Liaudies išmintis byloja: „Sutinka pagal rūbą, palydi pagal protą.“ Deja, realybėje dažnai kaip jau sutinka pagal drabužį, priklijuoja etiketę, taip ir palydi. Ne paslaptis, jog drabužiai formuoja žmogaus įvaizdį, kuris ypač svarbus ne tik oficialioje aplinkoje, bet ir kasdieniame gyvenime. Ar prestižinių mados namų kostiumas tikrai parodo gerą skonį ir užtikrina kokybę? Į ką iš tiesų reikia atkreipti dėmesį renkantis drabužį, kad jau pirmos susitikimo akimirkos paliktų teigiamą įspūdį apie žmogų?

Kokybės paieškos už mažą kainą

Ne paslaptis, jog šiandien drabužių rinkoje pasiūla viršija paklausą, o prekių ženklų gausa Lietuva mažai atsilieka nuo didžiausių Europos šalių. „Aprangos“ grupės rinkodaros direktorės Irmos Marcinkienės teigimu, prekės ženklo įsitvirtinimo galimybės rinkoje yra pagrindinis ženklo atrankos kriterijus, todėl, prieš patekdamas į Baltijos šalis, kiekvienas potencialus prekės ženklas yra stebimas keletą metų ar bent jau sezonų.

„Svarbu, jog prekės ženklas būtų tarptautinis, augantis, stiprus bent keliose pagrindinėse Europos rinkose. Atitinkantį tokius kriterijus prekės ženklą analizuojame išsamiau ir, remdamiesi savo ekspertiniais vertinimais, nusprendžiame, kiek jis bus priimtinas Baltijos šalių vartotojams ir kokios jo augimo galimybės“, – pasakojo I. Marcinkienė. „Sunku nusakyti bendrą formulę ar kriterijų rinkinį, kuriuo vadovaujamės rinkdami ženklus ar gamintojus. Be abejo, įtakos turi ne tik paties ženklo savybės ir veiklos duomenys atskirose rinkose, bet ir vartotojų poreikiai, situacija rinkoje.“

I. Marcinkienės teigimu, yra daugybė įdomių ir originalių ženklų, tačiau dėl santykinai mažos Lietuvos rinkos jie neturi galimybių komerciškai būti sėkmingi Lietuvoje. Be to, „Aprangos“ grupės rinkodaros direktorė pastebi, jog Baltijos šalių gyventojai, o ypač lietuviai, už mažesnę kainą ieško ir tikisi labai aukštos kokybės. „Būdami išprusę, reiklūs savo įvaizdžiui, tačiau ribojami santykinai mažų pajamų, vartotojai ieško optimalaus kainos ir kokybės santykio ir tikrai išraiškingų, madingų daiktų, kurie pastebimai atnaujintų jų garderobą“, – teigė I. Marcinkienė.

AB „Lėvuo“ valdomo prekės ženklo „Tally Weilj“ tinklo vadovė Lietuvoje Ieva Dalibogaitė tvirtino, jog Lietuvos drabužių rinka orientuota į vidutines ir žemesnes nei vidutines pajamas gaunančius klientus ir, nors pasiūla nemaža, vis dėlto prabangių prekių parduotuvės bendrame visos Lietuvos drabužių prekybos kontekste užima labai menką dalį.

Garsiausi prekės ženklai – be kokybės garantijos

Kauno technologijos universiteto Dizaino ir technologijų fakulteto Aprangos ir polimerinių gaminių technologijos katedros lektorės (dizainerės) Ingridos Balynaitės teigimu, kokybiško drabužio sampratą lemia daugelis kriterijų: drabužio siuvimo technologijos, medžiagos sudėtis, parinktų medžiagų charakteristikos, konstrukciniai sprendimai, įvertinant ir defektingumą, aprangos dizaino sprendimai ir daugelis kitų komponentų.

„Tikimybė įsigyti kokybišką drabužį sunkiai nuspėjama, nes to paties prekės ženklo skirtingų kolekcijų kokybė gali skirtis. Svarbus elementas – gaminančios įmonės techninė bazė ir profesinės kompetencijos“, – pasakojo I. Balynaitė.

I. Balynaitė įsitikinusi, jog drabužio kaina ne visuomet lemia jo kokybę, o šiuo metu rinkoje vis daugėja nekokybiškų apdarų už aukštą kainą. Jaunosios dizainerės I. Balynaitės kolegė, Kauno technologijos universiteto Dizaino ir technologijų fakulteto Aprangos ir polimerinių gaminių technologijos katedros profesorė Vitalija Mateikaitė mano, jog brangioje parduotuvėje dažnai galima rasti drabužių su kreivomis siūlėmis ir kabančiais siūlais, o turguje tikrai įmanoma įsigyti pakankamai geros kokybės gaminį.

