Kalbėdamasis su Eimantu Matulaičiu, startuolio „Crrency“ bendraįkūrėju, negali nesižavėti jo entuziazmu ir užsispyrimu. Ir tai labai gerai, nes jo idėjai įgyvendinti šios savybės bus žūtbūt reikalingos. Tiesą sakant, „Crrency“ koncepcija yra viena ambicingiausių, kurią kada teko girdėti. Komanda užsibrėžė tikslą sukurti konkurenciją įprastoms valiutoms. Jie siekia sukurti sistemą, kurioje žmonių bendruomenės keistųsi prekėmis ir paslaugomis naudodami principus tos pačios technologijos, kuria naudojasi bankai. Apie šią idėją su E. Matulaičiu mes ir pasikalbėjome.

Idėja ne tokia ir nauja

E. Matulaitis, pagal išsilavinimą ekonomistas, pasakoja, kad „Crrency“ atsiradimą iš dalies nulėmė ir tos finansinės įtampos, kurias pasaulis turėjo išgyventi pastarąjį dešimtmetį. „Tiesiog pradėjome atidžiau žiūrėti į tai, kas vyksta per finansų krizes. Supratome, kad labai daug lemia finansinės įstaigos, kurios visų pirma atstovauja savo akcininkų interesams. Tai visiškai natūralu. Nors sakoma, kad svarbiausia yra klientas, pirmenybė visgi yra akcininkų pelnai. Be to, kontroliuodamas žmonių pinigus, gali kontroliuoti ir pačią visuomenę. Valdyti ekonomikos augimą ar kritimą. Gali pirkti pigiai ir parduoti brangiai“, – dėsto jis.

 

„Aš pamaniau, kad žmonės visgi gali turėti demokratišką valiutos sistemą, kurioje galėtų tarpusavyje susitarti ir bendru sutarimu fiksuoti gėrybių vertę“

E. Matulaitis

 

Galų gale atėjo paprasta, bet drąsi mintis: galbūt mums nereikia tokios žalingos sistemos? Galbūt egzistuoja alternatyva? „Prie idėjos atėjome pamažu. Aš pamaniau, kad žmonės visgi gali turėti demokratišką valiutos sistemą, kurioje galėtų tarpusavyje susitarti ir bendru sutarimu fiksuoti gėrybių vertę. Rutuliodamas šią mintį atradau, kad bendruomenių valiuta toli gražu nėra nauja idėja. Tai sena, bet prastai žinoma idėja. Bendruomenių valiutos buvo paplitusios, pavyzdžiui, Didžiosios depresijos metais. Tuomet buvo didžiulė pinigų ir pasiūlos stoka, tad žmonės ieškojo savų sprendimų, kaip gyventi toliau“, – sako pašnekovas.

Jis teigia, kad apie sistemą reikėtų galvoti kaip apie socialinį tinklą. „Socialiniame tinkle tu matai naujienų srautą. Lygiai taip pat mūsų sistemoje būtų matomas finansinių operacijų srautas. Tai būtų pirmoji skaidrumo dalis. Kita dalis, kad nustatymai būtų matomi visų. Jie būtų keičiami, beje, demokratiniu principu. Pavyzdžiui, tam, kad kažką pakeistum, reikėtų 80 proc. balsų. Be to, visada matytum ir kito žmogaus balansą. Matytum, kas yra pasiskolinęs, o kas turi sukaupęs daug. Tas žinojimas padėtų nuolatos palaikyti tam tikrą balansą“, – tikina pašnekovas.

„Mes išsiskiriame tuo, kad dabar bankų naudojamą dekretinių pinigų sistemą nuleidžiame iki žmonių lygio ir leidžiame ja naudotis. Iki šiol ta sistema labai privilegijuota. Tik institucijos, aukšto rango žmonės turi prieigą prie jos. Jie nustatinėja palūkanų normas, skolinimosi ir kitus reikalavimus, be kurių sistema neveiktų. Tačiau mes manome, kad šioje sistemoje nėra nieko tokio, ko eiliniai žmonės nesuprastų. Juk, pavyzdžiui, su paskolos sąlygomis susipažinti pajėgia kiekvienas“, – pasakoja E. Matulaitis.

