Net su žiburiu nerasi tokių panašių, puikiai sutariančių, bet aršiai konkuruojančių tautų kaip gruzinai ir armėnai. Juk vykstant į Gruziją, dar nepasiekus Armėnijos, prasideda gyvenvietės, kuriuose gyvena tik armėnai, turintys Gruzijos pilietybę ir nekalbantys valstybine kalba. Jeigu armėnų ir gruzinų paklaustume, kam priklauso autorių teisės į arbūzus, šašlykus, vyną ar geriausius tostus, jie nedvejodami pirštu bestų į saviškius. Bet kad ir kiek panašumų rastume, nesunku išskirti unikalių, konkrečiai tautai būdingų bruožų.

Gruzija

Verslininko portretas

Gruzijoje klesti ir smulkusis, ir stambusis verslas. Verslo pasaulyje aktyviai dalyvauja tiek vyrai, tiek moterys, atitinkamai 60 ir 40 proc. Daugiau nei pusė verslo įmonių priklauso prekybos sektoriui, taip pat populiarios statybų, transporto paslaugų veiklos sritys. Tikėtina, kad dauguma pradedančių verslininkų šiuo metu svarsto galimybę žengti į turizmo sektorių.

Vidutinį Gruzijos verslininką sunku apibūdinti pagal amžių, nes šioje šalyje verslą pradėti labai lengva, o išlaikyti sunku. Be to, Gruzija pasižymi žemais korupcijos rodikliais ir vertinama kaip viena palankiausių verslui valstybių.

Stereotipai ir mitai

Vienas plačiausiai, o ypač po Europą paplitusių mitų apie gruzinų tautą, o kartu ir verslininkus – kad jie linkę į homoseksualumą. Lankantis šioje šalyje lengva įsitikinti, kad čia vyriška draugystė itin vertinama ir dažnai lydima europiečiams sunkiai suvokiamais apsikabinimas, pakštelėjimais į skruostą ar netgi į lūpas. Tokios vyriškos draugystės, kurią jie labai vertina ir brangina, normos.

Kitas plačiau paplitęs mitas – kad gruzinai neįsivaizduojami be kepurės, liaudiškai vadinamos furažke. Aišku, nesitikėkite, kad į biurą ar susitikimą Gruzijos verslininkas ateis su tokiu aksesuaru. Priešingai, jie skiria ypatingą dėmesį savo, kaip verslininkų, įvaizdžiui.

Verslo kultūros ypatumai

Gruzijos verslininkai pirmenybę teikia pojūčiams, o ne faktams, todėl dažnai nutylima dalis tiesos, jeigu tai yra blogos naujienos, o jausmingumas yra sveikintinas aptariant negatyvius dalykus. Siekdami užmegzti verslo santykius gruzinai dažnai yra linkę sutikti su partnerių požiūriu, net jei mato, kad jis neteisingas.

Vienas iš verslo kultūros manifesto principų yra atsakyti į neigiamą klausimą teigiamai. Gruzinai nevengia demonstruoti emocijų, todėl nederėtų nustebti, jeigu verslininkas per akimirką įsiplieks ir parodys pyktį ar nusivylimą. Lygiai taip pat aistringai jie kalba auditorijai. Kalbą dažnai lydi rankų mostai ir pakeltas balso tonas.

Tiesioginis akių kontaktas yra laikomas pasitikėjimo ženklu. Jeigu per pokalbį vengsite akių kontakto, gruzinai pamanys, kad kalbate netiesą. Kadangi verslo kultūra yra paremta glaudžiais santykiais, gruzinai nevengia būti tiesmukiški. Pirmas verslo susitikimas yra labiau skirtas suprasti, ar apskritai įmanoma bendradarbiauti, todėl nesitikėkite, kad iškart pasirašysite sutartį.

Laikas ir kantrybė yra tai, kuo reikėtų apsišarvuoti pradedant verslą su gruzinais. Vienu metu jie aptarinėja tik vieną klausimą, o visus sprendimus priima aukščiausias įmonės atstovas.

Be to, tostai – neatsiejama visų gyvenimo sričių, tarp jų ir verslo, dalis.

Verslo etiketas

Gruzijoje verslo etiketas nėra toks griežtas ir formalus kaip kitose valstybėse. Per verslo susitikimą pasisveikinimas ir atsisveikinimas lydimi rankos paspaudimu bei akių kontaktu. Pirmasis ranką tiesia aukštesnes pareigas einantis ar socialinį statusą turintis asmuo. Mandagumo ženklu yra laikomas laukimas, kol moteris pirma išties ranką pasisveikinti ar atsisveikinti. Akademiniai ar profesiniai pavadinimai visada vartojami kartu su pavarde.

Privaloma sulaukti, kol būsite paprašytas kreiptis vardu, o ne pavarde, be to, pirmam to daryti nerekomenduojama.

Vizitinėmis kortelėmis keičiamasi be jokių ritualų ar taisyklių. Taip pat palankumo ženklu laikoma, jeigu viena vizitinės kortelės pusė yra išversta į gruzinų ar rusų kalbą.

Per verslo susitikimą kiekvienas asmuo turi prisistatyti, pirmenybė teikiama moterims. Nenustebkite, jei teks papasakoti apie savo išsilavinimą, patirtį ir vizito tikslus. Sveikintinu gestu laikomas išankstinis visos biografijos pristatymas kiekvienam susitikime dalyvausiančiam asmeniui. Verslo susitikimas gali tęstis ir pietaujant, tačiau tuomet nekalbama apie verslą. Šis laikas skirtas pažinti jus asmeniškai.

