Stebėtis, kad Živilė Diawara galėtų valandų valandas kalbėti apie Naujamiesčio praeitį, dabartį ir ateitį, ko gero, nereikėtų. Juk „Loftas“ ir Naujamiestis jau tapo neatsiejami. „Loftas“ šiam rajonui įkvėpė gyvybės ir tapo permainių šaukliu. Naujamiesčio atsinaujinimo procesas vis labiau įsibėgėja. Tai patvirtina ir „Lofto“ jaunesniojo brolio, pavadinto „Namu“, atsiradimas.

Dirbk taip, kaip gyveni

Ž. Diawara sako, kad Naujamiestis visada buvo Vilniaus atsinaujinimo vieta. Jis net ir pradėtas statyti už senosios miesto gynybinės sienos. Taigi tai tikrai naujas miestas, pradėtas už senojo ribos.

„Šis projektas nėra vien „Lofto“. Bendradarbiaujame su nekilnojamojo turto plėtotojais. Mus iš principo domina Naujamiestis. Šis rajonas nuo seno buvo modernizacijos lopšys, nors dabar taip ir neatrodo. Tarkime, geležinkelis, telegrafas, radijas, elektra Vilniuje atsirado čia. Jau vyksta įvairios Naujamiesčio konversijos, bet aš manau, kad tai tik pradžia. Rajonas turi daug perspektyvų. Norime pritraukti kuo daugiau nekilnojamojo turto plėtotojų, kūrybininkų ir su jais bendradarbiaudami padėti rajonui plėstis“, – kalbėjo „Lofto“ įkūrėja.

„Namas“ yra vienas iš tokių bendradarbiavimo projektų. Pačioje pradžioje savininkai galvojo apie gyvenamuosius loftus, tačiau mes kaip tik ieškojome biuro patalpų, o į jas persikėlę pradėjome siūlyti sukurti bendrą darbo zoną. Žodžiu, hubą. Pradėjome generuoti tą idėją ir visa tai pavirto į naują darinį, kurio mintis – „Dirbk taip, kaip gyveni“. Tai vieta, kurioje tu realiai gyveni, bet gali ir dirbti. „Namo“ mintis, kad visi jame jaustųsi patogiai, panorėję galėtų kojas ant sofos ištiesti, susitikti bendrose zonose“, – pasakojo pešnekovė.

Naujamiestis tikrai bus naujas

Ž. Diawaros teigimu, „Namas“ bus kitokio tipo kūrybinė darbo vieta. Pirmuosius gyventojus jis jau turi, o idėjos, ką galima kartu nuveikti, jau sklando ore: „Namas“ sudarytas iš atskirų darbo vietų. Jis suskirstytas į kūrybines erdves, kuriose galima sėdėti įvairaus dydžio komandoms. Tai šiek tiek skirsis nuo tradicinių hubų, kuriuose sėdima vienoje erdvėje. Tai laikome pranašumu, nes tokio tipo darbo erdvių nesu mačiusi. Norime į šią vietą sutraukti kuo daugiau panašaus profilio įmonių, kūrybingų žmonių, kad jie ką nors sukurtų kartu.

„Name“ atsirado daug muzikalių žmonių. Esame mes, atskirų grupių vadybininkai. To iki šiol dar nebuvo. Jau dabar matome, kad visi galėsime kurti, galvoti apie naujus projektus. Tai įkvepia. Manau, tokios vietos užprogramuotos idėjų plėtrai.“

Labiausiai Naujamiesčiui, pasak verslininkės, trūksta bendros vizijos, bet ji tiki, kad gana greitai tokia atsiras. „Planų tikrai yra. Manau, matysime daug permainų. Kol kas tai vyksta pavieniui, bet mes norime kurti bendrą viziją, kad atsirastų tam tikra kryptis, kurios būtų laikomasi“, – pasakojo Ž. Diawara.

Šioje miesto dalyje ji mato daug galimybių skleistis kūrybingumui ir sako, kad būtų nuostabu, jeigu po kelerių metų Naujamiestis taptų modernumo sinonimu.

„Manau, Naujamiestis bus Naujamiestis iš didžiosios raidės ir mes galėsime juo didžiuotis. Erdvių čia daugybė. Taip, yra pastatų, kuriuos tikriausiai reikėtų nugriauti, bet yra erdvių, kurias galima atgaivinti. Labiausiai trūksta žaliųjų erdvių. Tai būtina inicijuoti. Šis rajonas neišvengiamai keisis, juk jis visiškai šalia centro. Kol kas jis neturi koncepcijos, skleidžiamės tolyn į miegamuosius rajonus, bet turint tokią strategiškai gerą vietą galima dėmesį koncentruoti į ją“, – teigė pašnekovė.

Noriai padeda ir dalijasi patirtimi

Ž. Diawara yra prisipažinusi, kad pirmą kartą pamačiusi būsimo „Lofto“ vaizdą reagavo kiek skeptiškai, tačiau smalsumas ir noras ką nors pakeisti suteikė drąsos veikti, o to veikimo rezultatą dabar visi puikiai mato.

„Jeigu sąžningai, viskas vyko organiškai. Minčių ir ambicijų, kad darysime tai, ką dabar darome, atsivešime tokias ir tokias grupes, tikrai nebuvo. Viskas plaukė iš širdies. Tas mūsų gyvenimo universitetas pradėjo pats generuoti idėjas, vis pamatau, ką dar galima daryti. Juk mintys ir ateina tik įgijus patirties. Galų gale svarbios ir galimybės. Gali daug norėti, bet nežinoti, nuo ko reikia pradėti. Mintis eiti į gamybos patalpas ir jas kirbėjo buvo jau seniai. Žavėjo tokios erdvės, mačiau, kad Lietuvoje tai dar visiškai neišnaudota. Iš tikrųjų tai didžiulė kūrybos terpė“, – teigė pašnekovė.

„Loftas“ jau gyvena savo gyvenimą, idėjų nereikia nuleisti iš viršaus. Jos pačios atsiranda, nes žmonių, kurie nori ką nors keisti, kurti, tik daugėja.

„Labai aiškiai tai jaučiame ir tuo džiaugiamės. Džiaugiamės, kad ir kitiems kilo minčių ką nors daryti. Pavyzdžiui, Kauno „Gargarui“ mes net padėjome, jie atvažiavo ir su mumis konsultavosi. Esame atviri, galime padėti, pasakyti, kas veikia, o kas ne. Smagu, kad atsiranda tokių iniciatyvų. Man atrodo, kad viskas jau pradėjo sproginėti. Mes nebuvome pirmieji, bet gal buvome katalizatorius, inspiravęs kitus, parodęs pavyzdį. Nesinori būti vieniems, be to, gerai suprantame, kad taip nieko nepadarysime. Norime, kad Lietuvoje būtų kuo daugiau kūrybiškumo, kad būtume kūrybinga tauta. Kūrybiškumas dar niekam nepakenkė. Aš pati sakau, kad finansai man yra didžiausia kūryba. Sėdžiu prie ekselio lentelės ir man tai didžiausia kūryba“, – šyptelėjo Ž. Diawara.

"Namas"