Retas šalies verslininkas garsiai prabyla apie būtinybę veikti ir plėtoti savo verslą dėl visos Lietuvos gerovės. O štai klaipėdietė Gabija Skučaitė, Socialinių mokslų kolegijos direktorė, laiko tai vienu prioritetinių kiekvieno verslo uždavinių. „Jeigu esi verslininkas, turi siekti ir darnios gerovės, ne tik gerovės sau. Turime daugiau veikti, dirbti dėl Lietuvos“, – sako veikli moteris, kuri beveik devyniolika metų stengiasi šviečiamąja veikla prisidėti prie šalies gerovės.

Socialinių mokslų kolegijos, vienos pirmųjų Lietuvos nevalstybinių aukštųjų mokyklų, istorija – tai kartu ir vienos šeimos istorija. Kolegija atsirado kalbų ir verslo vadybos aukštesniosios mokyklos, įsteigtos ponios Gabijos mamos Nijolės Skučienės, iniciatyva. Pasak pašnekovės, tai buvo vienas iš būdų užsidirbti pinigų pragyvenimui netikėtai anapilin išėjus šeimos galvai.

„Tėvelis mirė, kai man buvo dešimt, o broliui penkeri. Turėjome išgyventi iš mamos atlyginimo. Dėl to ir imdavomės įvairios veiklos: siuvome drabužius, pardavinėdavome ledus, kol galiausiai nusprendėme užsiimti užsienio kalbų bei verslo administravimo kursų organizavimu“, – dalijasi prisiminimais G. Skučaitė.

Socialinių mokslų kolegijos direktorė neslepia, kad verslas, kurio pagrindą sudaro švietimas, suteikia puikią savirealizacijos galimybę. Kartu tai savotiška duoklė anapilin iškeliavusiems tėvams, iš kurių ji paveldėjo esminius charakterio bruožus, praverčiančius kasdienėje veikloje.

„Augau labai tolerantiškoje, liberalioje šeimoje. Abu tėvai leido vaikams pažinti pasaulį tokį, koks jis yra, visiškai neribodami požiūrio. Būtent tai ir suformavo nuolatinį norą augti, tobulėti bei realizuoti savo idėjas“, – tvirtina Socialinių mokslų kolegijos direktorė ir priduria, kad savo darbą laiko ne tik vidinės paspirties varikliu, bet ir holistine veikla.

Idėjų generatoriumi save vadinanti veikli moteris nesiskundžia dėl, atrodytų, per didelio užimtumo. Priešingai, pasak G. Skučaitės, darbe ne tik pailsima, bet ir generuojami nauji kūrybiniai sumanymai, kuriuos vėliau stengiamasi realizuoti. Dauguma jų yra susiję su Socialinių mokslų kolegija, kurią ambicinga moteris stengiasi paversti Lietuvos mokslo įstaigų lydere.

„Mes norime kurti naujo tipo mokyklą, su nauja edukacine filosofija, naujais ugdymo metodais (vienas iš jų yra asmenybių, o ne specialistų ugdymas – aut. past.). Kurti atvirų erdvių mokyklą ir kartu žinių potencialą, skiriant daugiausia dėmesio ir investuojant į jaunąją kartą, kuri taptų Lietuvos ateitimi“, – dėsto savo veiklos vizijas moteris.

Nežinau, tikriausiai kai kam galėtų atrodyti, kad šioms galbūt pernelyg ambicingoms svajonėms nebus lemta išsipildyti. Bet mano nuomonė kitokia. Juk prieš devyniolika metų Socialinių mokslų kolegijos vizija tikriausiai irgi atrodė utopinė. Dauguma nemanė, kad bėgant laikui tik iš begalinio entuziazmo kurta mokslo įstaiga užaugs iki modernios nevalstybinės aukštosios mokyklos, pripažintos ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. O kur dar grožio salonų tinklas, konsultacinė veikla, svajonės apie knygų rašymą – atrodo, veiklios moters paroje gerokai daugiau valandų nei kitų mirtingųjų.

Pasak kolegijos vadovės, kolegijos idėjos sėkmę lėmė ne tik begalinis atsidavimas šiai veiklai, bet ir atitinkamas požiūris į gyvenimą bei verslą. „Reikia tiesiog nustoti skųstis gyvenimu ir kalbėti vien apie problemas. Man jos neegzistuoja. Priimu jas kaip kasdienius iššūkius, su kuriais papraščiausiai susidoroji, ir tiek“, – sako optimistiškai į pasaulį žvelgianti verslininkė.

To ji linki ir pradedantiesiems verslininkams, ir tiems, kurie tik pagalvoja apie nuosavą veiklą. Visus juos Socialinių mokslų kolegijos direktorė ragina nebijoti suklysti ir nebijoti realizuoti idėjų. „Jeigu nori, daryk. Jeigu turi idėjų ir noro, privalai savyje rasti ryžto. Svarbiausia jausti, kad tau tikrai to reikia ir tikrai to nori. Viskas įmanoma!“ – priduria ambicinga verslininkė. Žvelgiant į šią energija trykštančią dar lengviau tuo patikėti.