Gruziniškas verslas

Gruzinas Givis stoja į prestižinį universitetą Tbilisyje. Per egzaminą prie savo rašomojo darbo Givis prideda penkis tūkstančius JAV dolerių ir raštelį profesoriui: „Po vieną tūkstantį už kiekvieną balą.“

Kitą dieną profesorius išdalija egzamino rezultatus. Kai Givis atplėšia savo voką, jame randa 3 000 dolerių ir raštelį: „Grąža.“

Armėnija

Verslininko portretas

Verslo galimybės šioje valstybėje veja viena kitą. Vidutinis šalies verslininkas, turintis komercinių gabumų, nesunkiai kraunasi turtus. Vienas populiariausių yra viešojo maitinimo sektorius.

Įkurti verslą Armėnijoje lengva, bet neišvengiama negailestinga konkurencija, todėl vertėtų pagalvoti du kartus. Gal nuskambės keistai, bet Armėnijoje aukštesnes nei vidutines pajamas galima uždirbti ir iš interneto kavinės. Na, o siekiantys finansinio stabilumo armėnai vienas po kito atveria nedideles maisto prekių parduotuves įvairiose šalies vietovėse.

Vienas verslo pasaulio atstovus labiausiai gluminančių stereotipų susijęs su tariamu armėnų verslininkų gobšumu. Tokius ir panašius klausimus apie armėnus ypač dažnai socialiniuose tinkluose ir forumuose gvildena amerikiečiai, bandantys sužinoti, ar tikrai armėnams rūpi tik pinigai ir ar verta imtis su jais verslo.

Visiems tokios nuomonės šalininkams teks nusivilti. Šios tautos verslininkai susitelkę į verslumą ir pelno siekimą, o tai sveikintinas reiškinys verslo pasaulyje. Patys armėnai ganėtinai ramiai reaguoja į tokius pasakymus kaip „ten, kur praėjo armėnas, žydui nebėra ko veikti“.

Verslo kultūros ypatumai

Per verslo susitikimą Armėnijoje, kaip ir Gruzijoje, itin svarbus tarpusavio supratimas ir santykiai. Nenustebkite, jei per derybas būsite pertrauktas partnerių, pašalinių asmenų ar telefono skambučio. Tai visiškai natūralus ir neįžūlus reiškinys.

Tarp verslo atstovų vengtinos asmeninio gyvenimo, politikos ir religijos temos, tačiau itin sveikintinos sporto, orų, istorijos ar virtuvės paslapčių.

Šios tautos verslininkai yra draugiški, svetingi ir komunikabilūs. Norėdami pelnyti palankumą leiskite jiems pradėti ir užbaigti kalbą, tegul jų žodis būna pirmas ir paskutinis. Jie jautriai, o kartais ir audringai reaguoja į kategoriškai pasakytą „ne“, todėl vertėtų apsiginkluoti taktiškumu ir valdyti emocijas. Atsakingi sprendimai priimami negreitai, todėl pradedant verslą su armėnais reikėtų numatyti ilgesnį laikotarpį tikslams siekti. Tikėtina, kad būsite pakviesti aplankyti miesto ar turistų lankytinų objektų. Atsiminkite, kad atsisakymas bus vertinamas nepalankiai, todėl iš anksto numatykite laiką, kurį galėtumėte skirti.

Verslo etiketas

Pasisveikinimas lydimas rankos paspaudimo, laikantis mažesnio atstumo, nei yra įprasta Europoje. Vizitinėmis kortelėmis keičiamasi laisva forma, nesivadovaujant konkrečiais protokolais. Armėnijoje, priešingai nei Gruzijoje, priimta, kad verslo susitikimo metu jus pristato susitikimo iniciatorius ar organizatorius, o ne jūs pats.

Svarbu žinoti, kad prisistatant ar kreipiantis reikia vartoti titulą, pavardę ir vardą būtent tokia eilės tvarka. Vietoj „pono“ ar „ponios“ Armėnijoje vartojami armėniški atitikmenys: „baron“ – ponas, „oryort“ – panelė, „deegeen“ – ponia.

Šioje šalyje itin svarbus aprangos kodas, kuris, kaip ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, apibūdinamas kaip konservatyvus, be to, ypač vertinama kokybė. Per verslo susitikimą gautos dovanos nedera išpakuoti viešai, o dovanoti priimta dailiai įvyniotus biuro reikmenis.

Vienas svarbiausių reikalavimų norint palaikyti gražius verslo ryšius su armėnais yra punktualumas.

Armėniškas verslas

Ieškodamas geros vietos verslui žydas atvažiavo į Armėniją. Susirado gatvėje mažą berniuką, davė jam smulkiųjų pinigų ir už juos paprašė nupirkti jam tokį vaisių, kurį galėtų pats valgyti, savo asilui duoti, o vėliau dar ir pasėti. Vaikas nupirko arbūzą ir sako: ,,Tai, kas viduje, suvalgyk, žalią paviršių duok asilui, o juodas sėklas pasėk.“

„Toks mažas, o jau toks gudrus!“ – nustebo žydas ir susipakavęs daiktus išvyko iš Armėnijos.