Helovinas kasmet vis labiau populiarėja tarp Lietuvos jaunimo. Beveik visame pasaulyje ši šventė siejama su mirusiaisiais, todėl laikomasi įvairių tradicijų, skatinama pagarba jiems. Šventė visuomet apgaubta mistikos, žvakių šviesos ir tikėjimo, kad egzistuoja dvasios, o pasaulyje išlikusios senosios tradicijos stebina ir kartais net šiek tiek šiurpina.

Žibintų festivalis

Japonijoje Helovinas švenčiamas ne spalio pabaigoje, kaip daugelyje pasaulio šalių, o balandį. Pati pagrindinė šios šventės tradicija – vandens žibintų plukdymas. Kiekvienas žmogus uždega žvakutę ant popierinio pagrindo arba specialaus plūduriuojančio žibinto, sukalba maldą ir paleidžia į upę, prisimindamas visas išėjusias dvasias. Tai taip pat vyksta Korėjoje, tačiau čia dar pridedama vaisių ir ryžių, taip padėkojant išėjusiems artimiesiems už jų sunkų darbą, kol dar buvo gyvi.

Burtai iš duonos

Airijoje ypač populiarūs Helovino laikotarpio burtai. Čia beveik kiekvienuose namuose kepama tradicinė vaisių duona, į kurią įmaišoma įvairių priedų. Airiai neturi papročio vaikščioti po kaimynų namus ir prašyti saldainių, tačiau mielai svečiuojasi vieni pas kitus ir buriasi valgydami saldžią duoną. Jeigu atkandęs kąsnį randi žiedą, vadinasi, iki kito Helovino laukia vedybos. Jeigu pakandi monetą, vadinasi, laukia dosnūs ir turtingi metai. Na, o jeigu atkąstame gabalėlyje įsimaišo siuvimo antpirštis, vadinasi, kiti metai bus vieniši ir galimi pykčiai su draugais bei artimaisiais.

Laužų deginimas

Anglijoje ir Kinijoje vyrauja itin populiari tradicija Helovino naktį deginti laužus. Aplink didžiulius laužus susirenka miestiečiai ir mėto į juos akmenis, daržoves, riešutus, siekdami įbauginti Helovino naktį į žemę sugrįžtančias piktąsias dvasias. Pagal įmestus daiktus kuriami įvairūs burtai. Jeigu į laužą įmestas akmuo per naktį iki aušros jame sudegs ir neliks nė žymės, vadinasi, akmenį metęs žmogus per artimiausius metus bus pasmerktas mirti. Jeigu į ugnį du įsimylėjėliai metė riešutą ir jis sprogo, gali būti, kad pora niekada nesusituoks, o jeigu kurį laiką gyvena santuokoje, juos kamuos neramumai ir negandos.

Slepiami peiliai

Vokiečiai tiki, kad Helovino naktį į žemę sugrįžta mirusiųjų dvasios. Vokiečiai dvasias labai gerbia ir kiek prisibijo, todėl naktį iš spalio 31-osios į lapkričio 1-ąją namie paslepiami peiliai ir kiti aštrūs daiktai, vengiama jais naudotis. Vokietijoje tikima, kad nematomos dvasios netyčiomis gali būti sužalotos, tad, siekdami to išvengti, vokiečiai laikosi aštrių daiktų paslėpimo tradicijos. Kad dvasios grįžta į žemę, tikima daugumoje pasaulio šalių, švenčiančių Heloviną. Todėl Austrijoje, Čekijoje, Italijoje, Australijoje, Bulgarijoje ir kai kuriose kitose valstybėse ant stalelio paliekama vandens, užkandžių, kartais vyno, uždegama žvakutė, kad dvasios rastų kelią ir galėtų pasisotinti artimųjų namuose.

Deginami pinigai

Honkonge mirusiųjų pasaulis siejamas su ugnimi. Čia tikima, kad Helovino metu dvasios gyvųjų pasaulį pasiekia per ugnį, todėl šalyje kuriami didžiuliai laužai. Kitaip nei Kinijoje, į laužus metamas maistas ne burtų tikslais. Čia žmonės degina visus maisto likučius, likusius nuo gausios šeimos vakarienės, taip pat į laužą būtinai įmeta bent kiek nors pinigų. Taip pat kartais sudeginamos nuotraukos, drabužiai ar kiti daiktai, kurie, kaip tikima, gali sukurti mirusiajam jaukumo anapusiniame pasaulyje, padėti prisiminti šeimą.

Obuolių lupimas

Populiariausia škotų puoselėjama Helovino tradicija – obuolių lupimas. Tai dažniausiai daro vieniši žmonės. Stengiamasi nulupti nepertrūkstamą juostą iš obuolio žievės ir tada mesti ją per kairį petį. Tikima, kad, žievei būnant ore, dvasios suformuoja iš jos būsimo mylimojo vardo pirmąją raidę. Žievei nukritus ant žemės, reikia gerai įsižiūrėti, kokia raidė išėjo, ir ieškoti savo antrosios pusės būtent su tokiu vardu, nes jis ar ji yra siųstas likimo.

Spoksojimas į veidrodį

Amerikoje ir Anglijoje jaunimo vis dar gana mėgstama tradicija Helovino naktį spoksoti į veidrodį. Tikima, kad taip galima išburti savo ir šeimos ateitį. Jeigu, tamsoje žiūrint į veidrodį, už peties išryškės vyro ar moters atvaizdas, vadinasi, tai bus tas žmogus, su kuriuo lemta praleisti visą savo gyvenimą. Tačiau burtas bauginantis, nes, išryškėjus skeleto siluetui, prognozuojama ankstyva į veidrodį žiūrėjusiojo mirtis – jis ar ji net nesulauks savo vedybų. Ši tradicija turi nemažai variacijų, priklausančių nuo jos kilmės vietos. Vienur sakoma, kad, norint veiksmingai išsiburti, reikia prie veidrodžio prieiti atbulomis ir tada žiūrėti sau per petį, kitur aiškinama, kad priešais veidrodį reikia suvalgyti devynias lygias obuolio dalis ar persibraukti tris kartus plaukus ir visa tai atlikti lygiai vidurnaktį – neva tik tada burtas pavyks.