W. Shakespeare’as, Džeimsas Bondas, Šerlokas Holmsas, „The Beatles“, arbata su pienu, džentelmenai, rūkas, lietus ir karalienė – visa tai mus nukelia į Didžiąją Britaniją. O štai po penkiasdešimties kilometrų kelionės povandeniniu eurotuneliu galvoje ima suktis vynas, sūris, Kanų kino festivalis ir, žinoma, svaigūs kvepalų aromatai – svarbiausi Prancūzijos atributai. Ar Šimtametį karą išgyvenusios ir aršiai futbolo aikštėje besigrumiančios šalys konkuruoja ir verslo etiketo bei kultūros tradicijomis?

Prancūzija

Stereotipai ir mitai

Vienas plačiausiai paplitusių mitų – kad prancūzai nemoka anglų kalbos, o jeigu ir moka, tai tyčia ja nešneka. Statistikos duomenimis, net 75 proc. 11–51 metų prancūzų gali pasigirti anglų kalbos žiniomis ir neatsisako ją vartoti bendraudami su užsieniečiais, tačiau jiems malonu, jeigu svečiai išmoksta bent kelis žodžius prancūziškai.

Dar populiaru manyti, kad prancūzai yra nepasotinami sūrio ir vyno vartotojai. Kaip rodo statistika, Prancūzija yra trečia didžiausia sūrio gamintoja pasaulyje (po JAV ir Vokietijos), tačiau pirmauja kaip eksportuotoja, o pagal sūrio vartojimą užima antrą vietą po Graikijos.

Vyno instituto duomenimis, prancūzai užima antrą vietą (po JAV) kasmečiame vyno vartojimo reitinge ir tik nežymiai lenkia italus, tačiau jo pagamina daugiausia pasaulyje.

Verslo kultūros ypatumai

Formalumai ir pagarba yra pagrindiniai verslo kultūros principai. Pasipūtimą ir polinkį perdėti prancūzai verslininkai mano esant naivumo, pagyrūniškumo ir kategoriškumo požymiais. Prancūzai vertina verslo partnerius, kurie pateikia logiškus argumentus ir geba suvokti perspektyvas, todėl labai mėgsta debatus.

Prancūzai yra nubrėžę griežtas ribas tarp verslo ir asmeninio gyvenimo, todėl nepripažįsta familiarumo ir draugysčių. Labiausiai puoselėjamos vertybės yra padorumas, mandagumas, pagarba, privatumas, individualumas ir taisyklių bei normų laikymasis.

Verslo etiketas

Verslo susitikimai pradedami ir palydimi greitu rankos paspaudimu, lengvai ją sugniaužiant. Vyrai turėtų parodyti iniciatyvą sveikindamiesi su moterimis.

Vizitinėmis kortelėmis keičiamasi prisistačius, bet nesilaikant griežtų ritualų. Norint sulaukti palankumo vienoje kortelės pusėje informaciją vertėtų pateikti prancūzų kalba.

Visa susitikimo darbotvarkė ir dokumentai turi būti preciziškai parengti, detalūs, sveikintina, jei medžiaga pateikiama ir prancūziškai.

Vyrauja konservatyvus aprangos kodas: vyrai dažniausiai vilki tamsių spalvų drabužius, moterys – šviesesnių tonų.

Diskutuojant tiesiog privalomas tiesioginis akių kontaktas, be to, nedera užimti vietos anksčiau, nei bus pasiūlyta. Kreipiantis vartojami titulai ir pavardės, vardais kreipiamasi tik artimų draugų ir šeimos rate. Netgi kolegos, privačioje erdvėje vienas į kitą besikreipiantys vardu, viešumoje turėtų kreipti pavardėmis. Akademiniai laipsniai ir titulai yra itin reikšmingi, todėl turėtų būti vartojami prideramai.

Į moteris, vyresnes nei 18 metų, tiek ištekėjusias, tiek ne, kreipiamasi „madame“ (jeigu nenurodyta kitaip). Pirštais rodomas ženklas „ok“ reiškia nulį, o pirmąjį atitinka sugniaužtas kumštis su iškeltu į viršų nykščiu.

Pasijuokime

Prancūzija. Keliu važiuoja automobilis. Prie vairo sėdi pagyvenęs verslininkas, o šalia – jaunutė sekretorė. Staiga automobilis sustoja. Verslininkas galvoja: „Kaip solidus žmogus turėčiau išsikviesti techninę pagalbą, o kaip vyras turiu pats pabandyti išsiaiškinti gedimą.“

Verslininkas išlipa iš automobilio ir palenda po juo. Jaunutė sekretorė mąsto: „Kaip blondinė turiu pasilikti automobilyje, bet kaip sekretorė turiu būti su šefu.“ Ji taip pat išlipa ir palenda po automobiliu.

