ar kita pasirinkta forma. Taip pat svarbu komandoje pasidalyti pareigomis ir vaidmenimis, kas ką daro ir kas už ką atsakingas. „Kad paskui būtų aišku, kaip tą milijoną dalyti“, – juokiasi advokatas. Jis taip pat pataria, priimant naujus žmones į komandą, nepulti dalyti akcijų kaip darbo užmokesčio, nes sėkmės atveju tokie sprendimai atsieina labai brangiai. „Apskritai siūlau visiems skirti pakankamai dėmesio teisinių dokumentų raštvedybai. Dažniausiai, pavyzdžiui, programuotojai mano, kad jiems svarbu žinoti, kaip tik programuoti, kokį kodą parašyti, bet teisinių dalykų kalba kuriant verslą yra ne mažiau svarbi“, – įsitikinęs M. Rimkus.