„Renkantis drabužį, svarbiausia atkreipti dėmesį į estetinį jo vaizdą ir patogumą dėvint. Idealaus drabužio žmogus turi nejausti. Tai reiškia, jog tinkamo drabužio nereikia kaskart tampyti ir taikyti prie figūros. Be to, kokybiškas drabužis turi išsiskirti labai paprasta priežiūra – jeigu apie apdarą tenka šokinėti kaip apie mažą vaiką, dirbančiam ir užsiėmusiam žmogui tai nepriimtina“, – kaip išsirinkti tinkamą drabužį, pasakojo V. Masteikaitė. Jos teigimu, gamintojams šiuo metu sudėtingiau pasiūti kokybiškų drabužių, nes naudojamos „neprognozuojamų“ savybių medžiagos, modeliai tampa vis įmantresni.

„Dabar drabužių dėvėjimo laikas gerokai sutrumpėjęs. Visų pirma gamintojai nelinkę gaminti ilgai dėvimų drabužių, nes norima, kad pinigai kuo greičiau suktųsi. Antra, vartotojai jau įprato prie spartaus gyvenimo ritmo, taigi nebenori kelis sezonus dėvėti to paties apdaro ir, kaip kažkada būdavo, persiūti jo savo vaikams. Be to, kokybės reikalavimus diktuoja užsakovas: vienur leidžiama daugiau nukrypimų, kitur – mažiau. Į mūsų šalį vis dar vežama kaip į trečiąją šalį.“

Klastočių kontrolė – it Don Kichoto kova su vėjo malūnais

Profesorė V. Masteikaitė jau daugelį metų kviečiama į parduotuves ir turgavietes padėti atpažinti galimų klastočių. Ji įsitikinusi, jog gerai pagamintos klastotės negali atpažinti joks ekspertas, o nustatyti, ar drabužis kokybiškas, žymiai lengviau nei išsiaiškinti, ar jis originalus: „Kiekvienas prekės ženklas turi savo firmines siūles, sagas, medžiagas, bet šito žmogus negali žinoti, nes tokia informacija yra slepiama. Jeigu žinosi visus šiuos duomenis, bus dar lengviau pagaminti klastotę.“

V. Masteikaitė, remdamasi patirtimi, pasakojo, jog klastotėms parenkamos panašios medžiagos, pasiuvami labai kokybiški gaminiai, o pirkėjas konfidencialių prekės ženklo reikalavimų tikrai nežino.

Kalbėdamos apie visuomenėje plintantį klastočių verslą, V. Masteikaitė ir I. Balynaitė tvirtino, jog tik pats žmogus gali nuspręsti, kas jam svarbiau: ar drabužio autentiškumas, ar tik etiketė su garsių mados namų užrašu.

Dizainerė I. Balynaitė įsitikinusi, jog žinomų prekės ženklų mados gaminiai atpažįstami visuomenėje, tačiau drabužio, pažymėto garsaus prekės ženklo pavadinimu, įsigijimas negarantuoja galutinio stiliaus rezultato.

„Norint atrodyti originaliai, reikia išmanyti madą. Vartotojas privalo domėtis garderobo formavimo subtilybėmis arba konsultuotis su šios srities specialistais. Žmogus gali išsirinkti kokybiškų mados prekių, tačiau vis tiek neatrodys originaliai“, – pasakojo I. Balynaitė.

V. Masteikaitė pataria už drabužius nemokėti didelių pinigų, nes jie nėra ilgalaikiai, be to, vis tiek atsibosta: „Žmonės per daug tikisi – nusiperka drabužį ir nori dešimt metų jį dėvėti. Už bet kokią kainą pirktas drabužis vis tiek nublunka, susidėvi.“

Šį šeštadienį (sausio 7 d.) naujas „bzn start“ numeris!

Verslas iš poreikio. „Visada norėjau uždirbti kuo daugiau pinigų. Tai mane ir stūmė į priekį“

„Mobile School“: pamatyk gyvenimą gatvės vaikų akimis. „Supratau, kad vaikų negalima per prievartą traukti iš gatvės“

Kaip šiandien kirpsimės? „Į nuosavą verslą visas mintis ir jėgas sutelkusios kaunietės, trejus metus gyvenančios Londone, teigimu, veterinarijos gydytojo profesija ir darbas su gyvūnais visuomet buvo slapta svajonė, kurią prieš pusmetį sėkmingai pavyko paversti verslu“

Be jokios patirties, bet drąsiai link laisvės kurti patiems! „Nenorėjau dirbti pagal kitų primestą modelį, siekiau kurti pati“