Baigusi tarptautinį verslą, Armina Staniulienė dirbo samdomą darbą, džiaugėsi motinyste. Nors svajonės sukurti savo verslą ji neturėjo, bet prisipažįsta, kad tam tikros užuomazgos buvo jau studijų laikais. Tuo metu su draugais stebėdavo, kas įdomaus sukuriama užsienyje ir ką iš to galima būtų pritaikyti Lietuvoje. Tada ir įvairių verslų mūsų šalyje buvo mažiau. O dirbdama keliuose samdomuose darbuose pašnekovė jausdavo diskomfortą dirbti kažkam pagal tam tikras taisykles. Tad jau kildavo minčių apie savo verslą. Žinoma, tada dar būdama jauna panelė, ji tikrai negalvojo apie milijoninį verslą.

Viskas pasikeitė, kai po vestuvių moteris nerado tinkamos vietos, kur galėtų parduoti savo vestuvinę suknelę. Nors buvo įvairių skelbimų portalų, tačiau juose skelbimas paskęsta informacijos gausoje. „Tada vyras sako, kodėl negalima sukurti ko nors panašaus, tik skirto vestuvinėms suknelėms. Pradėjau žiūrėti, kaip daroma užsienyje. Idėjos išsiplėtė, sugalvojau papildomų paslaugų. Taip iš vienos vestuvinės suknelės idėjos išsirutuliojo verslas: iš pradžių tik elektroninis, o paskui atidariau ir saloną. Juk yra merginų, kurios nenori užsiimti suknelių pardavimo procesu, taigi mano salonas ir veikia komiso principu – jos atneša suknelę, o aš ją parduodu“, – gimusią idėją atskleidžia ji.

 

„Kai turi savo verslą, į viską pradedi žiūrėti praktiškiau, ne taip romantiškai, kaip kartais nuosavas verslas atrodo. O ir darbo valandos yra ne nuo 8 iki 17 val., bet visas 24 valandas“

A. Staniulienė

 

Tad kaip pasikeitė gyvenimas tapus verslininke? Nors praėjo treji metai, A. Staniulienė dar nesijaučia verslininke. Pasak jos, nuosavas verslas suteikia ne tik laisvės, bet ir atneša naštos, palyginti su samdomu darbu.

„Labai daug kas svajoja apie savo verslą, nes nori laisvės: savo grafiką reguliuoti, kurti įmonę taip, kaip įsivaizduoja. Jei yra noras, visa tai gauni, bet mažai kas kalba apie kitą pusę, ką atneša verslas. Tai tris kartus didesnis galvos skausmas: nepavykę sandoriai, darbuotojų atlyginimai, patalpų išlaikymas, į minusą nuėję mėnesiai. Kai turi savo verslą, į viską pradedi žiūrėti praktiškiau, ne taip romantiškai, kaip kartais nuosavas verslas atrodo. O ir darbo valandos yra ne nuo 8 iki 17 val., bet visas 24 valandas. Visada apie tai galvoji, kuri idėjas, o jos gali gimti kad ir naktį, tad ir užrašų knygutę verta pasidėti šalia. Dirbdamas samdomą darbą po darbo dienos išėjai ir tai jau ne tavo galvos skausmas“, – vardija pašnekovė.

Ji taip pat primena, kad nereikia tikėtis iškart uždirbti daug pinigų. Nors kai kam atrodo, kad pradėjęs verslą vadovas jau pirmą mėnesį galės sau išmokėti didelį atlyginimą, realybė yra visai kitokia: dažnai nei pirmą, šeštą, o gal ir dvyliktą mėnesį tokio atlyginimo sau negali skirti. Taigi teks suprasti, kad dirbti reikės daug, 24 val. per parą, ir tai daryti nemokamai.

Vis dėlto moteris tikina, kad pliusų yra daugiau nei minusų, kitaip niekas verslo turbūt ir nekurtų. Pasak verslininkės, galimybė įgyvendinti savo idėjas, pačiam sau vadovauti, pasitenkinimas ir savirealizacija yra daug didesnė, nors ir neturi vadovo, kuris gali tave įvertinti: „Verslą kuriu viena jau trejus metus ir suprantu, kad tai, kas šiandien yra padaryta, pasiekta mano pačios. Man nereikia vadovo, kuris sakytų: „Šaunuolė, išmokėsime tau premiją.“

Be to, verslas suteikia ir profesinės brandos. Pasak A. Staniulienės, gali į šimtą seminarų nueiti, perskaityti ne vieną knygą, bet kol to nepradedi taikyti praktiškai, tol neišmoksi. Kuriant verslą kai kurie gebėjimai moteriai pravertė iš studijų laikų ar buvusių samdomų darbų. O specifinėmis temomis, pavyzdžiui, teisės ar buhalterijos srityse, ji konsultuojasi su specialistais.

„Tad tam taip pat reikia drąsos pabandyti ir nebijoti, jei nepasiseks, ką kiti pagalvos. O kiti nieko negalvoja, tad ir aš nustojau apie tai mąstyti. Įgavau verslo agresijos, tik nežinau, kaip tai tiksliai įvardyti. Anksčiau bijodavau, būdavau kukli, kai tekdavo užsiimti pardavimu. Pradėjusi verslą išmokau drąsiau viską daryti, nebijoti, jei kas nors nepasiseks ar man kas nors pasakys „ne“. Juk ne visi turi naudoti tai, ką sukūriau. Įgijau stiprybės, veržlumo, pasitikėjimo savimi“, – sako verslininkė.

Tarp savo draugių A. Staniulienė yra vienintelė moteris, turinti savo verslą. Visos kitos yra dirbančios, siekiančios karjeros. Tačiau ji pastebėjo, kad per pastaruosius kelerius metus daugiau moterų pradėjo užsiimti įvairiais pomėgiais, kurie virto mokama veikla, o kai kurios sukūrė ir rimtesnius verslus. Pašnekovė džiaugiasi, kad verslių moterų banga atėjo ir kad ji yra viena iš daugelio, prisidedančių prie šio judėjimo ir visuomenės mąstymo keitimo.

Ką reikėtų įvertinti prieš imantis verslo? Pašnekovės teigimu, būtina įvertinti savo finansinį pajėgumą: „Tam reikia turėti ne tik kantrybės, bet ir finansinių galimybių šeimoje. Vyras turi pritarti tam, kad moteris galėtų x mėnesių nenešti pinigų į šeimą, o skirti juos verslui. Ir suprasti, kad verslas nesukuriamas per vieną naktį. Reikia nepasiduoti. Per šiuos trejus metus man buvo apie 20 kartų, kai maniau, kad viską mesiu, niekas man nesiseka. Bet tai reikia išgyventi.“