Šiuo metu organizacijų pranašumas išryškėja per žmogiškuosius išteklius, idėjas, o ne per materialų kapitalą. Galų gale net ir šiuolaikinis mokslas suvokia, pripažįsta ir pabrėžia, kad individo ar jų grupės kūrybingumas yra inovacijų ir išradimų esmė.

Gintaras Butkus, „TDM Partners“ konsultantas, kurio viena ekspertinių sričių yra kūrybiškumas, sutiko pasidalyti patirtimi: „Lietuvių kalbos darybos ypatybės sako, kad „-ingas“ yra tas, kuris turi tam tikrų galių arba gebėjimų. Taigi kūrybingas – galintis kurti. Priesaga „-iškas“ rodo, kam skirtas arba koks/ į ką panašus. Tad kūrybiškas yra tas, kuris turi kūrybos ar originalumo elementą.

Visa tai tėra lingvistiniai niuansai, o teisinga žodžių vartosena būtų tokia: žmogus – kūrybingas, o idėja ar darbas – kūrybiškas. Žmogus turi du smegenų pusrutulius, tad, galima sakyti, jau turi įgimtą galimybę kurti. Kairysis pusrutulis yra atsakingas už loginį, analitinį mąstymą, faktus, o dešinysis – už emocijas, kūrybą, erdvinį mąstymą ir fantazijas. Vieni tokią savo galimybę pamiršta ir pasitreniravę vėl įgyja, o kiti sėkmingai naudoja ir tobulina nuo gimimo.

Kūrybinį mąstymą, kaip ir vaizduotę, galima lavinti įvairiais būdais, pavyzdžiui, erdvinių ir kūrybinių užduočių sprendimu, improvizacijomis, piešimu. Kūrybinį mąstymą itin gerai lavina grojimas, o ypač instrumentais, kuriais muzika atliekama abiem kūno pusėmis vienodai, kadangi smegenų pusrutuliai valdo kūną veidrodžio principu ir grojant abu įsitraukia. Puikiai tinka, pavyzdžiui, grojimas pianinu, būgnų mušimas.

Žmonės paprastai per visą darbo dieną randa įvairių saviraiškos būdų. Vienas iš saviraiškos būdų – daryti tai, kas patinka. Jeigu žmogus mėgsta šmaikštauti, tai kam nors iškrečia pokštą arba parašo kolegoms juokingą žinutę. Jei mėgsta organizuoti, rengia įvairius vakarėlius kolegoms.

Kūrybinis mąstymas susijęs su įsigalėjusių šablonų griovimu ir gebėjimu į viską pažvelgti kitaip. (E. de Bono)

Vis dėlto daug priklauso nuo paties žmogaus: vieni saviraišką įprasmina, tarkime, per socialinius tinklus, o kiti – per inovatyvių sprendimų pasiūlymus. Darbdavys arba padalinio vadovas gali skatinti kūrybiškumą skirdamas kūrybines užduotis, net ir įprastais atvejais prašyti kūrybinių sprendimų, ką nors padaryti kitaip arba geriau nei iki šiol. Kūrybiškumą lavina dalykai, kurių reikia sprendimo naujam reiškiniui suprasti, apibūdinti arba kitokio požiūrio į tuos pačius dalykus.

Dar vienas darbuotojų kūrybiškumo skatinimo būdas yra seminarai, kuriuose pristatomos įvairios kūrybinių sprendimų paieškos technikos. Pavyzdžiui, Edwardo de Bono šoninio mąstymo technika, George’o M. Prince’o metodai, minčių lietaus technika. Jų išties yra daug.

Yra viena svarbi taisyklė: reikia atskirti kūrybos procesą nuo kūrinių ar idėjų vertinimo. Žmonės, kuriems kūrybos procesas yra malonus, atsipalaiduoja, leidžia sau fantazuoti. Na, o fantazijų, kaip žinoma, būna ir nerealių. Kiti žmonės linkę iš karto galvoti apie idėjos pritaikymą čia ir dabar, remiantis turima patirtimi, priemonėmis ir biudžetu. Ir jeigu jie mato galimybę suklysti ar negauti tobulo rezultato, iš karto pereina prie idėjų kritikos. Tuomet kūrybos srautas nutrūksta ir prasideda ginčai, ar ta idėja gera. Jeigu ginčas neišsprendžiamas, tuomet konfliktas pereina į asmeninį lygį. Tad dar kartą pasikartosiu, kad svarbu atskirti kūrybos procesą nuo vertinimo.

Beje, kūrybos procese idėjų kiekybė yra kokybė, t. y. kuo daugiau idėjų, tuo didesnė galimybė tarp jų rasti originalų sprendimą.“