Svarbiausias klausimas – pasitikėjimas

„Crrency“ bendraįkūrėjis patikslina, kad startuolis tikrai nėra kriptovaliuta jau įprasta šio žodžio prasme. Nuo tokių valiutų kaip bitkoinai „Crrency“ skiriasi tuo, kad pinigų vertę ir kiekį nustatytų patys žmonės. Bitkoinų skaičius ir vertė yra fiksuoti. Egzistuoja rizika, kad jeigu gali suveikti tam tikrą vertę kodo eilutei, tai tą pačią kodo eilutę gali dauginti neribotai. Taigi idėja, kad kriptovaliuta bus apsaugota nuo perspausdinimo, anot pašnekovo, nėra labai įtikinama. Skaidrumą užtikrintų sistemos viešumas. Tačiau ar žmonija tam yra pasiruošusi? Juk piniginiai reikalai dažniausiai laikomi visiškai privačiais. „Iš esmės tai yra klausimas, į kurį atsakymo mes ir ieškome kurdami patį produktą. Visi ženklai rodo, kad einame prie vis geresnio suvokimo, ką skelbti viešai, o ko ne. Mūsų sistemoje tavo balansą matytų ne visi, o tik tavo pasirinkto tinklo nariai, kuriais tu pasitiki“, – sako E. Matulaitis.

Jis toli gražu nesitiki, kad žmonės akimirksniu priims jo siūlomą modelį. Veikti ketinama pamažu, nedideliais žingsneliais. „Mes nenorime iš karto kurti didelio masto produkto. Norime, kad jo idėją žmonės jaukintųsi pamažu, pajustų, kaip ji veikia. Todėl tai visų pirma bus socialiniai bandymai. Mūsų planuose renginiai, į kuriuos žmonės galės atnešti savo produktus, pavyzdžiui, pyragus. Mūsų programa leis keistis pyragais, naudojantis mūsų sistema. Kitaip tariant, renginyje žmonės patys sukurtų savo valiutą, nustatytų jos vertę ir ką už ją galima įsigyti. Kiekvienas naujas renginys bus tarsi miniekonomikos sistema, o paskui tą pačią idėją žmonės galės naudoti savo renginiuose. Jeigu žmonės supras, kaip tai veikia, pasitikėjimas augs“, – įsitikinęs pašnekovas.

Pamažu augant pasitikėjimui, atsiras ir vis didesnė auditorija, kuri naudosis tokia sistema. „Drąsos tokiam pasikeitimui mums tikrai turėtų pakakti. Aš labai tikiu, kad mes jos turime. Mūsų ketinimas yra, užuot daug kalbėjus, sukurti produktą ir parodyti jį žmonėms. Jeigu jiems patiks, produktas augs. Žinoma, pirmiausia žiūrime į tuos žmones, kurie yra imlūs inovacijoms. Pasaulyje juk daug drąsių žmonių, kurie nebijo išsiskirti, paminti stereotipus. Tame jie gal net mato azartą. Mes save irgi tokiais laikome. Juk daryti kažką tik dėl to, kad taip įprasta, yra prisitaikėliška. Nesakome, kad mums tikrai pavyks, bet kas žino“, – svarsto „Crrency“ bendraįkūrėjis.

Kol kas jo idėjos skamba netgi šiek tiek utopiškai. Tačiau jauno vyro tai nė kiek nestabdo. Atvirkščiai, jis taip tiki šia idėja, kad ketina su ja dirbti tiek, kiek tik reikės. „Greičiausiai neapsiribosime vienu bandymu. Jeigu kas nors panašią idėją įgyvendins šiek tiek geriau, mes bandysime tai padaryti dar geriau. Mūsų tikslas – kad žmonės pagaliau turėtų tokią sistemą, kokios jie nori. Nenurimsime tol, kol mums tai rūpės. Todėl net ir galutinio sėkmės apibrėžimo mums, ko gero, tiesiog nėra. Šiuo metu visą dėmesį skiriame produkto prototipo kūrimui, kurį įgyvendina “Crrency” bendraįkūrėjai Simas, Aleksandras ir Lukas“, – sako E. Matulaitis.