Dažniausiai lietuviškas verslas sukuriamas sostinėje, o savo brandą įrodo plėsdamasis ir į mažesnius miestus. Tačiau kavos mėgėjų pirmiausia Kaune įvertinta „Green Café“ vos prieš mėnesį atvėrė duris ir vilniečiams. Juk Vilniaus senamiestyje knibždėte knibžda jaukių kavinukių, siūlančių kavą. Ak, ir vėl kava! Su pienu, be pieno, cinamonu, šokoladu… Kuo gi dar galima nustebinti? O gal visai nereikia stebinti? Gal tai gėrimas, taip pavergęs mados įtikintą ir gudrių prekybininkų prijaukintą mūsų kūnelį, kad ir niekuo ypatinga neviliodamas sulauksi dar vieno kavos mėgėjo? Tokius provokuojamus klausimus keliu Gražvydui Vilčinskui (40), „Green Café“ kavinių Vilniuje ir Kaune įkūrėjui, kuris dar būdamas dvidešimties įsiliejo į prekybą kava bei arbata.

2005 m. jis įsteigė įmonę „Kavos bankas“, šiuo metu išsiskiriančią didžiausiu žaliosios ir skrudintos kavos rūšių asortimentu. „Tikrai tuo metu nemaniau, jog kada nors matysiu, kaip kava auga ar skrudinama, ir galėsiu tame procese dalyvauti. Nemaniau, kad ryšiuosi eiti į kavinių verslą. Kavos pasaulis be galo didelis, kuriame jaučiamės tokie maži, bet kartu jau esame ir šalia diktuojančiųjų madas, – apie aistrą kavai, išaugusią į aistrą verslui, dalijasi G. Vilčinskas.

Nors „Green Café“ atidaryta centrinėje Vilniaus gatvėje, o šalia gausu kitų kavinių, konkurencijos nebijome, nes jos turi savo klientus, o mes – savo. Skiriasi mūsų verslo filosofijos. Skatiname žmones neskubėti, lėtai mėgautis kava ir bendrauti, siūlome įdomų pomėgį – tapti įvairaus kavos skonio kolekcionieriais.

G. Vilčinskas

Kavinės vieta pagrindinėse žmonių srautų arterijose

„Kadangi mūsų „Kavos banko“ pagrindinės pajėgos yra Kaune, pirmąją kavinę nuspręsta taip pat atidaryti šiame mieste. Kavinę atidaryti paskatino mūsų klientai, sakantys, kad nori geros kavos ir tikros kavinės. Tai reiškė, kad turime sugrąžinti kavinėms rūpestingą ir šiltą aptarnavimą, keraminius puodelius ir tikrą lėtą kavos ruošimą, kai laikomasi visų taisyklių, ruošiant tiek klasikinį valgiaraštį, tiek gėrimus. Klientų pastabos, kad mes ruošiame kavą su pienu, o ne pieną su kava, parodė, kad mūsų pastangos – ne veltui. Kavos mėgėjų raginimai pasėjo mintį, kad pats laikas tokiai kavinei ir Vilniuje. Pirma užduotis buvo susipažinti su pagrindinėmis žmonių srautų arterijomis sostinėje. Nuomos kainos iš pradžių šokiravo: palyginti su Kaunu, jos yra net tris kartus didesnės! Valandų valandas sėdėjome dominančių gatvių užkandinėse ir stebėjome žmones, jų elgesį, srautus. Gerų patalpų reikėjo laukti, o jei jos ir atsirasdavo, reikėjo žaibiškai priimti sprendimą, nes buvo greitai išnuomojamos. Vienu metu buvo siūlomos kelios patalpos skirtingose gatvėse. Pasirinkome Vilniaus gatvę, nes jautėme, kad ji gyva“, – naujos kavinės Vilniuje atidarymo istoriją pasakoja G. Vilčinskas.

Žalioji kava – pasaulio pabaiga ar iš tiesų kažkas ypatinga?

