Šį pirmadienį „World Economic Forum Global Shapers Vilnius“ komanda kvietė į atvirus pietus, kurių metu diskutuota apie verslininkų daromas klaidas bei jų atnešamą naudą ir kainą, kurią mokame suklydę. Neįprasta (vienkartines sėkmės istorijas nuošalyje palikusi) diskusijos organizatorių pasirinkta tema pasiteisino: buvo užpildytos ne tik visos restoranui „Green Hall“ priklausančios kėdės, bet ir kiekvienas kampelis, kuriame užteko vietos dviem kojoms pastatyti. O pastovėti buvo verta – žinomų verslininkų kompanijos „GetJar“ įkūrėjo Iljos Laurso ir vieno iš „VP grupės“ akcininkų ir vadovų Igno Staškevičiaus pasakojimai apie padarytas ir/ar vis dar daromas klaidas, patarimai ir įžvalgos ne tik atsakė, bet ir uždavė naujų klausimų.

Siekiant sėkmės klaidos neišvengiamos

„Kalbant apie klaidas reikėtų pradėti nuo istorinio momento, – pasiūlo I. Laursas. – Tikriausiai visi žinote, kas buvo T. Edisonas ir istoriją apie elektros lemputės išradimą (išradėjui prireikė net 10 000 bandymų, kol lemputė ėmė veikti). Išgirdęs klausimą „Kodėl nesustojai po 9 990 karto, padaręs tiek daug klaidų?“ T. Edisonas nesutriko ir atsakė: „Šie bandymai nebuvo nesėkmės, nepadariau 9 999 klaidas, aš atradau 9 999 būdus, kuriais lemputė neveikia.“

„Tie, kas esate susidūrę su fizika, turbūt žinote keistą, labai nemalonų entropijos dėsnį, pagal kurį chaosas didėja, o nesėkmingų būsenų yra daug daugiau nei sėkmingų. Tai gyvenimo faktas: jei jūs bandysite sujungti bet kokią kombinaciją, didesnė tikimybė, kad ji bus negyvybinga nei priešingai, – dėsto I. Laursas. – Nuoširdžiai tikiu, kad žmogui nėra duota numatyti, kaip veiks ar neveiks vienas arba kitas modelis.“

I. Laurso nuomone, sėkmė ateina po daugybės nesėkmingų bandymų. „Supaprastinę imkime formulę 1 prie 10: tu įsivaizduoji, kad kažkas turi veikti, bandai 10 kartų, 9 kartus neveikia dėl skirtingų priežasčių (dažniausiai dėl tokių, kokių buvai nenumatęs), o štai 10-ą kartą viskas veikia. Klaidas aš vadinu eksperimentais“, – sako verslininkas.

I. Laursas įsitikinęs, kad norint pasiekti tam tikrą rezultatą motyvacija yra būtina. „Turiu pabrėžti, kad tarp klaidų ir motyvacijos egzistuoja ryšys, kuris gana neigiamas, nes žmogui darant klaidas motyvacija mažėja ar išvis dingsta“, – verslininko įsitikinimu, šioje vietoje labai svarbu suvokti, kad tik per daug nesėkmingų bandymų gali atrasti tą vieną – sėkmingą.

Kodėl klystame?

„Nors suprantu principą, pagal kurį norint pasiekti sėkmę reikia padaryti klaidų, ne visai su juo sutinku. Aš klaidas vertinu kaip techninę išraišką to, kas už jų slypi, – savą poziciją dėsto I. Staškevičius. – Jei kalbėsime tik apie technines klaidas, vargu ar jos gali ko nors išmokyti. Jei aš papasakosiu istoriją apie tai, kaip suprojektavau parduotuvę, tada ją pastačiau ir paaiškėjo, kad šalia esančioje aikštelėje trūksta mašinų stovėjimo vietų, arba apie tai, kaip nusipirkau akcijų, o jos atpigo, tai nėra naudinga.“

Anot jo, žmonėms būdinga mėgautis kitų klaidomis, tačiau vargu ar tai gali ko nors išmokyti.

