Iš Klaipėdos kilęs, o dabar sostinėje įsikūręs Eugenijus Taurinskas (33), pakviestas draugo kartu įgyvendinti verslo idėją, ilgai nedvejojo. Prieš metus juodu su Gintaru Motiejūnu sukūrė projektą www.snackbox.lt. Verslo atspirties tašku tapo visoje Europoje populiarinama sveiko užkandžiavimo idėja – penki skirtingi vaisiai per dieną. Iš pradžių apskaičiavę, kad jai įgyvendinti reikės maždaug 20–30 tūkst. eurų, po kurio laiko įsitikino, kad reikėtų kone penkiskart daugiau.

Noras kurti verslą subrendo auginant vaikus

Nuosavos veiklos idėja kilo gana netikėtai. „Kelerius metus prie verslo liečiausi labai ribotai, nes vienas po kito šeimoje atsirado du vaikai, kuriems natūraliai reikėjo skirti daug laiko. Trejiems metams buvau išėjęs tėvystės atostogų. Kai vaikai paaugo, susikaupusi energija ir noras ką nors nuveikti veržėsi pro kraštus“, – pasakoja pašnekovas, tuo metu ieškojęs savirealizacijos galimybių darbo rinkoje. Dviese su geru draugu Gintaru Motiejūnu, taip pat ieškojusiu galimybių susikurti kitokią ateitį, tarpusavyje pajuokaudavo: „Pensijai privalome sukaupti kapitalą patys, o jeigu dar ir valstybė kažkiek pridės, anūkams saldainių nupirksime.“

Skatins sveikos mitybos kultūrą darbo vietose

Daugiau patyrinėję užsienio rinkas, pradedantieji verslininkai pastebėjo, kad ten populiari užkandžių bei gėrimų pristatymo paslauga į darbo vietas, ypač Didžiojoje Britanijoje. Pasak pašnekovų, pasaulyje seniai vyksta įvairios programos, skatinančios vartoti daugiau vaisių ir daržovių, ne išimtis ir Lietuva. „Tik pas mus ši kampanija „penki per dieną“ ne taip ryškiai pastebima, – teigia E. Taurinskas. – Greitai supratome, kad mūsų su Gintaru tikslai labai panašūs: skatinti žmones vartoti daug daugiau vaisių bei daržovių ir būti sveikesniems. „Eurostat“ duomenimis, tik maždaug vienas iš septynių tautiečių per dieną suvalgo rekomenduojamą kiekį vaisių ir daržovių. Tad darbdavys, suteikiantis galimybę darbe sveikai užkandžiauti, padeda formuoti sveikos mitybos įpročius, gerinančius žmogaus sveikatą ir darbingumą. Darbdaviai pradeda tai suprasti ir tikimės, kad tai taps neatsiejama socialiai atsakingų įmonių politika bei kultūra.“

Keis lietuvių įprotį „pasidaryk pats“

Didžiausiu naujos paslaugos iššūkiu verslūs vyrai įvardija įgimtą lietuvių troškimą viską pasidaryti patiems, savo rankomis, „nes tokia mūsų prigimtis ir tai mūsų kraujyje jau turbūt ne vieną šimtmetį“. Pasak E. Taurinsko, lietuviai patys sodins bulves, nors tai ir ne visada ekonomiškai naudinga, patys susiremontuos automobilį, nors reikės daug daugiau išleisti įrankiams ir sugaišti laiko, pastatys ir išlaikys brangiai kainuojantį būstą, nors gal nuomotis būtų racionaliau ir t. t. Viena vertus, gebėjimas patiems pasirūpinti ir pasidaryti tai, ko reikia, yra, nors siūlantiesiems paslaugas tokia situacija nėra palanki, todėl daug laiko tenka skirti įrodinėjant siūlomos paslaugos naudą ir vertę. „Tačiau esame įsitikinę, kad situacija artimiausioje ateityje keisis ir kuo toliau, tuo labiau aktyvūs, dirbantys žmonės naudosis paslaugomis, kurios patenkina šiuolaikinio žmogaus lūkesčius patogiai, skaniai ir sveikai maitintis“, – neabejoja pašnekovas.

Rinka dar tik formuojasi

Verslo sumanytojai sako visada žinoję, kad pirma reikia rasti pirkėją ir tik tuomet investuoti, tad savo projektą plėtoja nuosekliai ir mažais etapais, o investuoja nuolatos ir į daugybę vietų, tiesiog visur stengiasi būti žingsniu priekyje ir numatyti, be kurių investicijų rytoj jau bus sudėtinga dirbti. Pavyzdžiui, praėjus pusmečiui, jie įsitikino, kad instrumentas „Google Sheets“ jau praktiškai išsemtas, todėl kuria sistemą, kuri padės administruoti ir kontroliuoti užsakymus, sąskaitas.

 

„Tikime, kad vaisiai biure turi didesnę prasmę ir vertę nei kava, nes suteikia ir energijos, ir sveikatos, o ir kainuoja mažiau.“

E. Taurinskas.

 

Projekto bendraautoris atskleidžia, kad taupyti tenka maksimaliai, nes turimi ištekliai labai riboti, o sričių, į kurias reikėtų investuoti, labai daug. Jaunus vyrus gelbsti tai, kad turi dar kitų papildomų veiklų. Pašnekovas pripažįsta, kad dėl mūsų šalies rinkos: vartotojų mitybos įpročių, kultūros, taip pat perkamosios galios, kilo nemažai abejonių. Pasak jo, lietuviai uždirba gerokai mažiau, verslas daugiau taupo, rinka dar nėra subrendusi tokiai paslaugai. Tačiau tikime, kad vaisiai biure turi didesnę prasmę ir vertę nei kava, nes suteikia ir energijos, ir sveikatos, o ir kainuoja mažiau. Norime, kad vaisiai būtų vartojami kasdien, visur, įvairioje aplinkoje“, – verslo idėją apibendrina E. Taurinskas.