„Mokslų aš jokių nebaigiau. Turiu vidurinės mokyklos diplomą, bet tai netrukdo kurti planų ir sėkmingai valdyti įmonės. Dabar ateina pas mane žmonių su aukštojo mokslo diplomu, magistro laipsniu ir prašo darbo. Kartais, manau, užtenka turėti galvą ant pečių“, – teigia Vilniaus centre esančios “Soulbox” įkūrėjas Aurelijų Marudiną (27 m.) iš Ukmergės.Baigęs mokyklą Aurelijus nenorėjo iš karto stoti į aukštąją mokyklą, rinktis profesijos ir studijuoti. Nors tai ganėtinai neįprastas žingsnis lietuvių požiūriu, vaikinas troško mėgautis gyvenimu, apsispręsti ir užsidirbti pinigų. Ir netikėtai atsidūrė maitinimo įstaigų versle. Būdamas vos devyniolikos jis jau puikiai pilstė kokteilius prie baro, dirbo su klientais ir iš tiesų mėgo savo darbą. Ukmergiškis savo noru mokėsi šio meno: skaitė knygas, analizavo užsienio patirtį ir, svarbiausia, turėjo puikius mokytojus, kurie ugdė ir suteikė neįkainojamos patirties. Dabar Aurelijus džiaugiasi pakliuvęs būtent į šią sritį, nes dirbti prie baro jam – vis dar mėgstamiausias užsiėmimas. Iki tol keturias maitinimo įstaigas kitiems padėjęs atidaryti verslininkas pagaliau ryžosi pradėti dirbti sau. Vaikinas pasikvietė į komandą draugą, kolegą Tomą ir netrukus pradėjo įgyvendinti planus – atidarė neįprastą, neeilinę „Sielos dėžę“.„Vos baigęs mokyklą mąsčiau, kad geriausia yra dirbti sau. Mano požiūris visada buvo toks: kam užimti darbo vietas, jeigu jas galima kurti?“ – teigia verslininkas.Norėjo atidaryti išskirtinę vietąIdėja įkurti tokią vietą kilo prieš porą metų. Kaip teigia verslininkas, norėjosi erdvės, į kurią žmones viliotų išskirtinis maistas, kitokie gėrimai ir ypatingi renginiai. Tokia niša, anot jo, mūsų šalyje dar nebuvo užpildyta.„Šis klubas – tai smulkių akcentų visuma, į kurią įeina geras maistas, puikūs gėrimai, nebūdingas interjeras, solidūs renginiai ir visai kitoks požiūris į svečius. Visus šiuos akcentus surinkome ir sudėjome į „Soulbox“, – šypsosi Aurelijus.Prieš beveik pusmetį atidarytas klubas išties išsiskiria tuo, ką išvardijo pašnekovas. Šiuo metu čia pirmu smuiku griežia baras, tačiau planuojama, kad netrukus jį pasivys, o gal ir aplenks populiarėjanti virtuvė. Maistas nuo kitų virtuvių čia skiriasi tuo, kad dauguma produktų ruošiami rankomis.„Patys darome makaronus ir juos natūraliai dažome, norėdami išgauti atitinkamą spalvą. Taip pat kepame įvairią naminę duoną, marinuojame alyvuoges. Stengiamės ruošti kuo daugiau naminio maisto“, – teigia verslininkas.Nuo konkurentų skiriamės tuo, kad naudojame tik šviežiai spaustas natūralias sultis, viską ruošiame iš natūralių produktų, nededame jokių sirupų ir priedų. Vilniuje to niekas neakcentuoja ir nežiūri, o mes labai kreipiame dėmesį. Jei negalime išgauti skonio natūraliu būdu, geriau to kokteilio iš viso atsisakome“, – pabrėžia nuolat suktis prie baro mėgstantis Aurelijus.Anot pašnekovo, kitas išskirtinumas – čia nuolat organizuojami gyvo garso koncertai, kitokie renginiai. Lankytojai gali