Startuolis dažniausiai suvokiamas kaip inovatyvus, greitas ir lankstus darinys, kuriantis technologines inovacijas ir sparčiai judantis pirmyn rinkoje. Tai, regis, visai nesuderinama su korporatyvine struktūra ir startuoliai neretai nudega, mėgindami ieškoti investicijų didelėse korporacijose. Apie tai, kodėl korporatyvinis mąstymas slegia startuolius ir ką reikia žinoti apie investicijas, pasakoja rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ įkūrėjas Ilja Laursas.

Apsunkę procesai

Didžiulės korporacijos vis dar neišsivaduoja iš biurokratinių mechanizmų gniaužtų ir hierarchinės sistemos, o tai, anot pašnekovo, yra vieni svarbiausių veiksnių, lemiančių startuolių ir korporacinių kultūrų skirtumus.

„Inovacijose viskas turi vykti greitai. Jeigu šiandien nespėjai ir nepadarei produkto, rytoj jį kažkas kitas jau bus padaręs už tave. Taigi korporacijose inovacijų kūrimas yra labai apsunkintas, informacija juda lėtai, dažnai yra stipriai reglamentuota ir sureguliuota, todėl tai suteikia kur kas daugiau galių startuoliams, kurie yra labai judrūs, lankstūs ir gali pasiekti daugiau“, – teigia I. Laursas.

Tai, kad startuoliams dažnai nelemta kurtis korporacinėje struktūroje, lemia ir tikslų nesutapimas. Kiekvieno verslo pagrindinis tikslas – maksimalus našumas, o startuoliai yra tie avantiūristai, kurie išbando naujoves ir drąsiai žengia pirmyn, kurį laiką startavimo stadijoje nukentėdami finansiškai, tačiau vėliau šaudami visais našumo rodikliais pirmyn.

„Korporacinėje struktūroje yra daugiau startuolius žlugdančių sąsajų nei vien greitis. Visų pirma verta pradėti nuo to, kad korporatyvinė struktūra yra optimizuota maksimaliam našumui. Dažniausi matavimo vienetai šioje situacijoje yra sąnaudos, savikaina ir pelningumas, o bet koks nuokrypis, nors tai būtų naudinga veikla, tokia kaip tyrinėjimai, naujų procesų bandymas ir pan., kenkia konkurencingumui, nes kurį laiką lemia mažesnį našumo laipsnį“, – paaiškina pašnekovas.

Korporacijos reikalingos

Anot pašnekovo, kad ir kokios konservatyvios bei nuobodžios gali pasirodyti korporacijos, jos iš tiesų yra reikalingos. Jeigu visiškai visi verslai taptų startuoliais ir nutrūktgalviškai diegtų naujoves bei prisiimtų riziką, ilgainiui nukentėtų vartotojai.

„Korporacijos yra labai konservatyvios, tačiau to iš tiesų reikia, nes, tarkime, jeigu skrydžių korporacija imtų eksperimentuoti su skrydžiais, vartotojai vargu ar būtų labai saugūs ir patenkinti. Korporacija sunkiai suderinama su inovacijomis, nes jos patenka į vadinamąsias pilkąsias zonas, kurios nėra tiksliai teisiškai reglamentuotos. Didelės korporacijos nėra linkusios dirbti su inovacijomis, kurios nors kiek patenka į pilkąją zoną. Jeigu kalbame apie dronus, tai kliudo aviacinio saugumo sritį, jeigu kalbame apie draudiminius produktus, tai ypač reguliuojama, o bitkoinų dėl aiškumo trūkumo bankai net nenori įsileisti. Tas pats „Uber“ dažniausiai nesuderinamas nė su vienos šalies jurisdikcija, todėl ši inovacija iki šiol lieka ant ribos tarp pilkosios teritorijos“, – kodėl startuoliai dažnai nesutaria su korporacijomis, aiškina pašnekovas.

Mėgstantiesiems riziką

Nors korporacijose startuoliai gimsta labai retai, visgi įmonių vadovai gali nuspręsti investuoti dalį savo pajamų į juos ir tikėtis pelningo rezultato. I. Laursas pabrėžia, kad investicija į startuolius skirta tik ypač drąsiems žmonėms.

 

„Žinoma, yra konkretūs techniniai parametrai: gera komanda, procesų suvokimas, vadyba ir t. t., tačiau laikausi nuomonės, kad apie 80 proc. investavimo sėkmės sudaro nuojauta ir suvokimas.“

I. Laursas.

 

„Šiais laikais investicinių instrumentų yra labai nemažai ir bet kuris iš jų turi tik du tradicinius požiūrius: rizikingumą ir pelningumą. Jie yra atvirkščiai susiję – kuo rizikingesnis instrumentas, tuo daugiau pelno jis atneš. Jeigu norite saugios investicijos, perkate obligacijas, jeigu norite rizikingesnės ir pelningesnės, perkate įmonių akcijas, jeigu norite ypač rizikingos investicijos, tuomet investuokite į startuolį. Tiesioginių instrumentų investuotojams į startuolius nelabai yra, todėl jie struktūrinami į rizikos kapitalo fondus, kurie koncentruoja įvairių rūšių investuojamus pinigus“, – teigia „Nextury Ventures“ įkūrėjas.

Paklaustas, kas lemia startuolio sėkmę, I. Laursas patikina, kad šimtu procentų šios sėkmės nuspėti negali nė vienas investuotojas, bet egzistuoja tam tikri techniniai parametrai, šiek tiek sumažinantys investicijų rizikingumą. Pašnekovas pataria prieš investuojant pasigilinti į startuolių veiklos specifiką, susikurti platesnį rinkos, kurioje startuolis veiks, suvokimą ir pasitelkti visą savo turimą intuiciją.

„Nėra vienos nuomonės, kas lemia startuolio sėkmę, todėl tiksliai nuspėti investuotojas negali. Kai kurie apskritai sako, kad tai yra daugiau menas negu mokslas ir tokie dalykai kaip intuicija ar vizija yra svarbesni nei techniniai parametrai. Žinoma, yra konkretūs techniniai parametrai: gera komanda, procesų suvokimas, vadyba ir t. t., tačiau laikausi nuomonės, kad apie 80 proc. investavimo sėkmės sudaro nuojauta ir suvokimas, kaip technologija juda, kaip ją priima vartotojai, taip pat spėjimai, kokie produktai gali atsirasti horizonte artimiausiu metu ir ar verta į tai investuoti“, – patarimus dalija pašnekovas.