Sukūrus startuolį pritraukti jam investicijų nėra paprasta. Artūras Svirskis, vienas iš startuolio „Sweepest“ įkūrėjų, pasakoja, kad teko aplankyti apie dešimt investuotojų, kol pasisekė rasti tokį, kuris patikėjo startuolio sėkme. „BZN start“ pasidomėjo, kaip vis dėlto startuoliui pavyko pritraukti investicijų ir su kokiais iššūkiais teko susidurti.

Idėjos kūrėjai „Sweepest“ pristato kaip vienintelę specializuotą internetinių konkursų platformą Lietuvoje: „Tai reklamos kanalas, leidžiantis įmonėms pasiekti savo tikslinį vartotoją įsteigus prizą, kurio vertė yra ne mažesnė kaip 30 eurų.“

Dabar šis startuolis sulaukė penkiaženklės sumos investicijų, kurių biudžetas paskirstytas į kelias dalis: apie 40 proc. investicijų skirta programavimui, kita dalis atiteko rinkodarai, taip pat žmogiškiesiems ištekliams ir rezervui, tarkime, galimoms teisinėms konsultacijoms ar kelionėms į konferencijas užsienyje.

„Laikotarpis, per kurį pasiektas rezultatas ir pritrauktas privatus investuotojas, yra gana trumpas. O tai suteikia dar daugiau tikėjimo, kad einame teisingu keliu“

A. Svirskis

„Ieškojome investuotojų visur, kur įmanoma: ėjome į visus lietuviškus investuotojų fondus, bendravome per „LinkedIn“, sulaukėme dėmesio, bet realių veiksmų nebuvo. Pagaliau investuotoją pavyko rasti tarp pažįstamų“, – prisimena A. Svirskis.

Pasak jo, investuotojams priimti teigiamą sprendimą pasirinkti šį, o ne kurį kitą startuolį trukdė nedidelė šio jauno verslo gyvavimo trukmė: „Didžiausias iššūkis buvo įtikinti investuotoją, kad šis startuolis yra vertas dėmesio, nes tuo metu buvo 80 dienų, kai mes veikėme, o augimas buvo gana mažas. Dabar visos investicijos bus skiriamos technologiniams sprendimams ir rinkodarai, o grąžos gauti nesitikime iki šių metų pabaigos.“

Investicijas užtikrino penki susitikimai

Pašnekovas skaičiuoja, kad nuo ryšio užmezgimo iki investicijos gavimo iš viso prireikė penkių susitikimų su investuotoju. Iš pradžių papasakojama projekto idėja, tuomet aptariamas investicijos dydis, įmonės akcijų dalis, kuri atiteks investuotojui. Visa tai truko kiek ilgiau nei mėnesį.

„Laikotarpis, per kurį pasiektas rezultatas ir pritrauktas privatus investuotojas, yra gana trumpas. O tai suteikia dar daugiau tikėjimo, kad einame teisingu keliu“, – dėsto A. Svirskis.

Jo teigimu, prieš ieškodamas investicijų, turi aiškiai žinoti, kam reikia investicijų, kokiam tikslui bus panaudoti pinigai ir kokių rezultatų pasiekta. Taip pat aptariamas ir pesimistinis variantas, kas jeigu… Kuo daugiau scenarijų aptari, tuo tvirčiau esi pasirengęs išvengti galimos rizikos ir sulaukti sėkmės.

Aiški startuolio perspektyva

Audrius Girnys, nusprendęs investuoti į „Sweepest“, atskleidžia, kad pagrindiniai kriterijai atsirenkant startuolį buvo investicijų suma, projekto pristatymas ir lūkesčiai. Be to, buvo svarbi projekto geografinė apimtis, plėtros galimybės, verslo sektoriaus bei rinkos atitiktis asmeninėms nuostatoms ir kompetencijai.

Jo teigimu, tai nebuvo vienintelis startuolis, į kurį svarstė investuoti: „Buvo keletas ir kitų variantų, tačiau, sprendžiant pagal projekto iniciatorių pristatymą ir atlikus trumpą rinkos tyrimą, tapo aišku, kad ši investicija bus ne tik perspektyvi, bet ir įdomi verslo plėtojimo prasme.“

A. Girnys sutinka, kad investuoti į startuolį yra nemenka rizika, tad tai turi būti atsakingas sprendimas: „Priėmus šį sprendimą laukia rizikos valdymas, kuris yra neišvengiama ir kritinė dalis, lemianti investicijų sėkmę. Kita vertus, tinkamai įvertinus investicijas į startuolį, atsiveria didžiulės perspektyvos sėkmingam ir brandžiam verslo pagrindui.“