Devynioliktame amžiuje Austrija buvo ne palyginti maža šalis Alpių regione, o viena didžiausių ir įtakingiausių imperijų Europoje. Austrai joje gyveno drauge su vengrais, čekais, slovakais, žydais. Galbūt imperijos daugiatautiškumas padarė įtaką ir išskirtinei Austrijos ekonomikos mokyklai, kurios pagrindiniai principai ir susiformavo tuo metu. Austrų mokykla teigia, kad svarbiausia yra žmogus. Jis – kūrėjas, formuotojas, sprendėjas, todėl jam reikia palikti laisvę veikti savo nuožiūra. Su šiuo principu plačiau susipažinti galima skaitant neseniai Laisvosios rinkos instituto išleistą Jesuso Huertos de Sotos knygą „Austrų ekonomikos mokykla: rinkos tvarka ir verslus kūrybingumas“. Apie tai, kokios buvo austrų ekonomistų idėjos ir ko iš jų galėtume pasimokyti, pasikalbėjome su LLRI vadovu Žilvinu Šilėnu.

Visi žmonės skirtingi

Ž. Šilėnas atskleidė, kad sprendimą išleisti šią knygą lėmė ir tai, jog austrų ekonomikos principai labai artimi LLRI deklaruojamiems principams.

„Ši knyga gerai atspindi mūsų požiūrį ir žinią, kurią kiekvieną dieną stengiamės skleisti. Ji būtų maždaug tokia: žmogus pats geriausiai žino, ko jam reikia. Tuo ši mintis ir išsiskiria – pagrindinis dėmesys tenka žmogui. Austrų ekonomikos mokyklos pagrindinis tyrimo objektas yra individas: žmogus verslininkas, žmogus vartotojas. Visos įžvalgos pateikiamos per individualumo prizmę“, – sakė LLRI direktorius.

Pasak jo, dažnai ekonomikoje ir politikoje pamirštama, kad visi žmonės yra skirtingi ir sunkiai leidžiasi grupuojami į struktūras. Būtent čia ir pasireiškia austriškos minties didžiausias pliusas.

„Kai kalbame apie politiką, politines diskusijas, pamatome, kad jose žmogus tarsi prapuola. Turiu omenyje ne dažną pasakymą, kad valdžiai žmogus nerūpi. Tiesiog, kai mąstomae, kokį poveikį turės koks nors mokestis ar permaina, tai apie žmones mėgstama galvoti skirstant juos į blokus. Štai čia yra verslininkai ir visi jie elgsis taip pat. Štai čia yra vartotojai – jie visi irgi elgsis vienodai. Tačiau visi verslininkai ir vartotojai yra individualūs. Vienus koks nors mokestis paveiks vienaip, kitus kitaip. Tai dažnai pamirštama. Į viską žiūrima pernelyg supaprastintai. Mes sakome, kad pasaulis ir žmonės yra labai sudėtingi“, – teigė Ž. Šilėnas.

Svarbiausia austrų ekonomikoje yra kūrybinė galia, kurią turi kiekvienas individas. Tik ji suka ekonomiką ir padeda visuomenei turtėti.

„Šios įžvalgos padeda pamatyti tai, ko politikai ar kiti ekonomistai, besivadovaujantys savo generalizacijomis, dažnai nepamato. Paprastas pavyzdys: iš kur atsiranda tos gėrybės, ekonominė gerovė? Pagrindinis analizės vienetas šioje srityje remiantis Austrijos ekonomikos teorija yra kuriantis verslininkas. Mintis yra labai paprasta. Niekas iš niekur neatsiranda. Šalyje gali būti daugybė išteklių: deimantų, naftos, medienos ar dirbamos žemės, bet jeigu neatsiras iniciatyvių žmonių, kurie stengsis tuos resursus išnaudoti taip, kad jie būtų naudingi kitiems žmonėms, tai toje šalyje nieko ir nebus“, – pastebėjo pašnekovas.

Pabrėžia centrinio planavimo absurdiškumą

Anot Ž. Šilėno, austrų ekonomikos mokykla iš esmės bando moderniam pasauliui pritaikyti seną kaip ir pati žmonija modelį: savonoriškus abiem pusėms naudingus mainus susikurtomis gėrybėmis.

„Svarbu ir tai, kad ši teorija visiškai prieštarauja centriniam planavimui, kurio būta ir pas mus. Daug kas nori įteigti, kad jeigu šalyje yra daug išteklių, tai reikia centrinio planuotojo, strateguojančio, kaip viskas bus. Neva jūs kirsite medžius, arsite žemę, gaminsite produktus. Tai centrinis planavimas, kuriuo pagrįsti socializmas ir komunizmas.

Austrų ekonomikos mokykla išsiskiria tuo, kad vadovaujamasi spontanine rinkos tvarka. Nėra vieno viską išmanančio ir reguliuojančio proto ar institucijos. Žmonės sugeba puikiai bendradarbiauti ir organizuotis. Galime tai pavadinti netvarkinga tvarka“, – kalbėjo LLRI direktorius.

Toks ekonomikos modelis pirmiausia propaguoja laisvą veikimą ir laisvąją rinką. Valdžia čia tampa visiškai nepageidaujama.

„Austrų ekonomikos mokyklos mintis tuo ir išsiskiria, kad ekonomikai nereikia kontroliuojančio proto. Nereikia ir viską apimančios valdžios, kad žmonės priimtų reikiamus sprendimus. Žmonės patys gali priimti tinkamus sprendimus ir tai daro kiekvieną dieną. Tokia pagrindinė mintis.

Natūralu, kad austrų ekonomikos mokykla yra labai glaudžiai susijusi su klasikiniu liberalizmu. Jie sako, kad liberalizmas ir minimali valdžia yra įmanoma ne tik todėl, kad taip manome, bet ir dėl to, jog ekonomika kuo puikiausiai veikia esant minimaliai valdžiai. Tiesą sakant, ji veikia netgi geriau, nes valdžia nesikiša ir žmonių sprendimų neiškreipia savais sprendimais“, – sakė Ž. Šilėnas.

Knyga skirta ir menkai besidomintiems ekonomika

LLRI direktorius teigė, kad ši knyga nišinė, bet suprantama kiekvienam susidomėjusiam. Ji tiesiog supažindina su pagrindinėmis problemomis, kurias nagrinėja ekonomikos mokslas. Knygos autorius netgi pateikia puikų verslo apibrėžimą. Tai „sunki ir varginanti veikla, kurios drąsiai imamasi“. Tas besiimantis ir yra verslininkas.

„Ši knyga yra labiau nišinė. Ji skirta tiems žmonėms, kuriems ekonomika yra įdomi tema. Mūsų noras ir tikslas – kad tie, kam įdomi ekonomika, gautų gerą įvadą apie austrų ekonomikos mokyklą ir domėtųsi toliau.

Tiems, kurie ekonomika nelabai domisi, tai bus geras įvadas į visą ekonomiką, t. y. kaip galima mąstyti apie vienus ar kitus dalykus. Taigi mes siekiame paskatinti domėjimąsi. Švietimas ir savišvieta yra vaistas nuo daugelio ligų“, – įsitikinęs Ž. Šilėnas.