Mintis kavinę pavadinti „Green Café“ pašnekovui šovė į galvą lankant kitas kavinukes. „Vis kažkas nepatikdavo. Atrodė, kad daug nukopijuota nuo pasaulyje pirmaujančių kavinių tinklų, nieko originalaus. Mes, kaip didžiausi kavos skrudintojai Lietuvoje, tiekėme kavą į daugelį tų tinklų. Taip stebėjome vartotojus, jų poreikius, elgseną. Galvodami apie savas kavinukes jautėme, kad darydami tą patį, ką jau daro dauguma kavinių tinklų, tarp jų prapulsime. Tuo metu jau darėme bandymus Kavos instituto laboratorijoje, kaip ruošti neskrudintos žaliosios kavos gėrimą. Norėjome būti išskirtiniai ir tokie tapome, nes mes vieninteliai Lietuvoje kavinėse ruošiame žaliąją kavą, turime net 10 įvairių kavos ruošimo būdų ir 26 rūšių kavos. Kavą ruošiame griežtai be jokių sirupų, nes ji pati turi iki tūkstančio įvairaus skonio ir aromato atspalvių. Pasirinkome visiškai kitą strategiją, nukreiptą į kavos gėrimo ritualą, o ne į vartojimą. Juk turėjome sukurti tokias kavines, dėl kurių žmonės pasiryžtų nueiti net keletą kilometrų“, – svarbą pelnyti klientų įvertinimą pabrėžia verslininkas.

G. Vilčinskas vadovaujasi ir visiems žinoma tiesa: „Versle sakoma, kad nesvarbu, kas sėkmingai pradeda, svarbu, kas sugeba sėkmingai tęsti.“

Didžiausias pavojus versle

Pasak verslininko, neužtenka trumpai sublizgėti, nes verslą reikia nuolat stebėti ir toje srityje būti keliais žingsniais priekyje. „Labai svarbu, kokie žmonės šalia. Ar jie mąsto panašiai, ar tiki tuo, ką daro. Jeigu komandoje atsiranda žmonių, netikinčių tuo, kas daroma, jie tampa didžiausiu pavojumi. Nors „Green Café“ atidaryta centrinėje Vilniaus gatvėje, o šalia gausu kitų kavinių, konkurencijos nebijome, nes jos turi savo klientus, o mes – savo. Skiriasi mūsų verslo filosofijos. Skatiname žmones neskubėti, lėtai mėgautis kava ir bendrauti, siūlome įdomų pomėgį – tapti įvairaus kavos skonio kolekcionieriais“, – apie išradingumą kaip lemiamą verslo bruožą užsimena G. Vilčinskas. Kad kavinę pamėgtų, viskas svarbu, pradedant švara prie lauko durų ir baigiant atsisveikinimo žodžiu su lankytoju, todėl verslo komandai reikia kuo daugiau tikėjimo jėgomis, o ne abejonių.

Įdomu

Pagal statistiką Lietuvoje per metus vienas žmogus išgeria daugiau nei 4 kg kavos.

Kavinėse daugiausia išgeriama kavos su pienu. Tarp jaunimo populiarūs kavos gėrimai, kokteiliai su įvairiais sirupais, o brandesni žmonės renkasi kavą be priedų.

Žaliose pupelėse geriausiai matomi visi kokybės defektai. Paskrudinus jie šiek tiek pasislepia, o sumalus tampa visai nepastebimi. Todėl žmonėms siūloma pirkti kavą pupelėmis iš patikimų tiekėjų ir jas maltis namie. Kava pupelėmis mažiau traukia ir pašalinius kvapus.

Jeigu paskrudinta per tamsiai, kava bus kartesnė. Jei paskrudinta per šviesiai, ji bus rūgštesnio skonio.

Ruošiant kavą labai svarbi vandens temperatūra. Jeigu vanduo bus per karštas, kava apkars. Vanduo turėtų būti apie 92–94 laipsnių.

Green cafe Vilnius