„Daug įdomiau silpnybės, kurios slepiasi už klaidų, – sako I. Staškevičius. – Aš išskirčiau kelias rūšis: pirma, tai gabumų stoka. Jei nesi gabus ir tau neužteko proto nesivelti į muštynes, tai klaida ne tai, kad nepavyko išvengti smūgio iš kairės, bet tai, kad tau neužteko proto nesivelti į muštynes. Antra, dėmesio stoka. Tai paaiškina daug klaidų. Jei prarasi koncentraciją bent minutę, tai gali privesti prie klaidų derybas, sukurti klaidą verslo grandinėje ir sukelti neigiamų pasekmių. Trečia, ištvermės stoka. Net pradėjus teisingą procesą, bet pritrūkus ištvermės iki galo jį užbaigti rezultatas bus nevykęs.“

„Jei kalbame apie klaidas derybose, reikia vengti atsakomybės permetimo kitiems. Jūs veikiate sau (savo verslui), nereikia turėti iliuzijų, kad šia atsakomybe galite pasidalyti su teisininkais ar patarėjais, – sako I. Staškevičius. – Kai man siūloma įtraukti nuostatą, kuri, anot teisininkų, „nieko nekeičia ir nieko blogo nereiškia“, aš laikausi principo, kad turiu suprasti sutarties tekstą. Jei nuostata parašyta sudėtinga teisine kalba, paprašau ją perrašyti taip, kad suprastų žmogus, nebaigęs teisės mokslų. Juk tai mano sutartis, ne teisininkų.“

Anot jo, tartis yra gerai, tačiau niekada nereikia pamiršti, kad atsakomybė priklauso jums.

Geriau mažiau, bet kokybiškai

„Įvairios klaidos turi įvairią kainą: kartais tu nieko neprarandi, kartais priėmęs rizikingą sprendimą prarandi labai daug, – sako I. Laursas. – Mano klaida, iš kurios pasimokiau: negalima vienu metu daryti labai daug. Kai pradedi karjerą, lipi karjeros laiptais, neišvengiamai atsiranda naujų galimybių – blizgučių. Aš buvau pratęs naudotis viskuo, ką duoda gyvenimas. Iš pradžių sekasi neblogai, jautiesi kaip žonglierius su kamuoliukais, kuris iš pradžių turėjo tris, o priklausomai nuo gabumų drąsiai pasiima dar du arba keturis. Reikia laiko, kol supranti, kad kamuoliukų per daug ir negali su jais visais susitvarkyti, dažnai supranti ir tai, kad tie kamuoliukai, kurie tau teoriškai buvo svarbiausi, jau nebėra tavo.“

Svarbu turėti gerą komandą

„Kalbėdamas apie pradedančiuosius verslininkus išskirsiu vieną pagrindinę klaidą. Tai įsitikinimas, kad jų idėja yra viskas, visa kita neegzistuoja, – sako I. Laursas. – Kartą „Facebook“ gavau žinutę: „Ilja, aš turiu stebuklingą idėją, man reikia 300 000 litų, bet tos idėjos nesakysiu, nes pavogsit.“

Anot verslininko, tokių verslininkų ne vienas ir ne du.

„Aš į idėjas žiūriu skeptiškiau. Manau, kad unikalių idėjų nėra tiek daug, „pagoogline“ pamatysite, kad yra kur kas daugiau kompanijų, kurios puikiai veikia su paprastesnėmis idėjomis, – įžvalgomis dalijasi I. Laursas. – Manau, kad komanda yra svarbesnis kriterijus nei idėja. Jei komanda stipri, gerai motyvuota, visiškai nesvarbu, kuo konkrečiai ta komanda užsiima, jai anksčiau ar vėliau pasiseks.“

„Visiškai sutinku su Ilja, idėja be vizijos, kaip ją įvykdyti, be žmonių, kurie ją įvykdys, yra niekas. Jei turi idėją ir žinai, kaip ją realizuoti, sulauksi pelno“, – užtikrina I. Staškevičius.

„World Economic Forum Global Shapers Vilnius“