Daugybės žmonių galvose kultūra ir verslas yra du nesuderinami dalykai. Neva vienas dalykas skirtas galvai, o kitas skrandžiui. Visgi tiesa tokia, kad verslas ir kultūra yra neatsiejami. Net ir didžiausi talentai daug nesukurs, jeigu paprasčiausiai badaus, gyvendami kokiame nors šaltame ir drėgname pusrūsyje. Kita vertus, dirbdamas paprastą dieninį darbą, kūrybai tiesiog nebeturėsi pakankamai laiko ir jėgų. Kaip rasti pusiausvyrą? Kaip uždirbti iš savo kūrybinio ar kitų potencialo? Apie tai pasikalbėjome su bene garsiausiu dabartinės Lietuvos muzikos prodiuseriu Martynu Tyla.

Sėkmę gali lemti ir smulkmena

M. Tyla sako, kad rinkdamasis talentus, su kuriais būtų galima bendradarbiauti, jis paprastai naudojasi vienu iš dviejų variantų. Talentą rasti galima tarp jau dirbančių, bet prasimušti savo jėgomis paprasčiausiai negalinčių vienišų karių. „Mes tokiems žmonėms siūlome bendradarbiauti ir apkalbame įmanomas finansines sąlygas. Tai labai natūralu. Kiekviename versle taip vyksta. Mūsų užduotis – padėti žmogui įgyvendinti jo kūrybinę viziją, tikslus, nukreipti jį ta kryptimi, kad tai būtų galima parduoti. Juk tik pardavimas atneš pajamų, o pajamos, savo ruožtu, leidžia save toliau kūrybiškai realizuoti, nes žmogui reikia gyventi ir valgyti. Juk nesvarbu, kokio lygio meną kurtum, galiausiai susidursi su labai buitiniais dalykais, o tai paveiks ir galimybę kurti“, – dėsto žinomas prodiuseris.

 

„Muzikoje sunku prognozuoti. Kartais gali pakakti vienintelės dainos.“

M. Tyla.

 

Kitas įmanomas variantas – kurti produktą pagal rinkos poreikius. Kitaip tariant, pačiam inicijuoti grupės sukūrimą arba publikai pristatyti visiškai nežinomą žmogų. „Publikos poreikius galima nustatyti pagal pasaulines tendencijas, žmonių lūkesčius. Reikia suprasti, kad visuomenėje yra skirtingi segmentai. Kaip kad parduotuvėje yra ir prabangios, ir pačios pigiausios grietinės, taip ir muzikos versle turi būti įvairovė. Visi tikrai nebus tokie intelektualai, kad klausytų tik grupės A. Visi nebus ir vidutiniokai, klausantys grupės B. Mums reikia segmentuotis“, – tikina pašnekovas.

Visgi jis pabrėžia, kad popkultūros verslas itin neprognozuojamas. Čia labai retai gali būti tikras, kad tau pasiseks. Atlikėjo išpopuliarėjimas priklauso ir nuo smulkmenų, ir nuo sunkaus darbo. „Kai kada net ir to didelio gebėjimo gali nebūti. Kartais viską nulemia viena savybė. Vokalas, manieros. Tačiau viską reikia ugdyti. Net ir charizmą galima išsiugdyti sunkiu darbu. Juodas darbas, rimtas požiūris į darbą ir kūrybą, rimtas požiūris į gyvenimą, teisingai sudėliotos mintys galvoje atneš rezultatą. Tačiau tai gali būti labai ilgas procesas. Arba trumpas. Muzikoje sunku prognozuoti. Kartais gali pakakti vienintelės dainos“, – dėsto M. Tyla.

Reikia mokėti klausytis

Darbas su kuriančiais žmonėmis yra didžiulė investicija. Ir pinigų, ir laiko atžvilgiu. Tai būtina suprasti ir pasiruošti. Niekada negali būti tikras, kada vienas ar kitas atlikėjas sublizgės. „Greičiausias terminas, per kurį sukurtas projektas atsipirko, buvo šeši mėnesiai. Ilgiausias – apie septynerius metus. Nuo ko tai priklauso ir kaip tai paaiškinti? Nežinau. Kiti manęs klausia, kaip mes iškentėme tuos septynerius metus. Kentėjome. Galvojome, ieškojome naujų būdų, kaip pasiekti auditoriją. Tokiu atveju reikia viduje tikėti, kad verta. Pagaliau išmušė valanda. Nėra nieko malonesnio, kai pagaliau pasiseka pasiekti rezultatą“, – tikina prodiuseris.