klausytis ir džiazo, ir hiphopo, ir kitokio stiliaus muzikos. „Renginiai – mūsų stiprioji pusė. Pirmadieniais–trečiadieniais šioje vietoje organizuojami gyvo garso koncertai, savaitgaliais groja didžėjai, svečiai iš užsienio. Galima sakyti, kad kiekvieną dieną čia vyksta šis tas nauja, o tai žmonėms patinka“, – teigia verslininkas.Iš pirmo žvilgsnio keistą, bet jaukią ir labai erdvią vietą Aurelijus nusižiūrėjo dar tik mąstydamas apie verslą. Labiausiai vyrą žavi neįprastos konstrukcijos ir dideli langai. Verslininkas prasitaria jau iš pat pradžių žinojęs, kad nori šviesaus klubo su daug didelių langų. Būtent stiklas ir natūrali dienos šviesa, anot jo, vilioja žmones ir sukuria atitinkamą nuotaiką bei atmosferą. Dėžė priimtina visiemsVerslininkas prasitaria siekęs, kad į „Soulbox“ rinktųsi kuo įvairesnė publika. „Sielos dėžė“ tinka visiems, tad kiekvienas, nesvarbu amžius ar išsilavinimas, atėjęs jaučiasi puikiai. Visą dieną čia verda veiksmas ir keičiasi publika: ryte pamatysime vienokią, per pietus – jau visai kitokią, o prasidėjus naktiniam gyvenimui – dar kitokią. „Kiekvienas mūsų svečias turi savo dalelę sielos, kurią palieka čia. Ateina, pareiškia savo nuomonę, o mes į ją visuomet reaguojame. Svečias, galima sakyti, yra švyturys, rodantis, į kurią pusę mums eiti“, – vaizdžiai pasakoja Aurelijus.Šiame klube lankosi ir vos aštuoniolikos sulaukę jaunuoliai, ir pagyvenę žmonės. Pasak verslininko, paprastai čia ateina žmonės, mėgstantys naujoves, ieškantys šio to neįprasto, tie, kurių gyvenimo būdas nenuobodus, nesėslus. Kokia susirenka publika, priklauso nuo paros meto ir nuo grojamos muzikos. Per gyvos muzikos koncertus lankytojai būna patys įvairiausi: jeigu tai hiphopo ar repo vakarėlis – ateina daugiau jaunimo, o į brandesnio muzikos stiliaus renginius mielai renkasi vyresnės kartos žmonės. Mano pomėgis yra mano verslas„Pats dirbu savaitgaliais bare. Man patinka. Esu vadovas, bet juk ne pareigos sukuria žmogaus įvaizdį. Dirbu tikrai ne tam, kad sutaupyčiau, tiesiog negaliu gyventi be baro“, – teigia verslininkas, vadovaujantis 40 žmonių komandai.Šiandien užsukęs į šį klubą tikriausiai niekas neatspėtų, kad vikriai prie baro kokteilius pilstantis vyras yra ir šios vietos savininkas, ir vadovas. Kad ir kaip būtų keista, Aurelijus čia dirba nuolat, net per didžiąsias metų šventes. Vyras prisipažįsta kartais pamąstantis, kaip būtų puiku, jeigu pasamdytų žmogų, kuris eitų vadovaujamas pareigas, o pats stovėtų prie baro. Juk svarbiausia yra daryti tai, kas labiausiai patinka.Tikriausiai tai ir yra pagrindinė šio verslininko sėkmės paslaptis, nes ne pinigai jam svarbiausia, o idėja, jos įgyvendinimas ir mėgstamas darbas. Įdomūs faktaiĮ savo verslą investavo pusę milijono litų. 86 tūkst. litų gavo laimėjęs Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektą „Jaunam, naujam verslui“.Kaip ir numatyta verslo plane, planavo, kad investicijos atsipirks per trejus metus, bet dabar mano, jog greičiau.