Staiga pasirodo policininkas ir eidamas pro šalį svarsto: „Kaip tikras prancūzas turėčiau apsimesti, kad nieko nevyksta, bet kaip policininkas tiesiog privalau pranešti, kad automobilį jau seniai kažkas nuvarė.“

Didžioji Britanija

Stereotipai ir mitai

Labai paplitęs stereotipas, kad britai yra sporto aistruoliai. Tai padarė įtaką net ir verslo kalbai – vartojama daug iš sporto pasaulio atkeliavusių idiomų, tokių kaip „išmesti kamuolį“, t. y. padaryti klaidą ar ką nors nuvilti. Lygiai taip pat britų verslininkai dažnai buriasi į sporto bendruomenes, pavyzdžiui, jachtų ar golfo klubus.

Dar vienas stereotipas, esą britai yra aistringi arbatos su pienu vartotojai. Nors jos gėrimo ceremonijos ir popietinė arbatėlė turi gilias tradicijas, verslo pasaulyje jos nėra plačiai propaguojamos, o britų verslininkai darbe apskritai dažniau renkasi gaiviuosius gėrimus.

Vienas įdomiausių mitų yra susijęs su britų pomėgiu stoviniuoti eilėse. Iš tiesų taip nėra, jie, kaip ir dauguma kitų tautų atstovų, mielai rinktųsi spartesnę atsiskaitymo ar savitarnos kasą, tačiau susidarius eilėms stengiasi nesinervinti ir kontroliuoti savo emocijas.

Verslo kultūros ypatumai

Verslininkai dažniau domisi trumpalaikiais rezultatais nei ilgalaikėmis perspektyvomis. Verslo savininkas ar vadovas prisiima trenerio vaidmenį ir stengiasi motyvuoti savo darbuotojus.

Nors propaguojamas komandinis darbas, vyrauja stiprus individualumo kultas. Dar labai svarbi hierarchija, todėl į pasitarimų kambarį pirmiausia įeina ir pristatomas aukščiausias pareigas einantis asmuo.

Kadangi sprendimai priimami ganėtinai lėtai, verslo partnerių nevertėtų skubinti. Įprasta, kad asmuo būtų pristatytas, o ne padarytų tai pats. Nereikia pamiršti ir to, kad humoras – neatsiejama britų verslo kultūros dalis.

Dokumentai nepriimami e. paštu ar faksu, išskirtinai tik pašto tarnybomis. Didžioji dalis svarbių sprendimų priimami susitikimuose. Įžeidimu ir nepagarba laikomi pašnekovų ar susitikimo pertraukimas mobiliojo telefono skambučiu.

Verslo etiketas

Pasisveikinant ir atsisveikinant spaudžiamos rankos moterims, vyrams ir netgi vaikams, jeigu dėl tam tikrų priežasčių jie dalyvauja verslo susitikime. Rankos paspaudimas yra lengvas. Moterys ranką vyrams ištiesia pirmos. Kreipiamasi pavarde su titulais, kol britai paprašo kreiptis vardu.

Kadangi itin vertinama asmeninė erdvė, derėtų vengti prisilietimų. Nepertraukiamas akių kontaktas laikomas nepagarbiu spoksojimu. Itin vertinamas punktualumas. Prie verslo diskusijų pereinama po kelių minučių malonaus pokalbio bendromis temomis.

Formalumai ir protokolo laikymasis yra griežtas, o ypač Londone. Susitikimas dažniausiai turi vieną konkretų tikslą ir planuojamas iš anksto. Prezentacijos turi būti išsamios. Dovanos verslo bendradarbiavime nėra priimtinos.

Itin svarbu, kad pranešimuose ir dokumentuose būtų vartojama išskirtinai britų, o ne amerikiečių kalba.

Pasijuokime

Karo lauke stovi dvi armijos, muškieta į muškietą.

– Ponai, šaukite pirmieji, – maloniai pasiūlo Prancūzijos muškietininkų leitenantas.

– Ne, ponai, jūs šaukite pirmieji, – nesutinka anglai.

– Ką jūs, šaukite, – nenusileidžia prancūzas.

– Ne, jūs pirmieji, – prieštarauja anglai.

– Ponai, o gal vis dėlto šaukite? – tvirtai laikosi prancūzų leitenantas.

– Ne, gerbiamieji, negali būti nė kalbos. Jūs pirmi šaukite, – savo tęsia anglai…

Ėjo 86-ieji Šimtamečio karo metai…