M. Tyla pripažįsta, kad kartais su atlikėjais reikia ir pakovoti. Tenka jiems sakyti, kad kažko gal nereikėtų daryti, kad taip netinka, kad reikėtų kitaip. Tačiau užsispyrimas daro savo. „Taip būna, kol pasirodo kokie nors įtakingi žmonės iš užsienio, kurie pakartoja tą patį, ką mes jau seniai sakėme. Taip jau būna. Aš tik norėčiau, kad visi atlikėjai suprastų, jog prodiuseriai pasiūlymus teikia norėdami ne blogiau, o geriau. Mes juk sukaupę nemažai patirties ir nenorime kartoti tų klaidų, kurias kadaise jau padarėme. Aš visada kliaunuosi žmonėmis, kurie turi daugiau patirties už mane. Jeigu tokie žmonės ką nors sako, tai ne be reikalo. Lietuvoje daug kas šios tiesos, deja, nesupranta“, – apgailestauja jis.

Taigi vienas svarbiausių gebėjimų, kuriuos turėtų turėti atlikėjas, – tai gebėjimas klausytis. Vienas pats beveik neturi galimybių pasiekti viršūnės. O juk tam dabar yra kaip niekada daug progų, kurias išmanantys žmonės gali padėti išnaudoti. „Šiandien internetas leidžia pasiekti fenomenalių dalykų. Į internetą įkelta daina per parą gali būti perklausyta kelis milijonus kartų. Visame pasaulyje. Bendraudamas su Skandinavijos prodiuseriais įsitikinau, kad jie kuo puikiausiai žino, kas dedasi Lietuvoje. Aš jų ir klausiu: kodėl mes nedirbame kartu? Jie tiesiog atsako negirdintys hitų. Kas yra tas hitas? Vėlgi atsakymo nėra“, – pečiais gūžčioja pašnekovas.

Ko reikia, kad pelnytum pasaulinę šlovę?

M. Tyla pastebi ir kitą nemalonų dalyką. Per savo karjerą jis matė ne vieną atlikėją, kurie dėl savo perdėto principingumo praleido galimybę pelnyti pasaulinį žinomumą. Jeigu nori daug, turi gebėti daryti kompromisus, dėl rytojaus iš dalies paaukoti šiandieną. „Neseniai dalyvavau Pasaulio lietuvių suvažiavime. Ten man labai patiko viena menininko Ray Bartkaus mintis. Viena mergina jo paklausė, ar jis darytų darbą, kuris jam būtų nelabai malonus, bet atneštų gerus pinigus. Jis pasakė taip: „Kodėl turėčiau atsisakyti, jeigu tie pinigai man paskui leis įgyvendinti kūrybines svajones? Aš nesakau, kad reikia būti prostitute. Tačiau, jeigu gali kažką daryti ir tau tai nėra atgrasu, daryk, investuok į save. Lietuvoje per mažai žmonių investuoja į save.“

Ar tai ir yra priežastis, kodėl dar nėra visame pasaulyje garsių Lietuvos atlikėjų? Ne visai. Dirbančių ir tai puikiai darančių žmonių mes jau dabar turime. Tiesiog tarptautiniame popversle yra labai daug kliūčių. „Man pačiam dažnai kyla tokių klausimų. Atrodo, tavo kuriama produkcija yra geresnė, bet su tavimi vis tiek nedirba. Kas gi čia tokio? Mano galva, čia suveikia ir nacionalizmas. Kokiais tie užsieniečiai besidėtų liberalais ir kosmopolitais iš tikrųjų jie nemenki nacionalistai. Tai aiškiai junti. Mes visgi esame iš posovietinės šalies. Štai Donatas Montvydas už Justiną Timberlake’ą vokališkai gerokai stipresnis. Šoka jis irgi geriau. Tai kas ne taip? Jis ne iš Amerikos. Štai kur bėda. Vadinasi, mums reikia padaryti šimtą kartų geriau. O mes kol kas darome tik dešimt kartų geriau. Kai padarysime šimtą kartų geriau, niekas nebegalės to nuneigti“, – neabejoja M. Tyla.